Iki maudyniu dykumoj, teko isgyvent viena kita diena su trupuciu daugiau streso...
ar galima gyventi vien del galimybes kazka tureti/daryti? ar dziaugtis gyvenimu dabar ar laukti kol turesi galimybe dziaugtis uz 20metu?
pasigavus viza uz 100$ per pusdieni Simferopli, deja tik trim dienom, turejom pajudet link rusijos, kas mazdaug atrode kaip 650km. Nu, per dvi dienas turetume suvalgyt. pirma diena- 6h ant kepinancios saules, kai atrodo kad nuo veido jau tuoj atsilups oda, nuteikia ne ziauriai gerai nes per visa diena nuvaziuojam kokius 170km ir tai per fuksa- kai masina pavyksta sustabdyti su peiliu rankoj, bepjaunant arbuza...
miegam netoli kelio, biski neramu, bo grynuju nedaug, kelio dar bet kiek, bet kazkaip lyg ir viskas gerai atrodo. sekanti diena, gera nuotaika ir jau kurenam lauza ant betono plokstes prie rusijos sienos, Azovo juros pakrantej, kuri biski smirda ir siaip yra pelke. tai pasimaudyt nepavyksta tik issimeslinam ir siaip ne taip nusigaunam iki rusijos, turim 3 dienas ir 1000+km, too easy
ant sienos isvis ne vieno transporto, visos masinos uzlaikomos kokiam pusvalandziui ir tas intervalas valgo nervus kaip reikalas nes iki 3 turim atsidurt rostove, kad spet i traukini link volgogrado, nes kitaip su laiku bus problem, tai spejam. traukinys gerai, silta ramu, judam i prieki, skinames kelia per jau tukstanti kartu isminta gelezies luita ir nerimo nera, viskas atidedama rytoj, klausimu nekyla ka veiksim uz 7 valandu, nes jau zinom, ka sugalvosi dabar, greiciausiai vistiek pasikeis kai jau vertinsim situacija realiu laiku. 5 ryto rusijoj, volgograde, ka veikt, ai tranzuojam(pirmas planas buvo dar kart sest i traukini) tai pagaunam lietuviska masina su dviem kirgizais iki kazachstano ir vaziuojam kokius 670km kol nuleidzia padanga, tai tada islipam ir einam ieskot Kaspijos juros.
Naktis, kiek iki tos juros tai tik nuajauciam, gal 4 gal 12km, bet tai idomu, eini sau per laukus ir kaip jau ir matai jura, bet prieini koki upeliuksti, persiropsti per ji ir vel horizonte atrodo juoduoja, jau jau, tuoj tuoj, vel kazkokie sabakstynai, taip manau zygiavom kokias 2h ir vistiek nepavyko isvysti ir issimaudyt issvajotam vandeny po ilgo kelio begiais ir esfaltu. tai pasistatem kazkur random vietoj palapine susikurem lauzeli is saknu ir spygliu, bo aplink tik tokie variantai ir auga, biski maistelio, kuris vis labiau dziugina ir vis darosi skanesnis, nors paprasteja iki duonos surio ir paprikos gabalelio.
biski uzlenkus galva paziuret i zvaigzdes, biski i rusenancia ugni, ramu. gera.
kita ryta pagaliau pamatom jura, o karstis atrodo neimanomas, siaip ne taip nusibraunam iki vandens ir ziu, kad jis kyla vis slenka slenka po biski link zemes, tai gali but kad vakar taip ir nebutume mes jokios juros pamate, o pasistate palapine vidury balos kuri butu mus uzliejus, tai pagal plana viska padarem idealiai. o kad nusibraut iki gylio iki keliu, kad bent atsigult butu galima i ta vandeneli, reikejo paieiti dar gera pusvalandi ir tik tada ciut ciut apsipraust ir atsigaivint, bo kazkokia jin sekli, bandysim dar karta issimaudyt joje, uz poros dienu Aktau.
