Friday, September 19, 2014

Nagoya, Japonija

Labai aisku viskas kai pasibaigia vasara ir reikia grizt i mokykla. Laikas atrodo kazkur prapuoles ir tie du metai keliaujant, atrodo kaip savaite ar dvi... bet va prabego du metai ir as vel judu su kuprine prikrauta namu darbu...
ir tik pasidaro idomu paciam viskas, kaip susideliojo dalykai, kiek netiketu momentu suvede i sita taska, kur sedziu prabanga apsuptam kambary ir galvoju kaip toliau ka cia veikt... nes atrodo reikia mokytis, bet tyngiu, atrodo reikia eit i miesta pasivaiksciot, kad kazka pamatyt, ismokt.. bet vel nera tokio spyrio, kad jau imciau ir eiciau.. atrodo su manim gyvena dar 40 visokio gymio, plauko ir spalvos mainu programistu... ir gal tik vienas kitas pats sau tiek idomus, kad turi ka ir man papasakot ir as dar linksedamas galva nujausciau apie ka jis...
o kai daug mesos sneka, kokiu aukstumu zada pasiekt finansu sektoriui ir kiek doleriu uzdirbs, kad po to galetu juos uostyt ir degint ant visokiu dziugiu dalyku ...


emm...

o apsidairius ir suvokus kur esu ir kaip cia atsiduriau, tai nori nenori reikia nusisypsot ... nors ir tik trys dienos Japonijoj, (pasirodo jau 20, kai antra karta prisedau parasinet) bet jau po truputi apsiprantu ir pradedu suvokt kas cia daros... o jausmas tai toks pat kai po 3 dienu.. atseit ka nors suprantu, bet istikruju tai nieko... zodzius kuriuos ismokau, jau spejau pamirst ir sumaisyt ir parduotuvej vistiek:  sori sori i want veri mach tis ting. nes japoniskai tris kartus pasakius paciam geda pasidaro,...

o kelione iki pat cia, kratytuvej ir orouostu, traukiniu stociu, keltu, autobusu globojamam...

greit po bucinuka mociutems ir diedukui

ir vakare sumusus ta toki kazkoki tikresni, sodresni pitaka su draugais vilniuj, su melynai nudazyta (nes aisku kodel gi ne) barzda lieki stovet vienas vilniaus autobusu stoty, su odine koza ir suplysusiais dzinsais, tarp visai nemeiliu veidu ...

ir tik trypi kojytem, kad tas autobusas greiciau atvaziuotu ir galetum isluzt saugus ramus, judesy, vel kely....
ir jau smigineji ir pramerkus akis Ryga skendi ruke ir ziurek jau talinas.
bet tik labai ankstyvas, toks 7-os ryto ir to laiko iki kelto visai nemazai ir aisku sprendimas padaromas, kad autobusu stotis ir keltas visai netoli, ypac kai kuprine sveria virs 25kg... tai ir einu ir bunda miestas ir valgau savo sutraiskytus bananus ir kazkaip nezinau... atrodo kad paziurejus zemyn, zeme pati sukas, o as stoviu vietoj... aa vel kely... vel guliu kazkur po nieko nezadanciu dangum ir stebiu debesis ... ir bandau suvokt kad jau rytoj... ne poryt busiu ... net nezinau kur.. kas tai ...
o kodel ?

ir kelte sumetu backgamono partija su kazkokiais vokieciais.. ir zinau, kad jie galetu tapt mano draugai... bet dar kart pasiziuriu, jau sita tipaza zinau, zinau ka pasakys ir ko paklaus.. ar noriu degint save ir del to menko sanso, kad vis del to kazka nuostabaus ir idomaus jis turi, pradet bendraut ir but mielam ?

isgriunu,ant labai nepatogaus suoliuko, bandau skaityt winetu ir tapt indenu.

tik kad tas indenas, sneka tokia senoviska anglu kalba, kad atrodo lyg buciau kokioj besisupancioj karuselej ir kas kiekviena rata, stebeciau kaip ten kazkur miskuose, jie bando susineket, issiaaiaiaiaiiaskint, kuris geriau zino misko dvasia ir kuris daugiau skalpu yra surinkes... labaaaai ... laabaaaai nepatogiai, bet miegu.

ir islipus is kelto reikia miegot pas toki suomi, o suomio nera ir nezinau kaip jis atrodo ..
bet couchsurfingas vis del to yra nuostabus dalykas ir truputuka pasiblaskius,
o.

sako: sveikas ir duoda man mumi troliu sausainiu dezute.
geras sitas. bus juokinga.
ir buvo gera pas ji prisiglaust, jei tik ne ta smirdanti kate kur visus reikalus gadina'\
ir ne tas zadintuvas uzstatytas po 4:08 ir tie 5 km iki autobuso ...
ir jau kai sedziu lektuve.. ir atrodo, kad tuoj nusileisiu japonijoj.
 tai ne.
dar 1500km iki amsterdamo... .pora valandu trim pim pim
11 000 km iki honkongo... naktis +6h ant laikrodzio ir geras netiketas Jim jarmuscho filmas, apie tikra meile ir toki pavyzdi kaip turetu atrodyt normaliu vampyru santykiai...
mmm... Jimis vistiek privercia ikvept ir uzuost ir pabut su juo
ir dar pasirodo nuskrisiu iki taiwano uz 900km ir tada dar 2000km ir dar 1h plius
ir jau cia.

pokst.
nu ka. lyja.
nu ir gerai kad lyja, patinka lietus, zinau kur vaziuoju, ka darysiu ir tas lietus ne visai toks, kai stovi vidury kelio, vidury niekur ir buna liudna liudna...

cia kazkoks saugus lietus. kazkoks geras. kazkoks kur nuplauna o ne kur susaldo ir sugadina visa nuotaika

ir oro uoste dar biski pastovejus...
vel perlipu per save ir sakau aiii....
jau ir taip ne pankrokas... kai su autobusu nuvaziavau i talina... kai su keltu keliaus i suomija...
galejau tranzuot... galejau su kokia baidare ar kaitu perplaukt ...
o dar kai ir i oro uosta su autobusu atvaziavau ir tada tie visi skrydziai...
ir negi dabar japonijoj eisiu tranzuot i stovejimo aikstele ir prasyt ne kiek angliskai nesnekanciu japonu, kad pametetu tik tiek, kiek jam patogu ?
susimoku uz ta traukinio bilieta...
jes. bent pigesnis gavos, ne expressas...
tai vietoj 20min brazdinuos su tokiu zaisliniu traukinuku kokias 2.5h ir bandau suvokt kas vyksta, kas daros uz lango.
ir uz lango netiketai daug, ziauriai daug  - zalios spalvos...
ir ta tvarka ir tie zmogeliukai... vel matau kaip Yamamato is Achilo ir vezlio vaziuoja su savo dviratuku ir bando isdalint laikrascius, bet staiga sustoja paziuret i tilta... nes net ir tiltas toks kazkoks kitoks...
pala, dar per 4 dienas cia, nemaciau ne vienos siuksles gatvej. isskyrus kur varnos istarse siuksliu maisa... ( po 20 dienu, jau maciau ir ne viena, bet vis del to tokios tvarkos tvarkeles tokiam zmoniu skaiciui reiketu pavydet.... bet kai gyveni jau trecia savaite cia ir gauni susipazint su ivairiom institucijom ir kaip apskritai cia vyksta reikalai ... nieko nuostabaus.. )

ir tie namukai, kaip per TOTORO, truksta tik issipustusio katinuko...

oooooooo, viskas idomu
ir ziuriu i save is sono ir viskas idomu... net pats sau idomus daraus..
o jausmas, toks kokio dar nera buve niekad, ypac patekus i kita sali...
toks saugus, toks ramus.
atrodo viskas aplink sustojo, o visata egzsituoja tik cia.
pagaliau atidardejau i savo stoti.. lauke lyja...

vel pasirinkimu metas... dvi stoteles metro -ar ? eiti...

viena kart is stoties iseinu... apsidairau, tos reklamos, viskas zypsi, zmoniu gausybe... nepilnametes mergaites su mini sijoneliais, vercia norom nenorom nuleist tas akis ir paziuret i kojas ir tada jau biski kaip ir iskrypelis jauties... nors turbut ta mergaite kuri atrodo kaip 12 tai jau kokiu 25... o gal ir ne..
ir tada ai... lyja, einu i stoti.. dar karta susimoviau...
o, zemelapis.. o, tai cia paprasta, sitas isejimas i desine i kaire ir tiesiai ...
nu jau matau save... pedinu aisku
ir tie zmones akis nuleide, duoda tau ka nors su abiem rankutem ir tik please please... o ten greiciausiai koks kvietimas uzlekt i meiles kambareli ...

ir kai prieni prie kokio studento... ei brolyti! gal zinai kur mano gatve ?
tai jis hop ir pavirsta i ta tamagochi kur mokykloj turejau, ir tik du mygtukai visam zaidimui lieka.
tai vienas jes o kitas no.
ir taip is kokiu 3-5 tamagochiu issaiskini kur reikia eit...
konischiwa gosajamshites....
hello is this road here?
a tu durns. english? no work.

ir dar kokie 4 km lengvam pasivaiksciojimui lietuje su ta sunkenybe kuprine,
bet sugerinejant viska aplink, visus kvapus, visus garsus ir vaizdus....
suniuku kirpykla.. kaciuku viesbutis...
daug dviraciu, svaru svaru
2 zmones stovi tuscioj gatvej laukia kol isijungs zalia spalva ir zmogeliukas leis jiems eit..
niekas nesisypso, bet ir neatrodo, kad butu kuom nors susikrimtes, visi dzen busenoj...

ir uoj kaip gera prisest po tuo tiltu, ten kur nelyja, ten kur atrodo galetum atsilost ir pamiegot...
nes jausmas toks... kad jei ir uzmigtum cia tarp tu milijono sviesu, zmoniu, masinu ir viso pasaulio... taptum tiesiog nematomas, nes tavo ramybe yra tavo ramybe... ir niekieno kito... kaip ir tas telefonas kuris guli gatvej jau ketvirta diena...
bet namai jau netoli, dar viena stotele liko.. kai galvojai, kad jau koki 20 kartu ta isivaizduojama atstuma suvaiksciojai... tai dar biski ir opa.
ir jau cia - Chikusa stotis.
dabar antra gatvele i kaire
pala pala
koks jo vardas. greit paziuriu telefone.
ok
Yuichi... kaip is dragon balls, atsiminsiu.
ir 6-11
6-13
tai turbut sitos dureles, be numerio, per viduri ir bus mano ...
skambutis neveikia... lietus merkia. namuose lyg ir tamsu.. o dureles tokios stumdomos medines lentutes.. gali ir pastumt i sona.. bet gali ir pastumt i prieki, abiem atvejais busi namuose... spyna?
vidury miesto ? o kam ....
o, lygtais kazkas yra.
bum bum
o, kazkoks europinis veidas. bus cia.
o labas labas, dabar cia Yuichi seima isvare, paliko mane, tai uzeik.
bam
dusas.
bam
arbata
bam
sausaisniai
bam
jauku ir gera

o namai atrodo kaip koks tvartelis ir ne visiem butu cia malonu, bet po visos sitos makalynes ir judesio ir besikeicianciu vaizdu vaizdeliu ....  taip gera nukrist ant zemes ir apsidairyt ir zinot, kad esu namuose, kur gyvena zmones, kur vaikai piesia ant sienu, kur yra daug teisingos pozityvios energijos... labai patinka.
o tos jegos vis labiau ir labiau apleidzia ir taip noris isluzt... tai dar puodelis arbatos ir 8 vakare guliu jau paslikas, bandau uzmigt.
ir tik dandinkst kubankst
isiverzia mini uraganas namo, vienas vaikas laksto, tranko per sienas bega i antra auksta kopeciom, meto zaislus zemyn, mama su kudikiu kuris bliauna kaip uzkeiktas...
nu ka, ramiai nepamiegosiu, reik kelt uzpakalis ir sakyt labas vakaras ir taip jau vidury kelio i miego sali

niekur nedingsiu ir is tu paskutiniu jegu.. .oooo labas,vakaras...malonu malonu..
o jie iskart,
o tu nori miego tai mes einam pas savo draugus kol vaikai issiduks, nes jie pries miega kartais megsta pazaist... .
ir bam welcome to japan. jus del manes eisit pas draugus ? kad as galeciau ramiai miegot jusu namuose...
ne ne, viskas gerai nejuokaukit, einam pagersim arbatos... ir is to nuovargio, nuosirdziai net neatsimenu apie ka snekejom ir kiek laiko tik jau pajauciau kad reikia miegoooo.....uoooaaaa

staiga prisiminiau, kad turiu sokolado ir galvoju, va, pavaisinsiu...
tai cia jums va, sokolado atveziau... pyst praplesiau padejau ant stalo, pats pasiemiau gabaleli...
tada sedziu ir galvoju ...
a tu durns... cia gi ne namuose sokolado duodi...
biski susigedau, tai suvalgiau dar viena gabaleli savo dovanoto sokolado... ir nusvirduliavus prie lovos... miegas ?
noup.
jau ir jegu yra... ir tie vaikai nerimsta...
ausu kimstukai.
miegas ?
mmmm
labas rytas vidury dienos
ir jau laikas maut i univera
ir su skeitu ir sortukais riedu sau per miesta. esfaltas neblogas, zmones i mane ziuri kaip i godzila. nes tikrai dar niekur nemaciau ne vienos kitos lentos.... o stai ir univeras....
iskart iejus, jau darosi geda uz tai, kad isvis egzistuoju prie tokios aplinkos... girliandos kabo.. odines sofos... keli emigrantai jau irgi laukia susitikimo .. net jauciuos kaltas, kad prie tokios aplinkos isvis isdrysau ieit i vidu ...
o kazkoks juokingas sedi  - visas levis straus apsirenges su dzinsofke ir kaubojaus batais pasidabines... jau cia kiek isejo, tiek ne formal apsirenge... ir baisiai atsipalaidavo...
vau.
sedziu,
prakaitas bega, bo aisku tas skeitas ir tiek 4km prie +30 daro savo ...
neturiu isvis nieko, ka pasakyt...
kaip atskridai... o jo jo, siandien... cia su tom ir tom oro linijom....
kur miegojai, ka darei...
yach
ner ne vieno noro sneket cia su jais

pabegu ir apsimetu, kad reikia i tuoleta....
ir jau pagaliau vaziuojam i savo vargius bendrabucio kambariukus...
kazka isleidziam pakeliui
ir atrodo vaziuojam milijona metu ir pagaliau kazkur pasiparkuojam... einam per gatve.. cia gal koks muziejus ar kazkokia super duper vieta kur dar karta pasijausiu nejaukiai?
neup
cia jusu namai.... ir cia ponas Ito'san.!!
jej, bus mano draugas, rimtas ukvedys matos ir su darbiniu kombinzonu, jes.

o namuciai ... wau.
krapai nuliko, vaiksciojau issiziojes is paskos ir galovoju ... jooo... must be karma ..

cia jusu kino teatras, cia sporto sale, cia konferenciju kambarys... cia valgykla, pusryciai kiekviena diena isskyrus sekmadieni ir pirmadieni... ir cia va jusu kambariai....
wau.

vaizdas i miska, japoniskas sodas apacioj, nuosavas balkonas, dusas, vonia? garu masina? automatinis tuoletas kuris atsidaro ir uzsidaro ir pats nuleidzia vandeni...
gerai, kad nesneka...

o siaip net baisu prie ko nors prisiliest, nes atrodo viska istepsiu viskas igaus, gyvenimo atspalvi ir bus panaudota.. nes dabar atrodo kad viskas taip nauja ir nuslifuota, kad jau ner kur daugiau nieko pridet ar atimt....
ar geri kambariai ?? kaaa ?
jo jo, visai nieko aciu...

ir tik dar sia nakt nesiruosiu juose miegot, ir isokus i dusa, vis dar negaliu patiket kokia prabanga ir is kur ji cia atsiradus ... ir tie 6000 jau neatrodo tiek daug uz tuos 4 menesius... nors orginali kaina

aaaai ka, cia tie litai... reikia grizt pas savo pankus, kaip tik ju koncertas siandien... noretau uzmest aki
video
ir buvo labai smagu, vel Achilas ir vezlys siauteja griaudeja ir taip jauku ramu sirdi...
ir taip gera su sita kompanija isprotejusiu dailininku ir menininku
net sutrepsejau kojytem keleta kartu ...

ir kita diena vel reikia eit i aukso rumus ir jaustis kaltam, kad egzistuoju ir suzinot apie visa esama tvarka... ir labai greit paaiskeja, kad organizuotumas ir planavimas cia yra auksciau bet ko kas yra aukstai...
net sunku suvokt kiek gerai viskas padaryta... bet staiga reikia kazka pakeist ir pachimycint.. kaip tarkim, noreciau studijuot japonu, bet situ kreditu mano mokykla neuzskaitys... ar galeciau eit siaip i paskaitas ir pasedet ramiai tyliai...
aha... jau skaityk sedi.
labai svelniai ir maloniai pirma karta pasako ne.
o kai nueinu i paskaita ir galvoju, kad tikrai nieko blogo negali but ...
antra karta ta pacia zinute pasako, ne taip svelniai...
ir supranti, kad mazi dalykai.... mazi nukrypimai nuo sistemos ne tokie jau ir mazi ....
nu ka padarysi...
reikia ziuret kas toliau
ir dar savaite laiko iki pirmu paskaitu...
tai klaidzioju po miesta ieskau nezinau ko... o daugiausiai tai bunu savo prabangoj ir vis pradedu jaustis tustesnis ir tustesnis ir bandau isbegt is namu ir surast parka ir nuvaziuot ten ir paziuret ta....
bet vis kazkaip nekabina... vis daros baisau ir baisiau stebint visa sita kultura visa sita gyvenimo suvokima ir tempa...
ir save stebint suprantu... kad kulturinis sokas mane istiks ne ivaziuojant i sali ir pamacius visa sita kitoki pasauli, bet isvaziuojant... kai jau busiu pagyvenes, padirbes ir pakeliaves ...









o atejus pirmai dienai kai reikia eit i paskaitas... nors paskaitos ir labai velai vakare, o keliuos anksti ryte... nes nemokamu ir dar skaniu pusryciu su kiausiniene, vaisiais ir musliais su pienu pramazint nesinori....

ir jau sedziu paskaitoj ir mirksiu tom akytem... ir galvoju..
ka as cia darau... kas dabar vyksta, kodel... strategic what ?
ar tai nors kiek susije su manim ir mano gyvenimu? mano ateitim ?
gal gal... o dabar susikoncentruok, nes gal net visai idomu ....
ir jau antrai paskaitai atejus, jauciuos kaip profas ir viskas gerai...
konspektai i sali... youtubas pilnu pajegumu pumpuoja kaitu filmukus,
gerai. mokyla. ramu....
vel inkubatorius, vel galima atidet gyvenima i sona... ir ramiai egzistuot, paskaitant po pora valandu per savaite .... nors mama ir sako, kad reikia dirbt ir kad cia ir yra tas tru gyvenimas kuris ziauriai gerai, kad buna sunkus... bet kai is sono pasiziuri tai jis ne toks ir sunkus... nebent primirsai tikimybiu teorija... finansiniu pora modeliu ... ir ups ups... jau panasu kad ne taip ir lengva cia viskas ... .
ir teks to darbo idet nemazai... ir nukabines nosi vaikstau pirmyna atgal is virutves i savo kambari ir kepu koki makarona...
nes nuejus i parduotuve, kad issirinkt koki produkta ... tai nelabai imanoma...
nes paprasciausiai 70% visko ka matai prekybos centre net nesuvoki is kur ir ka ir kodel ten veikia...
bet vis ekspermento budu nusiperki kokia nesamone ir gaunas visai neblogas makaronas...

ir prieina alexas ir tarp kitko... ai mes cia ryt varom i mount fuji ... nori ?
emmm ai nezinau... o kiek kainuos ?
nu gal koki 40 euru uz traukini ir 30 uz autobusa... o kurmi brangu kaip
tikrai ne... as tranzuosiu ir pats nuvaziaves nugalesiu japonu ungnikalni..
ir sedziu kambary ir kratos ta koja.... ir iseinu i koridoriu ir sakau e seni... as irgi vaziuoju, visas sitas reikalas, kad isvaziuojam anksti ryte, per diena nusigaunam iki vietos ir nakti lipam ir kita diena griztam, per daug gerai skamba... .
per daug random ir per daug nesamoningai...
ir tas traukinys mano, suvokimo skalej ne toks ir blogas variantas ir kazkaip itikinu, kad tie pinigai sudas ir pats laikas juos pradet leist...
nu ir ka....
uz maziau nei 100 euriuku... nes litukus jau galim pamirst ..
pamatau viena graziausiu dalyku savo gyvenime..
kai kylancios saules saly, kyla saule is po debiesies ir palenda po kitu ... ir ta spalvu gama ir viskas
po visos nakties lipimo, po visu apmastymu, viso nuovargio ir nesuvokiamo salcio, kad atrodo lyg tuoj tuoj numirsi ....
epic.
just epic.

o ir pati kelione nebuvo tokia liudna, su keturiais traukiniu persedimais... ir vos vos spejimu i paskutini autobusa atsidurt kalno papedej, kur skendi rukas ir atrodo, kad tuoj tuoj prades pliaupt...
ir tik viena guodzianti mintis, kad tik viena diena... ir kad ir  kad benutiktu, visada yra kelias atgal ir svarbiausia yra silti namai ... 
o planas lipt per nakti turi but atidetas mazdaug.... 5.5h i prieki... nes atvaziavom tik apie 4 vakare
ir jei pradesim lipt anksti tai bus big problem ir uzlipe ant kalno per 3-6 valandas turesim laukt to sauletekio dar kokias 6h....
neitikina... tai sedim laukiam kol prabegs tos nelemtos valandos kalno papedej, bandom taupyt siluma... as dar surinkus pora viruku ikalu papildoma marsrutuka... dar viena virsune pakeliui 

ir jau sutemsta... ir atrodo jau tuoj pradesim lipt... bet dar tik 6 .... ir dar reikia palaukt 4 valandas...
ir kavinukes uzsidarineja ir zmogeliukai tamagochiai sako ne ne ne.... jums cia negalima ir eikit i lauk
ir TOPU TOPU GO TOPU .... 
kaip supratau reikia lipt...
bet logika neleidzia.. nes jau dabar salta....
o mano chebra: kas su sortais kas su maike... kas marskinius isidejo ... fak jee...
tai visus rubus isdalinau ir likau su vienu dzemperiuku ir savo atsispaudimais...
nes baisu butu i tuos lavonelius ziuret.... 
viskas ka turejau kuprinej praverte... o chebra juokes, kad pasiejmiau per daug reikalu...  
stovim salam... dar 2h reikia laukt. ..
kazkas sako, kad tuolete silta...
eik jau .. smirda...
saltis  vs kvapas ....
sedim visi susiguze tuolete... bet ir tai nelemta boba ibega ir sako graziuoju budu                                                                                                         fuck off and die... .                                                                                   ir isvaro mus is siltosios oazes ... 
nu ka, dar kiek imanoma zombiaujam ir kazka veikiam ir juokiames ant kiek galima but anti-zmogum, kad isvaryt is kavinukes nors dar jie nemiega... ir is tuoleto ... 
ir dar gyvent kalnuose...
nors gal kai tike turistu pro tave kasdien praeina ir didzioji dauguma visiek liurbiai visokie....
tai jau gal ir nusispjaut kaip kas ten ... 

o isejus is savo bazines stovyklos, labai greit pasidaro aisku, kad bus big problem...
bet blogo jausmo nera ir po biski po biski spaudziames i prieki...
dvi mergaites kur viena is ju su batais... bet su kulnu ... ir vargsta ir vargsta...
ir spek kas eina is paskos ir sako, viskas gerai... isivaizduok apie Paella isivaizduok apie silta vonia ir judek ... 
ir kazkokiu magisku budu jos vis atranda ir atranda tu jegu dar vienam zingsniuj....
o as straksiu aplink ir darau atsispaudimus... nes mano rubai su bachuriukais rimtai pasiruosiusiais jau kazkur virsuj .... 
ir tos valandos tokios TOKIOS letos... kad galima sustot kiekvienoj stovyklelej... kurios beje uzdarytos... ir tik siokia tokia uzuoveja duoda nuo salcio .... bet nieko tokio ....
spek kas turi arbatos... 
silta arbatele rankose ir dar uzkopiam iki vienos...
ir jau
7
ir 8
ai ne cia 7.5
ir tada jau 8
ir 9
ir 9.5
ir jau paskutine pakopa ir atrodo, kad mano chebra mirs....jei ne visi kartu tai po viena. .. 
biski juokinga, bet gal del to ir pasirinkau su jais vaziuot i tokia kelione... nes kazkaip buvo sunku patiket, kaip imanoma tiek minus patirties turint imt ir kazka tokio padaryt...
tai vis papasakoju kokia istorija, kad cia isvis ner ka veikt i ta kalna lipt... ikalu 30 atsispaudimu
ir kamon kamon
vaziuojam toliau .... 
ir tokia zombiu gauja su sustingusiais kaulais uzsiropscia i pati pati virsu .... 
ir turbut tik 3 is musu grupes butu lipe iki galo, jei butu veike nors viena is stovyklavieciu kur galima pamiegot....
bet nu ka mes jau virsuj...
pasiruose numirt....
ir as tik noriu pradet balsu juoktis ziurint i juos ir galvojant kas bus, kai mes lipsim zemyn ... 
o nulipt reikes....
ir nulipt reikejo... ir tikrai atrode, kad jie verciau pasiliktu ant to kalno ir leistu maitvanagiams juos sulest, nei dar viena zingsni det ... 
o uzlipus i pati virsu... dar palaukus pora valanda, neiskenciau ir as is salcio ir uzvalde toks kazkoks keistas jausmas... kai as vienas praktiskai pasiruosiau tokiam reikalui ir isidejau tinkamu rubu ir dabar jie visi visi isdalinti... tai kazkaip emiau ir susirinkau bent kazka.... 
susilau ? ne, bet dar sudiniau pasijauciau, kad praskydau ir taip lengvai pasidaviau savo emocijom.... 
o prisiminus TOPU TOPU ....
tai nelabai ir galima ka nors pridurt...
wau... 
dar  vienas Wau i savo kisene ir tada prisiminus:

The person who has lived the most is not the one with the most years but the one with the richest experiences. 
Jean-Jacques Rousseau 

pasidaro truputi ramiau... truputi silciau.... o ta saule norom nenorom sildo ir daro gera gera ... 

o nulipt zemyn.... ir grizt namo... vel begant sokant krentant ir vos spejant i paskutinius traukinius.....
ir suvokus, kad dar ne vienas traukinys nei per anksti ne per velai nebuvo atvaziaves i stoti ir suplanavus savo kelione, kad uz 2 min yra persedimas... imanoma pasiekt tiksla ... 
lieka tik vienas nerimas... ant kiek ziauriai as smirdziu ir ka galvoja salia sedintis japonas.... 
o gal ne taip ir baisiai...
nors greiciausiai baisiai... ai... koks skirtumas... as ka tik is kalno grizau... 
ir fak jee....

energijos atrodo bus dar kokiem penkiem metams...
ir uz keturiu dienu.... 
dabar jau kraunuos kuprine ir galvoju ka toliau cia nuveikus ir kur nukeliavus...
faktas kad reikia pamegint patranzuot ir reikia i miska... 
nes tie miestai... neke... 