tepu tepu atgal, ant kelio, nikstys, antra masina ir jau mieste, po geru poros valandu keliu kuris atrodo buvo subombarduotas pries gera menesi. o miestas kuris isnyksta is niekur ir pasirodo esas tris kart brangesnis nei lietuva, sutvarkytas issciustytas ir siaip kazkoks ne kazachstanas, bo cia gyvena belekiek naftos kompaniju aplink kurias sukas belekiek litu tai belekaip turtingai ir gyvena... ziuresim kas toliau, noretus kazko labiau tru.
labiausiai tru kas dabar tikrai stebina yra zmones, visi parodo pirstais-tourist, syspena iki ausu, nuosirdumas iki pat sirdies gelmiu. vyresni, drasesni pasnekina ir labai maloniai, duoda kriausiu, padeda kaip tik gali, vienas dedule pakviete i valgykla, pamaitino ir po miesta pavezino ... kazkaip teisingai cia jie gyvena, tik dar nebuvo tokio zmogaus kuris sakytu kad cia pilna banditu ir yra ziauriai pavojinga, aisku nesinori prisineket, bet manau, kad jei ir toliau busim kupini tokios geros energijos ir paskende pozityvume, tai vargiai pavyks prisimagnetint kazka evil, bo taip yra.
zmogus yra skirtingu energijos vibraciju ir ju tankiu vienetas kuris tik per jas reaguoja, komunikuoja ir itakoja savo aplinka,kuri irgi visa sudaryta is energiju( kaip ir atomo protonas, neutronas ir elektronas, nera suklijuotas super klijais ir jie saveikauja tarpusavi magnetizmo principu?) vieno daznio ar savybiu vibracijos pritraukia kito, panasaus daznio energija.. tas daug ka paaiskina, santykius, konfliktus, sutinkamus zmones visiskai netiketuose vietose vos tik apie juos pagalvojus, galbut net ir sapnus ir nuojautas...
kelione, tuo ir zavi, kad ji tampa bandymu lauku tavo vizijoms, planams ir projekcijoms. ypac tranzuojant jaucias, kad sugeneruota mintis yra kaip brezinys, kaip planas, kuris sukuria atvaizda galvoje, kuri veliau traukia, magnetizuoja ir veda fizine energija link tos formos, link to brezinio apciuopiamumo.
jeigu stovi kaip negyvelis zombis, viska pamirses, susirupines, kaip blogai, cia zmonem sustot, kodel visi pravaziuoja, nors pilna vietos, kodel ne vienas net nepaziuri, tai kazkaip taip va ir stovi 5h ir kuo toliau tuo labiau eini is proto, smegenys kaip ant mieliu issidarko issbalansuoja, tampa, kazkokiu visiskai nevaldomu vibraciju kruva kuri nieko gero ir neisaukia, o tada lieka pasikliauti tik likimu... o ypac kai stovim dviese ir vienas gerai nusiteikes o kitas ne, same story, nieko niekad nesigauna. radau buda kaip galima nuramint save ir doma, paprasciausiai viena karta, is niekur nieko tyliai ramiai pasakyt, zinau, kad siandien viskas bus gerai ir atsidursim kur reikia. po kurio laiko net pasikeicia fizionomija, atsiplaiduoja veido raumenys, atsiranda ta pamirsta sypsenele, pradedam galvot, prisimint kokias nesamones ir ziu jau sedi ir vaziuoji kokius 200km, ramu. kas po to. nezinai ir negali zinot, nes dabar megaujies momentu, kad jau judi link savo tikslo, link savo prasmes paieskos.
taip pat kaip mintys taip ir darbai ar fiziniai dalykai kuriuos duodi, padovanoji nesavanaudiskai, siai energiju visatai kaip veidrodis refleksuoja viska atgal. mes visada pritraukiam tai apie ka galvojam daugiausiai, tikim labiausiai, trokstam giliausiai ir/ar sugebam isivaizduot ryskiausiai, arba kitaip, viska ka laikom tru, ateina pats.