Monday, May 12, 2014

Thaghazout, Marokas

Sunku net pagalvot, kad pirma savaite praleidau klaidziojant po kazkokius senus miestus, ieskant nezinia ko ir atrodo deginant laika, kaip pinigus ant kokios masinos remonto..

apziurejau kas ten tie Maroko miestai nes aisku ziauriai idomu, tada bespjaudydamas smeli is burnos ir braukdamas dulkes nuo kaktos kazkokiu budu nusigavau i Vejo miesta...

Essaouira, dar ilgai ilgai isliks mano sirdy kaip vienas smagiausiu nuotykiu, vienas ramiausiu kampeliu pasislept nuo visko ir kaip geriausiu zmoniu magnetas su kuriais gali leist laika be jokiu isipareigojimu, nusistatymu ir tiesiog but.

is ryto pas vietini dieduli nusipirkt du kiausinius, duoneles riekele, pora pomidoriuku, cesnako, isipilt alyvuogiu aliejaus i maisiuka ir maza svoguneli...
tada reikia truputi patrypt kojom i esfalta kol prisiskambini i hosteli ir palaukt kol kas nors isileidzia

tada geriausi pusryciai pasauli ant terasos su debesim kurie leidzia pasijaust lyg sedetum ant motociklo ir svilptum ant dvieju simtu kilometru per valanda greiciu. greitai greitai bega debesys, bet tada vistiek atsibosta ziuret i juos ir dar kai zinai kad jie bega vejo vejami, tai mazdaug sulesi pusrycius per 30 sekundziu ir ramiai isgeri kava per dar 5 sekundes
o sypsena ant luko veido plati plati.
vejo yra. nes Esuiroj visada yra vejo, ypac kai jo reikia


greit soki i hidreka, susikrauni smutkes, tik nieko nepalik, tik nieko nepalik, nes dar eit geras gabalas, kokie 2km ir tada grizti butu isvis  ne i tema

koks keistas jausmas... lyg eitum nuogas gatvem,
 nes hidrekas toks aptekes, bet vietiniams biski ne motais, kai ant lentos pripaisyta nuogu mergu, yra i ka paziuret ir taip.

reikia dar nugrybaut iki tasko kur galiu pradet pust aitvariuka, po poros dienu, niekas nebesiulo hashisho ir visi smagiai sypsos, o sitas savas, be bapkiu ir ne visai turistas... nu bent zino ka cia veikia.

lengva mankstele ir aitvarelis jau ore. sirdis biski greiciau plaka, vanduo, vejas, greitis, kontrole. laisve.

patinka.
plaukiu ir noriu cypt is dziaugsmo. cia kokia bangele parvaziuoja, hop kaita persimeti, pasiveji banga atleidi kaita ir pjauni vandeni, o veide turbut toks susikaupes durnas zvilgsnis ale koncentracija, bet istikruju tai nori tiesiog uzmerkt akis ir krist nugara i vandeni ir tapt juo.
ant tiek gerai.

ir taip viena diena atsiranda koks juokingas vokietis ir su juo eini plaukt ir tai dar geriau, nes turi su kuo pasidalint savo dziaugsmu ir nieko daugiau nereikia tik rekt viens ant kito ir sakyt jeeee jeeee wooohhhoooo wooohohooo jeee jeee

schnelll schnell schweine shaize
vokietis jaunas, nelabai patyres, tai pristranko tam vandeny kaip reikals, islipa su violetine akim.. nu kas buvo?
ai cia biski susimoviau, tiksliau pasimoviau ant keleno...
o kazkas sake, kad vandens sportas toks saugus... minkstai krenti viska ten...

o islipus is vandens kai jau realiai nebegali net stovet ant kranto ir nuleidus kaita krenti veidu i smeli ir sukaupus paskutines jegas per pora sekundziu pakeli veida ir jauti ta tustuma kune, kai atrodo kad vidus tuscias tuscias, o aplink raumenys tik aplipe griaucius ir tokie lengvi lengvi lyg ju nebutu.
ir taip noretus cia imt ir pasnaust, bet net negali apie tai pagalvot, nes turbut esi kazkur uz pusantro zingsnio nuo lengvos hipotermijos ir kuno temperatura tiksliai nukritus bent pora laipsniu

tada suzinai kad praleidai vandeny kokias penkias valandas, tada kerta per sona tas saltis kuri sukaupei ir paziuri i veidrodi ir ten ne violetines bet juodos lupos ir tik nusisypsai ir pasitikrini ar bus vejo rytoj ir is kurios puses jis pus.


ramu.
vejo yra, kryptis gera.

galima eit pavalgyt paziuret i zmones, surukyt koki prabeganti kaseka ir dar biski pasisypsojus ir pasiklausius kokio labai svarbaus keliautojo, kuris pirma karta paliko vokietija ir atvaziavo i nesuvokiamai siukslina, baisu, chaotiska maroka, bando sugaudyt peles ir su kazkuo susijungt su kazkuo rast kompanija ir pasikast po tuo paciu sudu.

miegas kaip svente, ryte pusryciai, debesys, keliukas link juros, daug labas, daug sypsenu...

atsiveria jura pro didziulius vartus, jau kazkas iskeles aitvara, jau ir antras kyla...
zingsnis sparteja, sirdis plaka, raumenys atsigauna ir visa kita tampa tik kazkokia neaiski plaukianti mase pro sali, kol vel neatsiduri vandeny ir nesitvoji su galva i ta vandeni taip, kad biski paziaupciojus sakai...
ai gal dar reikia biski apsilt, po to pareis bajeriai...


ir kartais vakare supakavus aitvarus pasidziovus hidro kostiuma, pasiimt kokia pasiklydusia siela ir kartu iseit pasiganyt po vietini turgeli ir suvalgyt sraige, paieskot kreveciu ar kokiu kiausiniu,
netiketai, sutikt kazka labai artimo is kokio praeito penki simtojo gyvenimo kai gyvenau himalajuose ir praleist dar pora dienu kazkokiam tranze be vejo, bet su dar labiau, dar stipriau plakancia sirdim, dar didesne sypsena.
ir ateina laikas kai reikia isgert paskutini puodeli kavos, paziuret i akis, pasakyt iki greito. nenugriut stojantis nuo kedes, bo tie keliai sunkiai laiko ir iseit. iseit ir galvot... jokiu prisirisimu, jokiu lukesciu, jokio gailejimosi... iseit ir toliau ieskot ..
ir eit skubet, nes jau viskas buvo atideta iki paskutines sekundes,

'I can’t agree with you more when you write: “…to spend those couple of days being so much in now so much present, without even missing a wind…” I think it’s a testament to our connection that transcend into inter-cycles of many previous lives when once upon a time you were a tiny sparrow in the Himalayas, and I, your old wrinkled-caretaker that left you a bowl of water in my veranda every noon. It says quite much about the connection when the sparrow doesn’t miss its wind."



kazkaip teisingi zmones, tinkamu metu atsiranda ir net nezinau kodel..

o dirbt tai reikia.
ir sakyt labas, as lukas jusu maroko gidas ir dabar bandysiu padaryt taip, kad jusu atostogos butu pacios geriausios kokios tik yra buve.
ir nustumt visus nusistatymus, apie marozus apie storuliukus, apie runkelius ir koldunus, jaunus ir senus, i sali ir i kiekviena zmogu pazvelgt vaiko akim su medkircio judesiais kertant medi.
ir zinot kur ka paspaust kur ka pasukt, kad butu juokinga, kad butu be streso ir kad butu viskas tik i vienus vartus.
ir jauciu visai gerai pasiseseke, laikas prabego, taip, kad net sunku pastebet
ir vietinis marokietis gidas, buvo stipriai geras ir stiprus, ir is esmes gal truputi per rimtai ziurint, bet stengiantis kiek galiu ir kiek turiu suvokimo apie darba gavau gera rezultata... apie 250eur arbatos...


pora dienu pagaudyt bangas ir naktis barselonoj kur elektros kruvis istrigs dar ilgam

o grizus i svente namuose, begt skubet stuka reikalu iskart turet... telefonas turi veikt, zmones turi padet, masinos reikia... to reikia... pinigu reikia, niekur nespeju...
noriu metu arbatos...
na bent jau silta. reikia pakuot dvirati ir saut i lenkija issilaikyt savo kaito instruktoriaus licenzijos...
sekantis zingsnelis gyvenime, kur kazkas bus, dar net neaisku kas, bet planas b tai atrodo visai neprastas.

ir su dviraciu numynus beveik iki marijampoles, jau keliai eina saibom, ciurnos jaucias ir kazkaip dangus apsiniaukes, o tos furos lekia kaip traukinys viena po kitos ir kiekviena vis kitaip bando patraukt po ratais... ir tos neramios mintys, kad kazkas ne to, kazkaip ne taip....
tada sustojau trumpam pagalvot ar verta tvotis dar 500km.
pagalvojau kad neverta ir apsisukau.
ant greicio persikroviau smutkes ir jau sedziu su lenku furistu ir sypsaus kaip slyvokas, nes vel savoj stichijoj ir vel pasaulis manim rupinas ir siuncia teisingus zmones, teisingas pamokas.
o atvaziavus i mokykla sakau e chebra, duokit gyvent
as jum tuoletus plausiu... ner bapkiu.
sako gerai, tu tuoletu neplauk, bet pasakyk savo draugam, kad kempingas Chalupy 6 yra vieni vartai.
sakau.
ziauriai gerai ir po 10 zlotkeliu i diena su karstu dusu ir verdanciu vandeniu galejau lest savo kursus ir zinot nemazai nauju dalyku, kas tas mokymas, kas tas kaitas ir kas tie koldunai kurie eis mokytis pas mane.
certifikatas vietoj, lenke vezasi namo ir kaip ir viskas gerai....
kol nesuluzta masina ir tada reikia pagyvent viena diena Gdanske ir dar kart prasukt ratuka besigrozint miesto architektura.
namai namoliai.
tik nekrisk i duobe ir sypsokis, kol yra ka veikt veik, o kai nebus ka veikt sugalvok ka daryt toliau.
no computer games. ir jau turbut siandien isirasysiu ka nors.




Tuesday, March 18, 2014

Casablanca, Marokas


Pabundu ryte ir zinau kad gyvenimas grazus ir viskas dar pries akis...
pusryciai, mamos bucinys i zanda ir reikes eit susidet pratybu sasiuvinius i kupreka su dragonbolais ir saut i mokykla
kur galesiu aptart rimtus ir svarbius reikalus su draugeliais..
bet zengus pirma zingsni is lovos jauciu kad kazkas ne taip.. apsidairau ir ziuriu kad esu oro uoste,
klega rekia simtai zmoniu ir visi kazkokie labai svarbus ir kazkur labai skuba..
skauda nugara, kojos dreba nezinau kur eit.
dar noretus pamiegot prie tos pusantros valandos kur siaip ne taip pavyko priklijuot prabimbinejus trylika valandu oro uoste...
gerai kad sviecia saule ir galiu lauke isgriut ant zemes ir biski pagert spinduliu ir pasiruost marokietiskai kaitrai...
bet kai ateina vakaras ir jau skauda akis ir nebegaliu skaityt o kompas nieko idomaus nerodo ir reikia kazkur pasidet sitoj realybej tarp viso surmulyno... kazkaip nepatinka.. kazkaip yra buve ir geriau..
nu bet turbut kita karta reikes paziuret i skrydzio data ne tik laika.. tai kai jau per savo gyvenimeli sugebi sufeilint visais imanomais budais.. atvaziuot diena per velai, atvaziuot  ne i ta oro uosta, neuzsicheckinint, dar kaip nors nugrybaut ir tada jau viska vainikuoja atvaziuot diena pries tai. ir ziuret didelem akytem, kaip cia yr kad ner mano skrydzio

opiumo dumas
o pabundus saule sviecia pro tarpeli tarp knygu ir tada susiguziu i kampa ir pasislepiu nuo jos, dar biski nelaikas, dar niekur neskubu, nors jau girdziu kaip pro gretima siena surmuliuoja arabai ir pardavineja kazi ka
taip ramu tiek jegu, noris sokt i batus ir lekt ikvept saules ir isgirst gyvenima.

molis, mozaikos, durys milzinam ir durys nykstukams, durys atveriancios graziausius sodus ir durys vedancios i siena, siauros gatveles ir pasitikintis savim tvirtas zingsnis.
tik svarbu nesustok, judek i prieki ir neleisk vietiniams prisokt ir suvalgyt taves, nes tik vienas susimetymas ir pasukimas pirmyn...
ai ne, atgal ir tu jau spastuose.

hello my friend welcome to morocco
ir tada tik mirkt mirkt no no viskas gerai
i am very high and very full and very sleep and very good
ir ziu vel laisvas... bet pasuki i kaire kaire kaire ir spek ar bent atsiduri kur buvai pries tai ...
ir negali sustot pagalvot kur eini, nes turi plaukt upe ir ta upe tave nesa gilyn ir gilyn ir toks jausmas kad jau liksi striges visam laikui, bet staiga isgirsti kazkur masina ir tada jau tereikia dar penkiolika kartu atsitrenkt i siena ir gryzt atgal i ta pati kelia, kad pagaliau iseitum i pagrindine gatve
ant kalno zvelgi i visa ta nesuvokiama surmuli ir mastai kiek svarbiu gyvenimu vyksta vienu metu po vienu dangum po viena marokietiska sirdim. saugu gera. apelsinu sultys gaivina


fatima zara
dykumos gele
puodelis kavos
ir puodelis cukraus su metu arbata

vakarelis kur jauties kaip varle ant keptuves, eilini karta nieks neidomu ir gali visi eit susidegint

sypsaus kaip durnelis, pro pazasti bega prakaito lasas, kazka darau ne taip
kodel stovint jau valanda plius ne viena masina net nemegina stabtelt
o sustoja kazkoks motocikliukas su priekaba - BATMAN
labai gerai.
pradeda pasakot kazka prancuziskai ir matomai man nelabai suprantamai,
tai sakau aciu viskas gerai
no problem, miska miskal
tas juokias, sako durnas tu ka cia darai, i joki Rabata cia masinos nevaziuoja
aaa gerai gerai, aciu tau, dabar jau zinau
aciu aciu
labai noreciau, kad tu jau vaziuotum savo keliais ir nekamuotum profesionalo hitchhikerio nereikalingais reikalais... tai stoviu toliau o ir jis stovi toliau ir dar kazkokia moteriske prisijungia ir sako a tu durnas!? ka cia darai
tai dabar jau du isijaute stipriai stabdo man autobusus, taksistu masinas, derina kainas
o as tik ne ne aciu aciu
prasaau tik ne taaai
ir jau kisa pinigus man i rankas ir galvoja, kad as paskutinis debilas, kad neturiu pinigu ir dar ir neimu is ju
jau rodo pirstais ir rekia besispjaudydami... biski nejauku, tai paeinu biski i prieki ir palieku juos du ten pyktis ir aiskintis... o man jau kaip ir noretus judet link tikslo
o tada dar koki desimt kartu pasakius aciu-no problem, pagaliau ir jiems atsibosta ir palieka mane ramybej.. o tada kaip ir normaliai.. kelios minutes viena kita masina ir jau vel kely

ir tik isedus i masina noris is jos islipt ir rekt STOK
ne ne tik ne taip
ka darai...
nes maroke zmones vaziuoja astriai
ir cia jau nieko nepadarysi.
aisku stabdymas vyksta paskutine minute, lenkimai is kaires per salikele o jei koks kamstis tai neprosal ir saligatviu pralekt ar priesinga juosta islekt ir biski prie kokia fura pasimandravot
o telefona, kad is rankos paleistum tai turi but paskutinis asilas ir isvis net ner apie tai daug ka sneket
ypac kai lenki...
o tada kai pestieji eina gatve tai reikia mazdaug stengtis kad liktu kokie 2 cm nuo kulno ir su veidrodeliu bent uzkliudytum, tada islyst per puse pro langa ir aprekt ir tada lupt ant stabdziu nes jau liko kokiu 20 cm iki sekancios masinos
jauciu kaip per sonkaulius teka dar vienas salto prakaito lasas ir koja spaudzia isivaizduojama satbdi ir jau taip noriu islipt ir nesvarbu kur kaip bet jau vaziuot uzteks.

ir paskutine minute parasau sms kazkokiam couchsurferiui, kur tik vakar susikure accounta ir nieko gero nekvepia, bet gal neturiu ko prarast... o pacukas is padorios seimos, atvaziuoja su masina susirenka ir supazindina su savo teciu, o seimos moteru dvi dienas ten praleidus taip ir nemaciau, nors kiek supratau buvo trys... gal ir gerai, bo jau buciau zenotas...
ir snekam apie bangas ir pedinam per senasias sostines gatveles kurios kvepia ramumu ir taika ir zmones netempia uz rankoves ir nesako hasssshhhiisshhhh goood price, buy cheap veri good
o tu eini ir ziuredamas i vandenyna viduj dziaugies kad jau pasiekei tai ka reikia.
ir net nepuciant vejui ir nesiubuojant bangoms jau gali ramiai ziuret i toli ir laukt kol ateis stichijos ir nudziugins savo jegom
nom nom nom.
reikia eit dabar su gejum dalintis lova, biski nejauku, bet tai ka cia ...

Saturday, January 18, 2014

Kaunas, Lietuva

kas ta realybe link kur ji veda ir kodel as esu kur esu, kas esu, kodel esu?
vis eini ir trenkies i siena. ne cia ne taip ne del to... kur visas geris kur visa ismokta gyvenimo filosofija ir visas dziaugsmas gyvenimu? ar istikruju tas saltukas lauke gali taip suspaudyt smegeny kad jau nieko nesinori, gal net nieko nereikia /?
o gal kaip tik? staiga suvoki kaip daug turi? ar bent jau kaip daug nori, nors net nesvarbu kad niekas nesusirisa ir niekas nesusiklijuoja ir isvis
nukritau is po cheratingo su 14metru bangom i paryziu ir jau lygtais gera, bet tas nerimas sirdy vis kaupias vis labiau ir labiau suvoki, kad eini vel tuo paciu keliu kur jo gale zenklas su DEAD END?
ar isvis yra dead end ? tiek to... palauk grysi namo ir pamatysi
ir baisu ir gera... zinai kad sutiksi pacius svarbiausius savo gyvenimo zmones ir su jais visas siltumas ir geris grys
ar gryzo ?
nuuu.... tokiais atchodais, tokiais mazais fotoniukais kurie issibarste po visa svieta
ir as jau nebetoks ir zmones jau nebetie... tas pokytis tie dalykai tas vis nerimstantis ieskojimas
ir rankos biski dreba... ir kas gi pasitiks ir kur ta tikra silta nuostabi sypsena... kurios jau tiek nemaciau.. vo
gera
silta
gal ne taip ir blogai

dabar kazka snekek, nesvarbu ka, nes tos laimes ir dziaugsmo jau biski per daug.. no cool, no tough
tai masina viska cia.. sniegas
bl kaip gerai atrodai.. bl kaip gera vel tave matyt.. kaip gera .. kazkas gera
patinka.
ha ha ir tu storas cia.. ir toks pat ir nepasikeites
ir tave gera matyt ir tave as myliu ir su tavim man gerai.
ir dabar jau reikia but po vienu stogu... ir visi kazko tikis is manes.. bet juk cia viskas same shit.. jausmas kaip trys dienos i akropoli nuvaziavus ir kas nors uzrakino tuolete netycia ir pamirso...
ir va
jau kaip ir laikas sakyt ate. ir noris trenkt per galva ir noris kur apkabint ir gulet hamake ir juoktis is lapo... nevalia
ne si karta.. gal ne si zaidima
ir laukia seima.. nuotykis nesibaigia
nustemba tetukas nusteba mociute ir dedukas ir smagiai maloniai ir supratingai praleidziam biski kucios
ir kazkaip gera, nes lygtais supranta.. lygtais dziaugias ir uz mane... bet kaip ten tie mokslai ! ?
gerai mociut. baigsiu. juk dar niekad nesu numetes to ko pradejau
ir jau dedule su tetule ir pusseseryte
o. grazi tu. ir to dziaugsmo tiek is ju sirdies tiek is mano gausiai gausiai
ir gera gera... vel kazkokie zodziai kurie nieko nereiskia ir nieko nedaro...
tu tik snekek. tu tik buk.
ir jau girdziu savo sunis (ar savo) skalija, loja. kiauksi, springsta dusta ir viska veikia
ir mociute aisku neturi laiko pasakyt savo anukui labas, nes yra ka veikt.
pasako labas.
nelabai supranta kas daros.
pasako ir mama labas.
uz desimt minuciu jau kaip ir noris vaziuot kur prie juros... ar ten i kokia antarktida... jau kaip ir pabuvau jau kaip ir pamaciau ir pasidziaugiau..
bet kas galvoj kas sirdy?
gera jauku. bet ne cia. bet ne tai.
kazkas ne taip. kazkur ne taip...
jau nebe namai? jau ... ar kada buvo namai ?
ir reikia pusti vel savo kilimeli ir gult po laiptais su vyskos uodega po nosim.
ir gal taip kaip viskas ir turejo but, bet gal ir nevisai, gal kazkaip nezinau. fjuuu
yra kalnai yra prancuzija... nesuk galvos. dar turi ka pamatyt ir su kuo pabut ir viska pasneket ir vel gryzt namo
ir sakau labas. ir tos kojos linksta per kelius ir sirdy gera ir gera but apsikabinus. kazkas padare click.
bet ar tikrai? gal tik nori kad butu buves tas klik ir kad jau vieni vartai ?
ar nori?  ne.
dar tikrai dar ne... dar laisvas...
juokingas... durnas... tai jo... laisvas ?
stuka kapeiku
ir vis del to.
klik
ir niekada nebus kitaip. ir sirdy tas peilis tik lys ir lys ir skaudes ir skaudes dar labiau ir labiau... nes medus su druska per zaisda slyst... mmmm . nepatinka. patinka. laisve... gardus juokas.
begi tu nuo saves, nuo laisves ? bet gal nebegu nes kai begi tai tipo veikia kazka kai nieko nesugalvoji ir dirbi sistemai ir viskuo skundies...
ai.
giliai. per giliai.
nereikia.
vis dar gera. ir vis labiau ir labiau ne cia. ... ne tai... ne del to....
kur? ka ?
toliau ? ziauriau pikciau ?
tie ratai... ar yra isejimas?
yra...
i kita rata ?
i vertybes kurios nekinta, kurios jau yra tikros?
i ka jos veda.. ?
pazinimas... pasirinikimo laisve... gyvenimas ?
kai negali stovet ant bent vienos. ratas uzsidaro? laisve dingsta ?
kurio elemento man truksta dabar //
kuri pamoka vyksta esamuoju laiku?
lyg ir visos
lyg ir ne viena.

ir prancuzijoj sninga... ai pries tai dar vienas click. bet sitas jau kai buna dziiiiiuuuukgt ir nutruksta.
ir panasu nutruko...
ar tai sakydamas lauki dar vieno isbandymo kai bus viskas aukstyn kojom?
da

ir sninga ir sniego daug. ir esu laimingas ir keliuos ryte
ir dziaugiuos nes sportas kalnas judesys sniegas
namai.
nusileidi i apacia i ta nyku miesteli. ir lauki kitos dienos nes ji jau cia
paskesti alkoholi ir klausai kaip byra krokodilo asaros begemotams ir galvoji daug daug daug...
ar visgi cia kazkas is taves issipisineja ar tu pats cia kazka darai tam gyvenime.. nes niekas neitikina..
nesvarbu ryt dar viena diena.. dar vienas miskas ir koks status slaitas ir tarpeklis tarp uolu ir suolis i nezinai kur ir .... tas momentas kai viskas juoda ir tavo koncentracija esi tu ir tu esi tu ir as esu as
ir muzika ausy ir sypsena veide ir labai patinka. kazkaip taip .
kazkas gerai.
apciuopt pajaust.
ir tada yra brolis kuris kazkur labai toli nuo manes.
kodel jis manes nesupranta kodel jis vel kopustas kodel as ant jo vieno galiu sukaupt tiek pykcio ir taip is sirdies, taip tikrai, taip su viskuo ka turiu ...
taip pat ir mylet ir viska atiduot del jo...
ir sugniauzt jausmus ir tiesiog ignoruot. pamirst. nes taip paprasciau? ar laukia rimtas momentas, kuris paliks dideli ispauda viskam kas mes esam ir busim. ar jis jau buvo.
ar mes broliai? ar ta meile ... meile..?
ir vel kauno gatvese sninga ir krenta snaiges ir sirdy noris juoktis ir noris verkti nes cia kazkas kas tu esi, kas tu buvai ir visada busi ir teka ramiai sau nemumas o prolanga su zvakes atspindziu.
letai
letai
leidzias
ir sukas
ir kyla
ir leidzias
vanduo
zmones
visatos
evoliucijos
ir sako zmones. o as tave zinai
tu cia tas
aha
ir as tave zinau labas.
norejau visada paspaust tau ranka.
geras. as svarbus cia jau turbut. bet kas tas svarbus? kad galiu but profesionalus valkata.. kad galiu postringaut kas yra teisinga ir gera gyvenime? kad ale turejau fotika ir ale moku fotkint.?
 kodel man nesvarbu.. kodel as nenoriu pasakot apie tai kas vyko kur buvau.. kodel?
gal nejauciu rysio su zmogum... gal jis nori klaust tam kad uzpildytu dar vien saves dalele ir galetu palikt mane ramybej suzinojes kiek galimai as praradau... bet niekada nesuprates kiek gavau ir kaip gavau...
ir sako bus tau darbo zurnale ir bus tavo fotkem vietos ir .
oba.
apsimoka.
laukiam
o lauke vis dar krenta
sukas
vejas
kyla
leidzias
ne cia.
?