reikia tik prisimint, kad mumyse ir musu aplinkoj nera ne vieno tokio dalyko kuris mus skaudintu ar zeistu jei mes patys to nenoretume, yra tik baime kuri neleidzia atskleisti musu paciu jausmu, kurie mus laiko uzdare, nes bijom, kad ju bus neimanoma suvaldyt viena karta paleidus i laisve. baime kyla is tu dalyku pries kuriuos tu bijai atsistot ir paziuret jiems i akis.
vo, tai tokiom mintim dabar mazdaug keliauju ir stebiu visata, bandau manipuliuot savo ir kitu mintim, biski pakist koja, bet ir duot ranka, stebet kas vyksta kokios pasekmes, gal biski(nu ne biski) savanaudiska, bet to ir isvaziavau.
ieskot, klaust, patirt, suprast, bandyt.
gaila, kad gyvenant nera simuliaciju ir tenka viska pranest pro savo kaili, kartais ir kitu saskaita...
idomu vardan ko ? ...
random mintys kitiem, arba ne, kartams:
kartais tenka pasistatyt save i vieta kurioj bandau elgtis taip lyg pirma karta buciau priemes prastesni sprendima ir dabar ketinu pasilegti taip blogai kaip ta pirma karta. kazkaip viskas susiveda i viena taska, kuo daugiau, galvoji tuo maziau galvoji kad galvoji, kad supranti apie ka galvoji, nes is tikruju negalvoji apie ka galvoji, nes jau viska buni kazkur giliai sugalvojes.
hahaha brainfuk.
isivaizduok save tunelio gale kuriam sviecia sviesa ir stovi tu po 10 metu, kuo daugiau detaliu, kuo daugiau vaizdu, kuo labiau tavo vertybes atspindinciu dalyku. pradek ta vaizdini formuot dabar, atbuline tvarka, ko tau reikia kad ji pasiektum stovint nuo jo, ziurint atgal ka jau padarei.
ismok medituoti ir nuramint savo smegenis, turetu but veiksmingiau ir aiskiau
viska uzsirasyk ant popieriaus, nes faktinis irodymas yra atspirties taskas, kuris aiskiai parodo tavo progresa.
laimes traukinys likimo laukiamajam
ar galima gyventi vien del galimybes kazka tureti/daryti? ar dziaugtis gyvenimu dabar ar laukti kol turesi galimybe dziaugtis uz 20metu?
pasigavus viza uz 100$ per pusdieni Simferopli, deja tik trim dienom, turejom pajudet link rusijos, kas mazdaug atrode kaip 650km. Nu, per dvi dienas turetume suvalgyt. pirma diena- 6h ant kepinancios saules, kai atrodo kad nuo veido jau tuoj atsilups oda, nuteikia ne ziauriai gerai nes per visa diena nuvaziuojam kokius 170km ir tai per fuksa- kai masina pavyksta sustabdyti su peiliu rankoj, bepjaunant arbuza...
miegam netoli kelio, biski neramu, bo grynuju nedaug, kelio dar bet kiek, bet kazkaip lyg ir viskas gerai atrodo. sekanti diena, gera nuotaika ir jau kurenam lauza ant betono plokstes prie rusijos sienos, Azovo juros pakrantej, kuri biski smirda ir siaip yra pelke. tai pasimaudyt nepavyksta tik issimeslinam ir siaip ne taip nusigaunam iki rusijos, turim 3 dienas ir 1000+km, too easy
ant sienos isvis ne vieno transporto, visos masinos uzlaikomos kokiam pusvalandziui ir tas intervalas valgo nervus kaip reikalas nes iki 3 turim atsidurt rostove, kad spet i traukini link volgogrado, nes kitaip su laiku bus problem, tai spejam. traukinys gerai, silta ramu, judam i prieki, skinames kelia per jau tukstanti kartu isminta gelezies luita ir nerimo nera, viskas atidedama rytoj, klausimu nekyla ka veiksim uz 7 valandu, nes jau zinom, ka sugalvosi dabar, greiciausiai vistiek pasikeis kai jau vertinsim situacija realiu laiku. 5 ryto rusijoj, volgograde, ka veikt, ai tranzuojam(pirmas planas buvo dar kart sest i traukini) tai pagaunam lietuviska masina su dviem kirgizais iki kazachstano ir vaziuojam kokius 670km kol nuleidzia padanga, tai tada islipam ir einam ieskot Kaspijos juros.
Naktis, kiek iki tos juros tai tik nuajauciam, gal 4 gal 12km, bet tai idomu, eini sau per laukus ir kaip jau ir matai jura, bet prieini koki upeliuksti, persiropsti per ji ir vel horizonte atrodo juoduoja, jau jau, tuoj tuoj, vel kazkokie sabakstynai, taip manau zygiavom kokias 2h ir vistiek nepavyko isvysti ir issimaudyt issvajotam vandeny po ilgo kelio begiais ir esfaltu. tai pasistatem kazkur random vietoj palapine susikurem lauzeli is saknu ir spygliu, bo aplink tik tokie variantai ir auga, biski maistelio, kuris vis labiau dziugina ir vis darosi skanesnis, nors paprasteja iki duonos surio ir paprikos gabalelio.
biski uzlenkus galva paziuret i zvaigzdes, biski i rusenancia ugni, ramu. gera.
kita ryta pagaliau pamatom jura, o karstis atrodo neimanomas, siaip ne taip nusibraunam iki vandens ir ziu, kad jis kyla vis slenka slenka po biski link zemes, tai gali but kad vakar taip ir nebutume mes jokios juros pamate, o pasistate palapine vidury balos kuri butu mus uzliejus, tai pagal plana viska padarem idealiai. o kad nusibraut iki gylio iki keliu, kad bent atsigult butu galima i ta vandeneli, reikejo paieiti dar gera pusvalandi ir tik tada ciut ciut apsipraust ir atsigaivint, bo kazkokia jin sekli, bandysim dar karta issimaudyt joje, uz poros dienu Aktau.
tepu tepu atgal, ant kelio, nikstys, antra masina ir jau mieste, po geru poros valandu keliu kuris atrodo buvo subombarduotas pries gera menesi. o miestas kuris isnyksta is niekur ir pasirodo esas tris kart brangesnis nei lietuva, sutvarkytas issciustytas ir siaip kazkoks ne kazachstanas, bo cia gyvena belekiek naftos kompaniju aplink kurias sukas belekiek litu tai belekaip turtingai ir gyvena... ziuresim kas toliau, noretus kazko labiau tru.
labiausiai tru kas dabar tikrai stebina yra zmones, visi parodo pirstais-tourist, syspena iki ausu, nuosirdumas iki pat sirdies gelmiu. vyresni, drasesni pasnekina ir labai maloniai, duoda kriausiu, padeda kaip tik gali, vienas dedule pakviete i valgykla, pamaitino ir po miesta pavezino ... kazkaip teisingai cia jie gyvena, tik dar nebuvo tokio zmogaus kuris sakytu kad cia pilna banditu ir yra ziauriai pavojinga, aisku nesinori prisineket, bet manau, kad jei ir toliau busim kupini tokios geros energijos ir paskende pozityvume, tai vargiai pavyks prisimagnetint kazka evil, bo taip yra.
zmogus yra skirtingu energijos vibraciju ir ju tankiu vienetas kuris tik per jas reaguoja, komunikuoja ir itakoja savo aplinka,kuri irgi visa sudaryta is energiju( kaip ir atomo protonas, neutronas ir elektronas, nera suklijuotas super klijais ir jie saveikauja tarpusavi magnetizmo principu?) vieno daznio ar savybiu vibracijos pritraukia kito, panasaus daznio energija.. tas daug ka paaiskina, santykius, konfliktus, sutinkamus zmones visiskai netiketuose vietose vos tik apie juos pagalvojus, galbut net ir sapnus ir nuojautas...
kelione, tuo ir zavi, kad ji tampa bandymu lauku tavo vizijoms, planams ir projekcijoms. ypac tranzuojant jaucias, kad sugeneruota mintis yra kaip brezinys, kaip planas, kuris sukuria atvaizda galvoje, kuri veliau traukia, magnetizuoja ir veda fizine energija link tos formos, link to brezinio apciuopiamumo.