Cherating, Malaizija

sedziu po palme, krapstau nosi... byra oda nuo veido...
laukiu kol ateis banga ir galesiu vel sokt i vandeni
ir tada dar vienas ir antras Iris ir Hop ir sypsena ant veido ir is kur tiek dziaugsmo ir is kur tiek gerio... jausti judesi, jausti kad kazko pasiekei, jausti kad kazka ismokai ir  su kiekviena banga vis geriau ir geriau...
ir kai viskas sustoja tik laidrodzio rodykles lieka tikset ir kazkur prapuola keturios penkios valandos ir kai buni ismestas ant kranto ir ziuri i dangu ir bandai atgaut kvapa ir sutelkt jegas atsistot ir pedint namo... kai zinai kad atradai dar viena dalele saves, kad tavo kami kad ir kur tave veda,  veda teisinga kryptim... kad pagaliau tavo norai gali but pamatyti is sono ir isfiltruoti, atmetus visas siuksles... visa kas netikra... visa kas taves neaugina ir nedaro geresniu ir laimingesniu...
kai gali dziaugtis kad turi geru draugu ir turi galimybe nebuti su tais su kuriais nepatinka
ir buti vienas kai lietus pila kaip is gaisrininko slangos ir viskas aplink barska kaip per audra
o sirdy ramu
dar vienas pendulumas pagautas uz ausu ir dar karta sypsena veide. viskas tik i gera
viskas tik gerai
ir padirbus australijoj, ismokus kantrybes, tolerancijos... nusileist ir palaukt... pripazint kad padarei nesamone ir zinant kad nieko neislosi irodinejant tiesas ir keiciant nuomones...
uzkali arti 3000$ kurie jau saugiau tupi saskaitoj ir laukia kol pakils australijos doleris... nes aisku dabar turejo but kursas pats zemsiausias koks tik kada yra buves...
jau kraunies lagamina... menesis... praejo visas menesis...
kur? kaip ?
dar 3 dienos ir jau judesiu link namu ... kur tas laikas kodel kaip ////
ar verta sukt galva?

isgalvoti desniai sukasi ratu
trenkiasi i siena su griausmu
ir lieku vienas
kovoti su laiku

Tuesday, November 19, 2013

Adelaide, Australija, Mes gyvenam aukstyn kojom

hei, o kodel tu keliauji ? geras klausimas.... kazkaip atrodo kad labai daug masciau ir kad labai daug visko zinojau, bet greit paklaustas tokio dalyko sustojau pagalvot ir tada tiek daug minciu iskilo ir jauciaus lyg ir nic nieko nebuciau sugalvojes...
sedint kazkur australijoj, uzkalinejant litus yra nemazai laiko pamastyt ir sudeliot viska i savo vietas... tuo labiau kai dar gauni paskatinima is dar vieno zurnalo "naturalioji medicina", kur zmones klausia kazkokiu idomiu dalyku.... kuo keliavimas gali but naudingas....
ir atsakymas atrodo kazkaip taip(aisku biski paredaguotas, bet esme turbut kazkur vis dar cia)...
Keliautojas Lukas Radzevičius:
Turbūt kiekvienas iš mūsų gyvenime pasiekiame momentą, kai nebežinome, kur dėtis, ką toliau daryti. Tiesiog viskas atsibosta, atrodo pernelyg paprasta ir neįdomu. Pradedame žvalgytis ir ieškoti alternatyvų, kurios esamą momentą paverstų bent kiek įdomesniu, laimingesniu, prasmingesniu. Deja, daugelį žmonių stabdo nežinomybė, o tiksliau – baimė kažką keisti ir keistis... Leisdamiesi į kelionę išmokstame priimti pokyčius kaip natūralų dalyką, geriau suvokiame, kad viskas yra laikina ir svarbiausias gyvenimo epizodas vyksta ŠIUO MOMENTU.
Pagalvokite – ar ne keista, kad praėjus daugybei tūkstantmečių nuo žmogaus egzistencijos pradžios, žmonės vis dar keliauja, vis dar kažko ieško? Juk viską galima rasti internete... Ko gero, keliavimas yra natūrali žmogaus raidos dalis – keliaujant išmokstama gyventi, kvėpuoti, šypsotis. Juk kiekvienas iš mūsų trokšta suvokti gyvenimo prasmę, suprasti, kas iš tikrųjų esame, kur link einame. Na, o kelionės suteikia galimybę šiuos dalykus suvokti. Esant kelyje ir keičiantis mūsų fizinei bei psichologinei būsenoms, atsiduriant vis kitokioje, naujoje aplinkoje, turime viską pradėti iš naujo vėl ir vėl. Nuolatiniai pokyčiai neišvengiamai parodo, kas tikra, o kas ne – netikri byra lyg smėlis pro pirštus, o delne lieka tik tai didžiausi akmenukai, t.y. tikrosios vertybės. Man pačiam kelionės leido suvokti, kad esu laisvas pasirinkti buvimą laimingu; džiaugtis tuo, ką turiu; klausytis savo vidinio balso; būti atviru sau pačiam; sužinoti savo ribas; suvokti gyvenimo įvykių priežastis; keisti savo mintis bei elgesį ir rinktis tokį likimą (ateitį), kokio man norisi. Kelyje pamatai ir išgyveni tiek daug, kad galiausiai pradedi į viską žvelgti žymiai paprasčiau. Taip pat supranti, kad gyvenime nėra klaidų. Netgi patys nemaloniausi įvykiai ir nuotykiai, kuriuos sukuriame ir į kuriuos įsitraukiame, kiekvienas mūsų sprendimas ir pasirinkimas yra būtini tam, kad išmoktume mums reikalingas gyvenimo pamokas ir būtume nunešti ten, kur pasirinkome atsidurti.

kai antra karta skaitau, atrodo visai genialiai,o kai parasiau skaites kaip meslo kruva...
laikas... idomius dalykus daro...
ir issipleciant ka dar suvokei kas dar nusviete ta maza kopusteli ant tavo peciu ?
sarasiukas ? sunku nuo kazko pradet, tai pabersiu kaip pupas be prioritetu

 Siela ir kunas:

  • metafizinis pasaulis, (kad ir kas tai butu...) ir realybe, kaip pradejau jausti, kad kazkas visada yra salia, kai ziuri i veidrodi ir matai savo atspindi ir atrodo, jog tuoj tuoj imsi ir ilysi ir bum... sekanti dimensija... ir tie sapnai ir mintys ir kai kurie daiktai kurie kazkaip vis mus nuveda i praeiti ir nezinai del ko... bet jie jaucias savi ir priimtini ir juos iskart pamilsti... ar yra praeiti gyvenimai? atsakyma gali pasirinkt pats... jokio skirtumo, kol neismokai astraliniu kelioniu ir kol tupi ant sitos zemes sitam kune, gyvas sveikas ir laimingas... .gali zaist su metafizika ir dabartim suvokdamas labai paprasta dalyka: norai neatsiranada arba tiksliau atsiranda su jiems jau skirta energija realizuotis
 Zmones ir santykiai
  • kaip tureti sveika santyki su bet kokiu zmogum ir kaip padaryt kad tave pamegtu iskart ir as gauciau tai ko noriu? dazniausiai nakvynes ar maisto? uzsiciaupt ir atsakinet i klausimus kai buni paklaustas, kuo aiskiau ir kuo konkreciau, o didziaja laiko dali nuosirdziai klausinet zmogaus ir leist jam issipasakot... klausant ! girdint...
  • gincas niekur nenuves niekada... skaudi tiesa bet pralaimedamas ginca laimi ramu vakara ir ramia dusia likusiam gyvenimui, kad ir kiek patirties turi ir kiek matei ir kiek supratai... vienas labiausiai aiskiausiu dalyku, zmogus niekada nesikeicia ir nenori keistis, ypac jei jaucia spaudima is ale protingesnio ir geresnio... tik suknisi failus ir nieko nepasieksi
  • negali teisti zmoniu, teisti... gal ne visai tas zodis, bet lietuviskai turbut tik taip galima issireikst... is esmes jei sakai labas ir galvoji, vo dar vienas debilas... tai ko gali tiketis ? jei matai kad zmogus is kitos dimensijos, bet tu nezinai kur jis buvo ka patyre ka dare... tuo momentu jis gali but paskutinis sudukas, bet kituo kazkas, kas tave ismokys svarbiausios gyvenimo pamokos... stereotipai gerai, jie leidzia atpalaiduot smegenis, bet visada reikia turet saugikli ir zinot kas yra tikra... o to ismoksti keiciant matant ir pazistant naujus zmones... keliones... kaching
  • minkstas galingesnis uz kieta, ir kiek kartu buvai tas kuris viska zino ir viska supranta ir gali papasakot dar desimt tukstanciu istoriju, dar labiau pagrazinant viska... nes ta vaizduote kaip ir paiima virsu kai atsirisa liezuvis... bet kad suvokt kaip galima kurt sanytki ir visa apimanti geri, tenka vis pasimokyt but atviram, nuosirdziam ir bent biski minkstesniam, nes tu kieteku ir taip kaip prisikta, jau oldschoolas
 Suvokimai ir wau ir wtf
  • tu nesi tavo mintys... turbut vienas svarbiausiu ir itakingiausiu ever forever suvokimu kada nors nutinkanciu zmogui... kai visa gyvenima galvoji, kad valdai savo mintis ir uztenka atsisest ir desimt dienu paziuret i save is sono ... wau. nepatikesi pasirodo ne tu, nei tavo, nei nieko supranti... o tada is kur kas kaip ? gyvenimas, esamas momentas, praeitis ir visa kita... tai tik begancios pro sali patirtys ir patirimai, o mintys yra tik dar vienas stalciukas gyvenimo suvokimo spintelej, salia emociju, pojuciu, kvapu, vaizdu, garsu  ir t.t.  kaip ir bet kokia patirtis ji issireiskia tam tikra forma, ciupinejant gyvenima viskas susikaupia kazkur pasamonej ir visas slamstas ir ale geros mintys sruva pastoviai taip pat kaip ir regejimas mato tai ka nori matyt, uosle uodzia tai ka nori uost... ir tau atrodo kad tu kontroliuoji savo gyvenima? cha! jei gali kategorizuoti jausti kitus pojucius tai ir mintys turi tam tikras strukturas ir jos kazkur veda, kazkur suka tavo gyvenima... ir jei sugebi stebeti savo mintis kaip ir bet kuri kita objekta... kas stebi stebetoja? cia turbut ir suzaidzia savo role visos religijos, gyvenimo modeliai ir strukturos... su savo vienintelem tiesom. kas ! ? o sitam nuostabiam pasauli... kapitalizmas ?
  • gyvenimas suvokiamas tik per momentus ir dabarties isgyvenimus... niekas nieko niekada nepatiria kadanors jei tai nevyksta tik tam tikra momenta... tai reiskia jog gyvenimas ar gyvenimo issukis yra dirbti tik su dabartiniu momentu. dabartim. ir is cia isplaukia, planavimo ir jaudinimosi ir nerimavimo beprasmybe... koks skirtumas kai tu sedi masinoj ir nervuojies nes uz lango didziausia liutis ir galvoji ka darysi uz 20min kai reikes islipt... nope. pamirsk pleiskanas ir megaukis savo spurga ir gera kompanija.. o islipus staiga sutinki zmogu ir sako.. aisku ! gyvenk pas mus... ir ko vertas tas 15min tarpas kai sikai i bata ir galvojai kas butu jei butu... jei pasaku mociute butu pasaku diedukas... dabar jau zinau! jie gyventu vakar ir rytoj ... pamirsk kova su ateitim ir kazkuo kas dar bus, ale karjera sudais, saugiu ramiu gyvenimu... yra tik vienas tikras gyvenimas kuris vyksta tik dabar. kol tu skaitai tai. ir kol as rasau tai. niekas nieko negali nuveikt su praeitim ir ateitim, nes tai tik mintys. bet mes galim uzsimust bemegindami,,,, to reikia ?! nope. yes? full powa! cha!
  • gyvenimo kokybe ir gerove ir laimes amplitude priklauso tik nuo to kaip tau sekas iveikti dabarties momenta, bet ne tai kas noretum kad vyktu!. ir kaip nuostabu pagaliau suvokt gyvenima kaip realybe, kaip kazka kur saves neapgaudineji gali ziuret kaip pro praskiestus pirstus ir pats pasirinkt kiek nori matyt... kiek realybes yra tavo gyvenime? priimant dabarti ir su ja susidorojant( pasitelkus praeities patirtis ir isgyvenimus) be didesniu susireiksminimu ir su dideliu uzsidegimu... cia turbut laimingu zmoniu gyvenimo receptas... ignoruojant visa suda aplink. sprogo padanga.. ir akmeninis veidas islipa is masinos nusijuokia, pasikeicia ja, seda ir toliau vaziuoja... jokiu emociju jokiu spardymu ir rekavimu... nes koks skirtumas jei nervuosies ir skatinsi ta vidini demona? vardan juoko nebent... jei suvoki ka darai, kad palinksmint ka nors salia... kazka sudauzai ar sulauzai... ir jokio skausmo jokios prarasties jokio grauzimosi.. nes tai jau praeitis, tai ivyko ir tau liko tik dabartinis momentas kuriam tu kaip ir uzstriges, bet gali pasirinkt kaip elgsies... ir kai su visom ale nelaimem galesi susidorot kaip ne su problemom, bet issukiais... cia greiciausiai tas momentas kai tavo sirdis sypsos ir sako cha cha cha, vienas nulis. ir gyvenimas grazeja grazeja...  Modest Mouse dainuoja:
                                      As life gets longer, awful feels softer.
  • dar viena kabliuka uzkabinau begalvodamas apie dabarti... didziaja dali laiko gvvenime mes/as praleidziu kazkur padebesiuose ir kazka kurdamas ir isivaizduodamas.. atrodo tas naturalus paskendimas mintyse ir pasinerimas i visa genialu savo prota, veza veza ir kur nuveza? stop karusele. visas dziaugsmas sustabdyt nulipt ir pasidairyt aplink. wau. o dabar kai tupi toj gyvenimo karuselej didzioji dalis gyvenimo yra ne tai kas tai istikruju yra, bet kas tu galvoji kad tai yra.. kas noretum kad butu ir kas galetu but... ir kaip tai galima padaryt naudingiau sau ir t.t. gal cia vel atsakau i klausima kodel keliauju nors ir suvokiu, kad nesvarbu kiek tukstanciu kilometru nukeliauciau, visada keliauju po save...
    ismokti stebeti ir klausyti ir jausti ir ir ir toki gyvenima koks jis yra. kazkas nepaprasto... gal todel zmones lipa i kalnus ir lipdami galvoja apie nusileidima ir karsta sriuba, bet kai uzlipa jau viskas buna praeiti ir lieka tik tas momentas kuris duoda ta viena maza siurpuliuka ir sako: dabar cia. ir gal todel sokinejam bungee ir parasiutais ir gaudom bangas ir giliausia sniega planetoj...
    markas tvenas:
                             gyvenime man nutiko begale siaubingu dalyku, kai kurie ivyko net istikruju...
    kaip galima issispresti? dar viena meditacijos stovyklos pamoka... mindfullnes(savistaba ir savikontrole)  visame visur ka darai. tiesiog but aktyviu gyvenant ir stebet save ir dalyvaut dabarti ir cia, o ne ten ir kazkur... 
  • ir kai gyvenu nuostabu gyvenima, toki koki noriu ir taip kaip noriu ir primetu kad esu is dalies laisvas( ar bent tikiu sia iliuzija, ar bent laisvesnis nei daugelis..) ir galiu mokytis ir megautis gyvenimu, stebiu aplinka ir bandau suvokt kodel zmogus linkes i kancia skausma... kodel is kur tiek lyg atrodytu nereikalingo skausmo ? ir panasu kad zmogus sukurtas kenteti geriau nei bet kas kitas... kartais skausmas uzvaldo ir mastai, kad kazka padarei ne taip, kad gyvenimas skirtas pamokoms ir pamokos ismokstamos tik per skausma.. tai gal kancia yra visiskai sveika ir reikalinga zmogui ir jo augimui ? jei esi kazkokioj situacijoj ir galvoji, kad tau jau game over... ir staiga gauni adrenalino ir genialia mintim issprendi situacija... gal butent tai padejo zmogui evoliucionuot ir tapt tuo kuo esam. tas noras sprukt ir keist esama momenta?gal tai veza didziaja dali musu "svarbiu" pasirinkimu.... gyventi dabar, buti minkstam, ne problemos bet issukiai, ne tu, bet mintys.... skamba kaip vadovelis, bet kiek tuo gali vadovautis, nes viskas turi ribas, viskame yra balansas ir visi tavo isitikinimai yra atvedami i akligatvi kai turi juos patikrint is issigrynint kas tau yra tikra... ar tai tas momentas kai mes kenciam? koks artimas jausmas... kaip paprasta su juo susiliet, susiasocijuot... gal is cia ir jezus isplaukia.. nes jis kencia taip kaip ir tu, kiekviena minute, pats to nesuvokdamas ... gyvendamas kazkur ten ,,, ?
    chmm.. kancia.. ir zmones ? panasu kad tai evoliucijos dalis ir mes gime buti, augti joje, kol pagaliau nusvisim... visos religijos ir sneka apie ta vieninteli nusvitima... tik gaila kad didzioji dalis perkelia ji i kita pasauli kai numirsti, nes staiga suvoki, kaip sunku padaryti tai cia.
    bet kokiu atveju kancia ir kentejimas ir skausmas nera pozymis, kad tavo gyvenimas ritas i duobe... gal tai tik dar vienas tavo vertybiu isbandymas... ir kad tu visada pats pasirenki kiek tu gyveni sitam momente ir kiek svarbos ir kiek procentu nori suteikt sitai kanciai... ir is to isplaukia labai svarbus dalykas... nesvarbu kur kokia kokio dydzio problema ar beda ar skausmas.... jos visos turi ta pacia prigimti ir ta pati sprendimo buda. suvokimas.pasirinkimas.
  • kaip suvoki savo skausma laime ir visa kita spama? per emocijas?
    emocijos mus privercia but saliskais ir mazumele supi....a visus failus.. kartais galvoji kad emocijos yra geras indikatorius tavo gyvenime... bet ar emocijos nera tas pats objektas apie kuri snekejau anksciau kaip mintys, kvapai, skoniai, garsai ?.... atsigulk ant pievos ir stebek kaip debesys slenka isiklausyk i savo kvepavima... ir pamatysi kaip emocijos.. mintys.. kvapai... garsai viskas tik ateina ir praeina tik tam tikra momenta ... ir tik tu pats pasirenki uz ko uzsikabint ka sureiksimint, ka pasiimt ir kas taps dalele taves.. ir emocijos negali ir neturi buti taves teisejas, taves kazkas auksciau... negalima pasitiketi pravaziuojanciu traukiniu ant kurio yra uzrasas kokio nors grafitioro : tu sudas!... nope. bet tai yra vienas geriausiu irankiu tai suvokti, viena geriausiu priemoniu stebeti save ir suvokti kad gali paleisti ir atitrukti nuo bet ko... jei to nori.. 
  • tai jei viskas taip paprasta ir kancia mus mokina... mintys emocijos ir panasiai viskas tik laikinimo simboliai skirti viska sugniuzdyt ir panasiai... tai kur ta motyvacija kur tas dziaugsmas gyventi is kur ? i kur? but laimingu? jausti kontrole? turbut ... kaip jaustis laimingu ? ispildant savo uzgaidas ir troskimus ? juk bet koks noras neatsiranda be jam skirtos energijos realizuotis cia.... pabegt nuo kancios ? o gal visa apimanti savoka, buti saves kontrolej. buti auksciau visko ? oho, kazkaip labai aukstai kapstai.. atsiskirti nuo sielos kuno ir buti ar tiksliau nebebuti... ? bet cia jau tau.. o kitiem zemes kirminukam uztenka pamirsti kad jiems visada skauda ir kol gali ispildyt savo troskimus ale buna laimingi... kol kol kol... bum. ir vel viskas is naujo... ratai sako.. viskas ciklais... cha cha sita suvokus ar bandant suvokt staiga supranti kodel ir kaip zmogus yra toks galingas ypac kai klausimas liecia vienas kito iskaudinima. paprasciau galvot jog kai kurie zmones yra tiesiog demonai, blogieciai ir tiesiog nuskriausti ir pikti... bet gal cia ir yra mintis, kai sakai neteisk kito... pamegink ji suprast suvokt apie ka jis... bet kai zmogus turi (ir didzioji dalis zmoniu turi) tik 2 troskimus. pasiekt savo troskima ir issivaduot is kancios(kurios gali net samoningai nesuvokt)... ir nesvarbu kad ir kaip jie elgias, jie tai daro paciu efektyviausiu budu, ka ju praeitis juos ismoke, tam kad pasiekt ta troskima ar issivaduot is kancios...  paprasti motyvai. skirtingi metodai. skirtingi mokymai. skirtingi modeliai. skirtingas samones lygis. kai kurie momentai yra geri ir padedantys zmonijai, kai kurie tiesiog atitolstantys ir uzsiimantys saves ir savo pasaulio stebejimu ir gerinimu... kai kurie kenkejiski is tavo akiu. ir tie kenkejiski retai buna gerai apgalvoti ir pasverti... ir cia iskyla klausimas kas yra geris ir blogis? jei tu uzaugai statinej ir islipes nukandai kam nors ausi, nes jis tave sveikindamas isskete rankas noredamas apkabint ir tu galvojai kad jis tave puola... krimst.
    morale. teisingumas. geris blogis. troskimas ir kancia? kodel nepabandzius laipteliu auksciau savikontrole ir saviugda, bent tiek kiek gali ... bent biski pamirstant kad tu nesi svarbiausias.
  • ir cia dar vienas svarbus epizodas, jei negali nieko teisti ir isvis nieko nesupranti kas daros aplink tave su kitais ir tuo labiau su tavim paciu... tai kiek tikri ir kiek svorio gali tureti tavo isitikinimai... tavo tiesios... tavo kertiniai akmeneliai... buti uzsipyrusiu oziu ir kazkuo tiketi... panasu, kad tai nera ir niekad nebuvo didelis pasiekimas... pameni? minkstas visada nugali kieta? dar vienas isitikinimas? gal gal... o tie isitikinimai kur jau visiskai "tikra" yra ne kas kita kaip visos kitos atmestos nuomones... ir tu tupi uzsidares savo backoj nes backa yra tikra.. kita vertus, jie labai gerai ir labai patogus visokiem rimtiem bachuram, nes jie yra labai saugi pozicija ir kuo stipresni jie yra, tuo maziau tau reikia sukt galva ir tuo maziau tu augi ir tobuleji.. ir ir .. kam klausinet saves kaip ir taip viskas gerai.. uch. kur ta stadija, noreciau penkiolikos tukstanciu isitikinimu ir ramiai sau gyvenciau pasistates sau sienas ...  ar tikrai ? gal ne. ir net ka rasai cia.... ar tai nera tie patys isitikinimai tik ale gudresni ale stipresni ale kazkur vedantys... suzinot yra tik vienas kelias... kai isitikinimas tampa dalim tavo ego... ir kai matai kiekviena rimta pilieti ar piliete nesvarbu ar konservatoriu ar liberala snekancius apie savo giliausias tiesas, tai gali pamirst ta momenta kai jis nores isgirst tai ka tu galvoji.... ir tai dar vienas efektyvaus bendravimo budas... dar vienas filtras beieskant savo sielos partnerio savo .... antros puses .. kiek mazai ar daug isitikinimu tu turi? kiek pasiruoses augt ir tobulet? ten kur yra isitikinimas, ten yra uzdarytos durys.. bet gal turet vertybes ir sioki toki isitikinima visvien reikia? gal kazka tokio kaip... atvirumas, pazinimas, laisve rinktis, gyvenimas? nebijok ju prarast, nebijok rast.
  • ir kaip daznai atsiduriu sitam taske kur ir pradejau. ir jokio skirtumo ar skaitei ar ne, nes kiek reiksmes tai turi ? ne kiek? belekiek ? objektyvumas yra subjektyvus... ir nesvarbu ka as cia prirasiau, nors ir pats didziosios dalies nesuprantu, bet jei tu skaitai, tu pasiemi iskoduoji ir atrandi tik tai kas tau svarbu ar idomu ar ar .... gyvenimas yra subjektyvi patirtis is kurios niekada nepabegsi ... jei nemeginsi ? cha cha cha... pabegt. kiekviena patirtis ir suvokimas ateina per mane pati, per manes prizme ir mano patirtis... niekada nepasidalinama poziuri. nes nera kito zmogaus kuris gyveno taip pat kaip as. fak.
  • neleisk niekam aiskint kaip tau reikia gyvent ir ka turi daryt ir kaip daryt. nes jie gyvena savo supuvusi/nuostabu gyvenima... ir zodziai susilieja i viena pliurze ir sitam visam purvyneli jau nebeimanoma rast savo lego zmogeliuko ...  subjektyvumas yra pirmine prizme visko to ka matai ir patiri... tikras gyvenimas...objektyvizmas, tai kazkas ka kiekvienas is musu pasistato savo galvoj issifiltruoja tik tas kas reikalinga ir svarbu tavo ego... kad galetum paaiskint tai kas daros su tavo gyvenimu. religijos mokslas... kiti sudai... aha. nulinksta visi krapai ir galvoji kad geriau negalvot.. dar viena karta. akligatvis.
When you have come to the edge of all the light you have
And step into the darkness of the unknown
Believe that one of the two will happen to you
Either you'll find something solid to stand on
Or you'll be taught how to fly!
by richard bach. and mister livingston.


nezinomybe ir kiausiai ja iveikt... ja perprast ir su ja buti...