jeigu stovi kaip negyvelis zombis, viska pamirses, susirupines, kaip blogai, cia zmonem sustot, kodel visi pravaziuoja, nors pilna vietos, kodel ne vienas net nepaziuri, tai kazkaip taip va ir stovi 5h ir kuo toliau tuo labiau eini is proto, smegenys kaip ant mieliu issidarko issbalansuoja, tampa, kazkokiu visiskai nevaldomu vibraciju kruva kuri nieko gero ir neisaukia, o tada lieka pasikliauti tik likimu... o ypac kai stovim dviese ir vienas gerai nusiteikes o kitas ne, same story, nieko niekad nesigauna. radau buda kaip galima nuramint save ir doma, paprasciausiai viena karta, is niekur nieko tyliai ramiai pasakyt, zinau, kad siandien viskas bus gerai ir atsidursim kur reikia. po kurio laiko net pasikeicia fizionomija, atsiplaiduoja veido raumenys, atsiranda ta pamirsta sypsenele, pradedam galvot, prisimint kokias nesamones ir ziu jau sedi ir vaziuoji kokius 200km, ramu. kas po to. nezinai ir negali zinot, nes dabar megaujies momentu, kad jau judi link savo tikslo, link savo prasmes paieskos.
taip pat kaip mintys taip ir darbai ar fiziniai dalykai kuriuos duodi, padovanoji nesavanaudiskai, siai energiju visatai kaip veidrodis refleksuoja viska atgal. mes visada pritraukiam tai apie ka galvojam daugiausiai, tikim labiausiai, trokstam giliausiai ir/ar sugebam isivaizduot ryskiausiai, arba kitaip, viska ka laikom tru, ateina pats.
reikia tik prisimint, kad mumyse ir musu aplinkoj nera ne vieno tokio dalyko kuris mus skaudintu ar zeistu jei mes patys to nenoretume, yra tik baime kuri neleidzia atskleisti musu paciu jausmu, kurie mus laiko uzdare, nes bijom, kad ju bus neimanoma suvaldyt viena karta paleidus i laisve. baime kyla is tu dalyku pries kuriuos tu bijai atsistot ir paziuret jiems i akis.
vo, tai tokiom mintim dabar mazdaug keliauju ir stebiu visata, bandau manipuliuot savo ir kitu mintim, biski pakist koja, bet ir duot ranka, stebet kas vyksta kokios pasekmes, gal biski(nu ne biski) savanaudiska, bet to ir isvaziavau.
ieskot, klaust, patirt, suprast, bandyt.
gaila, kad gyvenant nera simuliaciju ir tenka viska pranest pro savo kaili, kartais ir kitu saskaita...
idomu vardan ko ? ...
random mintys kitiem, arba ne, kartams:
kartais tenka pasistatyt save i vieta kurioj bandau elgtis taip lyg pirma karta buciau priemes prastesni sprendima ir dabar ketinu pasilegti taip blogai kaip ta pirma karta. kazkaip viskas susiveda i viena taska, kuo daugiau, galvoji tuo maziau galvoji kad galvoji, kad supranti apie ka galvoji, nes is tikruju negalvoji apie ka galvoji, nes jau viska buni kazkur giliai sugalvojes.
hahaha brainfuk.
isivaizduok save tunelio gale kuriam sviecia sviesa ir stovi tu po 10 metu, kuo daugiau detaliu, kuo daugiau vaizdu, kuo labiau tavo vertybes atspindinciu dalyku. pradek ta vaizdini formuot dabar, atbuline tvarka, ko tau reikia kad ji pasiektum stovint nuo jo, ziurint atgal ka jau padarei.
ismok medituoti ir nuramint savo smegenis, turetu but veiksmingiau ir aiskiau
viska uzsirasyk ant popieriaus, nes faktinis irodymas yra atspirties taskas, kuris aiskiai parodo tavo progresa.
laimes traukinys likimo laukiamajam
No comments:
Post a Comment