“There are no mistakes. The events we bring upon ourselves, no matter how unpleasant, are necessary in order to learn what we need to learn; whatever steps we take, they're necessary to
reach the places we've chosen to go.”
dar vienas bacho posmelis....

suprantu kad nieko nesuprantu...
geriau patrydaliuosiu apie tai kas daros su mano subjektyviu pasauliu...
kai kraunuos lagamina ir zinau kad laukia skrydis atgal i australija ir einu 4 ryto bundanciam mieste... kisenej barska du zetonai, ant kuriu parasyta nusiplauk masina ir juos padedu ant kazkieno valytuvo ir taip pakeiciu ju likima... kai jis pasiima tuo zetonus isimeta i kisene ir galbut tampa laimingesnis... nes kad ir koks mazas dalykas... kol nemokamas jis kazkaip vis dziugina...
tas pirminis primityvus zmogaus jausmas... pagauti zuvi, nusauti barsuka ir issitraukt is konteinerio 10 spurgu... (ir vel ... uch, jaunasis filosofas... kiek realybes tavo gyvenime jei nesurezgi 4 eiluciu be apmastymo...)
ir kai visas kitas pasaulis pro tave zvimbia su nesuvokiama konsumpcija ir vartojiskumu ir kai gyveni fermoj ir uzsiagini savo vistas ir kiausinius, numelzi karve ir surinkes lietaus vandeni galvoji...

kur veda tokia konsumpcija kai gali nusipirkes batus, visiskai juos sudrozes, o po 3 menesiu pasikeiti i naujus nepridejus jokios vertes... kiek istikruju yra vertas tavo nusipirktas daiktas///?
koks nezmoniskas tarpas yra tarp vartotojo ir vartojimo, tarpas kuris paprasciausiai tiek isaugo jog mes net nesuvokiam kiek destrukcijos jis inesa, kiek resusrsu yra ismetami ir iseikvojami
ir jei kiekvienas is musu uzsiaugintu savo salotas ir pomidorus.. kiek maisto butu ismetama? o perteklius nepadovanojamas ar iskeiciamas?
ir jei pats susirestum savo stala ir kede... kiek laiko ji laikytu ? ir kiek itakos turetu naujam dekorui!?
nedaug...
kapitalizmas... visad augantis dinozauras ant visad mazejanciu resursu...

begt...

ir nors ir jauti kad tiek daug netikrumo visame kame, bet gera isgirst kai bent kokie norai pildos ne tik tau ir kad gal viskas gerai ir kad gyvenimas kupinas nuostabiu dalyku ir idomiu pamoku...
bestovint jau paskutinej atkarpoj tranzuojant zelandijoj... sustojo zmogus su viska apibendrinancia istorija. norai. netetktys. tikras dziaugsmas...
:
kai pamaciau land rover 90 ir man buvo 12 metu, pasakiau sau kad ji turesiu...
nusipirkau modeliuka ir jis buvo su manim dar 15 metu, kiekviena ryta pries veidrodi...
augau ir atsirado nauji troskimai... nors jie ir materialus, bet tuo metu man jie buvo svarbus tam kad suvokt kaip pasaulis sukas. sekantis modelis buvo vintazinis renault ir kai abu juos pamaciau stovint salia vienas kito. ir uz kaina kurios net nesvajojau kada nors pamatyt..(dar plius 50 gyvenimo posukiu iki tol kol juos pamate)  ir kai modeliukai virto tuo kuo turejo virst. suvokiau kokia galia turi mintis ir kaip lengvai ji gali materializuotis.. jei ji turi materializuotis...
ir visa ta laika turejau nuostabia parama.. zmona,  su kuria susipazinom 16'os ir buvom MES, naujas kurinys Sue and David ir aisku ismokau, kad nieko nera svarbiau kaip MES, kad visada turim saut i zvaigzdes ir viskas klojos kaip is pypkes... geras darbas, namas.. masinos, vaikai.. ir taip toliau.
ji zuvo ir  liko tik david
ir uztruko labai ilgai kol tapau vel 16 ir vel buvau patenkintas tuo kas esu... kol sugebejau i tai pazvelgt kaip i pamoka.. kol suvokiau, kad ir kaip svarbu kad ir kaip viskas tikra atrodytu, negaliu prisirist prie nieko, nes prie ko prisirisi ir su kuo susigretinsi susitapatinsi, gyvenimas suras balansa ir ji istaisys i tavo nauda.
kazkiek miglotai bet tokie paprasti dalykai, kai islipi is masinos ir su tuo zmogum praleides valanda, didziaja dali pralinkesejes ir jo mintis isreiskes savais zodziais ir savom mintim ir potyriais spaudi ranka ir sakai buvo isties malonu su tavim pasivezint ir kuo geriausios tau kloties is sirdies.
buni mazumele pakyletas, gauni mazumele vilties ir dziaugsmo ir jauties lyg atsakes dar viena misle keturgysle...
staiga meti kuprine ant zemes, pakeli siuksle ir pradedi rasyt, rast ir atrast, kurt ir sujungt ir nesvarbu kas pirmas tai pasake... nes tai kartojas jau tukstancius metu kazkur musu pasamonej/////
ir cia noretus ikelt ir padekot visu 461 sutranzuotu masinu vairuotoju ir keleiviu nuotraukas ir dar dvigubai tiek sutiktu zmoniu pakeliui ir visom numestom monetom ant zemes kurios vis sake viskas gerai... judi teisinga linkme ir visiem zmonem kurie myli ir palaiko ir supranta ir leidzia suvokt tokius paprastus ir tuo paciu super sudetingus dalykus... kaip tapt geresniu kaip keistis kaip suprast kaip iskoduot ta gyvenima kaip ji mylet kur kaip kodel... kiek dar daugybe visko ismokt ir koks nuostabus tas gyvenimas...

norek, bet nepamirsk kad viskas keicias.
norek ir nebijok paleist.
turek bet neprisirisk
bet kas ka duosi ta ir gausi.
jei noresi laimes ramybes meiles ir draugystes, tuomet reikia but laimingu ramiu mylinciu ir draugisku.
gyvenimas reikalauja musu dalyvavimo.
but savim tai apsupt save su tuo kas tau svarbu dabar.
bet kas, kas mus supa tai yra atsakymai ir patarimai i musu dabartine busena
ir jei zmoguje matai tik blogas savybes tai kazkur tavyje kirba per daug kirminuku
tai ka atmeti, tai tesis visada
bet kur kur eini, ten ir esi
bet ka ka mes keiciam savyje, gyvenimas ir zmones aplink tai atspindi.. nuostabus budas pamatyt kur eini.
augti reiskias keistis o ne keisti.
jei kas nors yra blogai mano gyvenime, reiskias kazkas yra blogai manyje
mes atspindim kas mus supa ir kas mus supa atspindi mus.
mes galim imtis atsakomybes ir keisti savo gyvenimus
jei ka nors darai daryk gerai. nes kad ir kaip nereiksmingai tai atrodytu viskas kazkur susijungia.
kiekvienas zingsnis veda i sekanti.
kazkas turi padaryta darba, kad jis taptu realybe. mintys materializuojas tada kai ju imiesi.
nei pirmas nei paskutinis zingsnis negali but sureiksmintas. pasiekes virsune nesustok kopes
praeitis dabartis ir ateitis. viskas sujungta kazkur/cia
negali mastyti apie du dalykus iskart, taip ir su darbais.
jei mastysi apie aukstesnes vertybes ir keisi negatyvias mintis i pozityvias neliks vietos sudams kaip pykciui ar pagiezai.
jei manai kad kazkas yra TIKRA tavo gyvenime, lauk testo.
jei per daug laiko praleidi praeity, pamirsti buti cia ir dabar
senos mintys, seni poelgiai, senos svajones... uzblokuoja mus naujoms.
pamokos gyvenime kartojas tol kol mes ismokstam, kad laikas keisti krypti. ciklai? ... iseitis ? stebek.
nieko nera nemokamo, kiekvienas apdovanojimas, reikalauja tam tikro indelio
tikras dziaugsmas yra daryt tai ka darai ir laukt kol busi apdovanotas tada kai ateis laikas.
tikra verte yra tik tiek kiek pats i ja idejai savo energijos.
kiekvienas asmeninis indelis yra indelis i viska


vienas stipriausiu mokytoju ir nuostabiu kada sutiktu zmoniu Potato point!
ir prisiminus visa geri kuri gavau per viena vakara kazkada pries keturis menesius, ir visai gerai jauciuos tiesdamas nyksti ir tranzuodamas kad ir tuo paciu keliu dar 350km ir zinau, kad vaziuoju pas nuostabius zmones ir nuostabu maista... ir pagaliau gausiu proga padirbet ir gal pritrint viena kita pusle...
netiketi dziaugsmo pliupsniai, apkabinimai ir gera nuotaika ore ! pirmas vakaras kaip namuose, apsuptas sunu, besisypsanciu zmoniu ir nesuvokiamai gero maisto... ir kita diena keliuos kaip spirgas ir nu nu nu duok darbo duok darbo... uz 2 valandu, ai... gal jau nepatinka dirbt, kazkaip jau ka zinau, nieks pinigu nemoka, o cia su tuo grebliu prie pliu 40 mojuot ir kai viskas pradeda suktis ir keist spalvas... nepatinka.. jau noriu namo ir valgyt...
o tu tik nepasiduok. dirbk ir viskas bus gerai.. ir ziuriu kaip mano seimininkas dirba traktoriuky ir dirba kaip kazkas kas ismano tai ka daro... ir kaip nuostabu matyt kai zmogus pavercia masina saves dalim... kazkokiu testiniu ir juda dirba, nors ir viena koja(viksras) slubuoja, yra kita koja ir lazda... ir visada yra iseitis... o tu tik nepasiduok! dirbk gerai...!
ir vakare gaunu komplimenta... nes matau ir gerbiu ji uz jo padaryta darba ir jis sako, vo as irgi taip buciau padares, saunuolis... gaila kad uodegos neturiu ir negaliu pavizgint.. ar bent sokt ir veido palaizyt... namuose, pasikuriam didziuli peciu, as aisku jau pirdolinu rinkt uogu nuo silkmedzio ir kimst kol neteksiu samones ir visas veidas taps violetinis ir rankos juodos... ir tada dar viena nuostabi kelione prie pietu stalo, dar pora nuostabiu istoriju is gyvenimu, netiketu susijungimu, netiketu posukiu... (gerai gerai, nefilosofuojam jau.) ir diena is dienos gaunu uzduoti ir jau noriu pasiduot ir isgirsti, kad viskas gerai, tai ne 20 minuciu, turi visa pasaulio laika, tik nepasiduok... ir kasi kasi kasi.... ir lygini metala su plaktuku... ir slifuoji sena traktoriu ir jau vel ziu, renki uogas ir jau zinai kad siandien ramiai galesi poilsiaut o rytoj gaudysi bangas!
ir is ryto atsikelus, surenki kiausinius is vistides, pasidarai gera pusryti su namuos iskepta duona.. nuostabia kava ir medum ir uogomo ir makadamijos riesutais...
ir ka, gal siandien reikia pagaudyt bangu ? kodel gi ne/// potato point, tik nuejus i pliaza sako labas kokie 3 delfinai, ir sako e bachurai, cia musu bangos! ziurek... ir matai kaip jie patys turskias bangose ir sokineja ir surfina... ir ka... tampi tarp realybes ir kazko vel kur net nebandai nieko suprast... tik pasakai dar karta... : turbut cia normalu taip ...
ir soki i vandeni ir staiga viskas labai normalu pasidaro kai suvoki kokio saltumo tas vanduo...
bet kelis kartus pabandzius pagaut banga... ir jau ziu....
kai mintys tuscios ir kai jau esi tik tam momente ir iries ir prisimeni kazkokio random sutranzuoto surferio patarima... pries stodamas pasiirk dar du kartus.. nes tai pades pasiruost atistojimui ir gaut truputi daugiau greicio... jau stovi ir cypi is dziaugsmo nes jau pasirodo ilgai stovi ir kai paziuri atgal ir is bangos soka delfinas ir... ir... normal...
soki salto atgal biski atsitrenki i lenta su galva... bet jau nieks neidomu nes toks laimingas, kad iki isprotejimo...
ir tada nori dar ir dar ! ir iries ir iries, bet mintys jau kazkur kitur ir viena banga sumala ir vejas pasikeicia ir kitos nepagauni ir tie kiausiai jau ant tiek nusale kad net negali nieko galvot... ir jau tavo draugas su hidreku krante jau koki pusvalandi... ir kazkaip vienam nejauku... zinant kad ir tu rikliu ir raju pilna knibzdete knibzda... jau iries i kranta... ech... nu bent jau viena.. ir pati geriausia .. ir vistiek laimingas... tik ai ai kaip salta... dar pusdienis susilt... paslifuot traktoriu... pavalgyt ... ir vaziuojam i latvija.. laikas dirbt ... laikas kalt litus... nes ziauriai reikia... ir per viena diena nutrakiu daugiau nei stuka kilometru... pamiegu dykumoj, turbut viena is paskutiniu kartu savo nutresusioj palapinytej ir jau vel pirstas i virsu ir jau atsidarau saldytuva ir ten manes laukia du sureliai is lietuvos.... mmm dreams come true ir jau kita diena slifuoju ir valau ir darau tvarka kur tik imanoma ir darau kaip tik galiu geriau... ir pats savim didziuojuos koks geras darbas.. nors gal ir biski daugiau valandu nei koks ponas greitis... bet uztat rezultatas... blizgete blizga... labai gerai.
ir laukiu vis nauju uzduociu ir vis kazkas atsiranda ir dar dvidesimt dienu liko cia ir tada vel soksiu i bangas kazkur malaizijoj ir nors ir gerai dabar... nors ir ilsiuos ir skaitau knygas ir zaidziu su svoriu badaudamas... ale 3 dienas nevalgyt... ir net nesijauciau baisiai alkanas... ypac ketvirta diena.. keista... idomius dalykus tas kunas gali padaryt.. .ir ir ir jau visai noris sukt link namu.. nes jau pats laikas.

Monday, October 28, 2013

Tapu Creek Farms, Naujoji Zelandija

turinys

slapia
miestas
judesys
moneta
eiti
suslapti
lietuviskai sneket nesekas
siluma
jauku
skanu
namai
pasiilgti
filmai
vejas
laukti diena
oda
skausmas
spalva
riesutu
kelias
mociute uz vairo
nemirti
alaus
seima
pokalbiai apie balansa
ingrid, aplankyk mane
2 doleriai rasti
eiti miegoti prie kraterio
slapia salta
saule
statu
virsune
jegu ner
dar viena virsune
raudonas krateris
kazkas tarp realybes ir kazko...
lavos formos
naktis dykumoj
eiti
reindzeriu isvengti
ezeras
siltos kojos
pica
alus
lova
gera
kelias
vairuot bmw3
nepatinka masinos
obelys
silta
internetas
ner ka sneket
miegas
kelias
issimaudyt juroj 
mokytojas
mesa
krabas
lauzas
kelias
tyngiu lipt
tyngiu ieskot
tyngiu ziuret
miestelis 
60 metu atgal
maoriai redneckai
maoriai ne visai redneckai
maoriu seimynele
jauku 
gera
silta
namai
kelias
sviturys
rytai
geizeriai
makdonaldo ledai
sustoja masina nestabdzius
rusas
fak fakin fak tzious idiots fak
siukslina
nepatinka
fermeris
karves
jachta
karstas papludimys
moteris
turi kur gyvent?
jo...!
doup.
ate
papludimys
palapine
bent jau grazu
eiti
hipis
viskas apvemta
garso aparatura 
festivalis
kompas next level
viskas zaliuoja
sedziu ant sofkes
neber darbo australijoj
no problem
rasau



kaip lengva sneket apie visas laimingas dienas ir kaip reikia but stipriam ir leist viskam plaukt ir nieko neplanuot ir nieko nezinot ir tiesiog but... kai pries akis viskas suplanuota ir jau zinai kur kaip kiek ir panasiai...
va dar savaite liko zelandijoj ir tada ant greituju i australija priduodu batus, gal gaunu naujus, gal ir ne, nelabai svarbu... (north face vistiek siuksles ir jau nemanau kad ju produkcijos kada nors turesiu savo gyvenimo sandeliuke...)
ir ka dar? ... kilimeli kur atsirado simta netiketu skyliu ir jau skaityk vaziuoju i Adelaide pas latviesu nams ir kalu litus iki nugriuvimo ir tada gauni laiska kad nope. siandien man bloga nuotaika ir tau darbo nebera, kas kaip del ko? nieko nezinia ir taip sedziu sau sugeltas smeliamusiu ir galvoju, kad biski kebli situacija, nors gal visai ir nekebli, gauni testa, palyginus lengva, o planu ir saugiu vieteliu kur nugriut ir pagyvent australijoj tiksliai rasi, gal aukso vaziuosiu kast ir uzsidirbt milijardo, nors tu pinigu net nereikia ir nezinau ka su jais veikt...
nors geriau pagalvojus visai gal ir reikia... dabar jau galiu suskaiciuot kiek visam gyvenimui reikia...
piloto teisem 20 000
valtis 150 000
motociklas 10 000
kaitai 10 000
nauji batai 700

kaip ir viskas... ir panasu kad visai reikia tu pinigu, teks dirbt. damn.

ir pats simta kartu sakei, ai nepatinka man planuot leidziu viskam plaukt, nes nesiseka kai planuoju.
pyst
ir siaip kazka kazkur, something something darkspace on brightside intergalactic nesugalvoju ka daugiau pasakyt, nes kaip ir nelabai kas nors svarbu,

tik reikia sugalvot koki marsruta pasidaryt australijoj, kur ir kokius daiktus nusimest nuo kuprines, tiek laiko pratempus ir jau beveik saugiai pasiekus tiksla - darba ir ramu gyvenima, bet dar nusimato geras menesis trankymosi po australija ir tik vienas dalykas neramina,kad ateina vasara ir atsyla...
o atsyla tai visokie padarai padareliai, kurie paima ir uzmusa visokius pasiklydelius dykumoj... kazkaip nejaukiai skamba, bet nu ka, nuotykis...

ir sedziu sau po stogu kieme ir galvoju, kad nieko nesugalvoju, nors tiek daug turejau ka pasakyt kol tranzavau nusipirkt bananu ir tiek genialiu minciu buvo ir tiek pokstu prisigalvojau...

bet situacija panasi kai lupi su galva i koki basli ar i duru stakta, gyvendamas pas smurfus ir tik lieka sukast dantis ir sakyt tvardykis... susitvardai
ir tada tos kavos puodelis kuris buvo rankoj issprusta ir nudegina kojas ir viska aplink nudazo juodai
ir tada tik juokies ir galvoji : tik nesikeik... nes vistiek viskas juokinga, viskas turi ups and downs...

tik kai savo isivaizduojamam atrakcionu parke visalaik varei i virsu ir biski dabar ant posukio sunesiojo...
nes tiek kartu galvojai kaip bus gerai.... po visu kelioniu, jau nieko nenoriu, nieko nereikia... menesis darbo... menesis ramaus gyvenimo, jokiu ispudziu nieko...
mmmm
ir dabar atsivere vartai i dar didesnius nuotykius ir isgyvenimus nei buvo...
jach

nors negaliu pasakyt kad jauciuos nelaimingas, kaip mano draugai maoriai pasake, jog laime yra iprotis ir ja galima kultivuoti... tai turbut per situos tris menesius ne karto nesijauciau blogai ar kaip nors baisiai prislegtas, tik gal kai atvaziavau i zelandija.. ir jau kai beveik reikia isvaziuot...
gera salis...
teisingi zmones..
geras gyvenimo budas...
bet kazkodel dar ne... gal dar ne cia.. ir nezinau kodel... ( cia ale apie gyvenima cia..)
gal uzteks gryzt namo apsisukt ir pradet vaskuot savo banglente, snouborda, tept dvirati ir kraustytis zaist gyvenima...
bet jau zaist gyvenima? ka su tuo gyvenimu prizaisi, turi visus kodus, turi visus praejimus ir jau viena karta jau beveik viska turejai ir viskas buvo kaip ir gerai... galejai lipt karjeros laiptais ir pradet zaist seima ar dar ka nors... ir smutkiu stuka turejai ir suni ir draugu ir ir ... sushiai po langais gyveno...
ir nou. stop karusele ir vel is naujo..
ir nieko nesuprantu, atrodo kad rasant turetu kasnors nulipt nuo galvos atsisest salia, sumust pitaikais ir prasidet naujas gyvenimas, bet turbut dar per mazai parasiau///
tai rasau toliau, bile kad rasyt...

vis del to turbut reikia gryzt prie pagrindinio motyvatoriaus gyvent ir but ir mokytis ir ieskot ir but laisvam ....

laime ? niekas nenori but liudnas ar depresuotas? vargiai...
ir yra zmones kurie sugeba isgyvent visus sudus ir sypsotis ir but laimingi ir toliau dziaugtis gyvenimu ir matem sugniuzdytus darzoviaujancius saves besigailincius ir nieko nenoriu nieko nereikia piliecius...neapsimoka...

ir ar yra tame pasirinkimas, ar susiveda viskas i viena taska kai esi laimingas, bet gali sau leist but ir liudnam, tik neleist tam liudesiui uzgozt ir leist dominuot ?
ir turbut reikia vel pasirasyt koki sioki toki anoki kitoki pinoki priminima ir pagalvot koks tas gyvenimas nuostabus ir kas jame, tave daro laimingu ?
levituojam:

vertybes:

gyvenimas?

vertiniti pati gyvenima kaip nuostabu kurini! jei sugebi dziaugtis kalnu ar jura. paziurek ka jau nuveikei per savo gyvenima, kiek ko pamatei ir kiek sutikai, vien tik tai duoda tiek vilties i ateiti, kad gali suplyst zandai nuo sypsenos, bet gali ir nesuplyst ir tai dar geriau! wooohhooo hooo
ir kiekviena ryta kai atsibundi sausas ir siltas ir zinai kad turi pusryti... osom
ir kai ziuri i sena dieduka pilotuojanti zaislini garveziuka ir jo akyse slypinti vaika ir pamatai kiek stebklo gali but paprastam dalyke...osom
ir kai ziuri i koki nupiepusi vabala atsigules ant zoles ir susitapatini su juo ir leidi valandom plaukt ir stebet kai jis per puse savo gyvenimo nukeliauja kokius 2 metrus... osom
ir kai atsikeles 5 ryte nuveiki tiek visko, kad vakare net baisu pagalvot kiek ko pamatei ir kiek ko padarei ir kiek ko sutikai ir kiek nuejai... osom
ir kai gali blogoms naujienoms tiesiog leist plaukt pro sali ir paziuret jas is sono, nes koks skirtumas jei praleisi 20 minuciu ar 3 dienas kurdamas naujus planus ir ka nors organizuodamas ir galu gale vistiek kas nors nuostabaus nutiks ir sedesi patenkintas kaip tuzas arba arbuzas... osom
ir siaip gyventi... osom


laisve?

laisve, idomus dalykas, kai manai, kad turi pasirinkimo laisve ir gali veikt beleka, tai klausimas ar ta laisve nera tiesiog impulsas kuris tave atvede i tam tikra akligatvi kuriame tu tiesiog neradai iseities ir pasirinkai "laisves" kelia... nes ta laisve kaip ir neagzistuoja arba kaip tik yra tik laisve....
astriai...
bet kokiu atveju, visada yra laisve kontroliuoti save
but ismintingu (mindfull) ir stebeti save ir savo aplinka
yra laisve rinktis draugus ir zmones kurie tave supa... ir tai esti labai svarbu, nes kiek zmogus gali save kontroliuot ir kiek energijos eikvot tarp visokiu lavonu ir darzoviu ? o zmones turintys panasias vertybes, tikslus, panasu poziuri ir filosofija ir kurie dziaugias su tavim ir apie tave ir kuriems tu rupi ir gal jie net perskaito ka cia rasai..?! vau... net perdure per sirdi.. idomu kiek tokiu yra..
kai tampi arti arti ir buna gera gera ir gali buti buti ir nereikia nieko nieko...
yra laisve buti supratingu ir tolerantisku,
yra laisve neteisti ir nesmerkti, o pabuti kartu ir suprasti siek tiek daugiau,(o nesupratus tiesiog pamirsti) nes gal kitas poziuris yra teisingas... greiciausiai yra teisingas (jei teisybe egzistuoja)
yra laisve gerbti kitus, uz bet ka kas jie yra ir nesvarbu koki kelia jieje pasirinktu, bo kiekvienas is musu eina is proto savaip, kiekvienas is musu yra nuo ko nors priklausomas
yra laisve pamojuoti pilnam autobusui vaiku ir paleist akmeni i langa jei tie vaikai rodo fakus
yra laisve mokytis ir tobuleti visose srityse: mityboj, sporte, galvoj, sirdy, kepeny
yra laisve rinktis ir daryt kazka naujo, ismokt surfint, ismokt pilotuot lektuva ir pasistatyt valti kurioj galetum gyvent, nes namas atrodo per daug nuobodu
yra laisve ziuret i problemas kaip i issukius ir ieskoti isradingu budu jas apeit ar issprest ar pamirst
yra laisve rinktis savo nuotaika? pala jau ne pirma kart sita sakai ... cia bandau uzvartyt savo esama emocine busena, kuri ale kazkokia pasimetus ir pasiklydus... nors faktas kad viskas gerai, bet turbut karts nuo karto reikia apsiziuret kaip kas... ir vis del to jau biski geriau, ramiau...
yra laisve pasikliaut savo instinktais ir katais uzvozt smegenis ir kazkaip galiu pasakyt kaip didelis Ayan Raid gerbejas, bet kaip ir realybes transurferis esu ispaustas i spasta ir nezinau kame kur kaip naudot smegeni ar jausma... gera - kai abu kartu susitike gali sumust pitakais ir judet ta pacia kryptim, bet kai smegenys lagina o sirdis kalatojas ir atvirksciai... uff kas daryt kas daryti...
laisve rinktis viena is dvieju ...  bet cia kaip ir nelaisve, nes nu, kokia cia laisve kai nezinai kas butu jei pasirinktum 1 o ne 2 ?
yra esmine laisve veikti!  veikti/daryti tai kas tau patinka ar bent jau kas tave veza kol kas... gali but /tapt bet kuo...
cia svarbus epizodas, ne viskuo, bet bet kuo... ir dar vienas svarbus epizodas...
fake it until you make it..
senoliu ismintis.
yra ir tokia idomi laisve, gyventi dabar, paleisti praeiti ir nesekioti is paskos savo super duper svarbiem planam praleidziant visa aplinkini grozi ir geri...
yra laisve gyventi, taip, kaip tau patinka ir nereikia tam gyvenimui 39 metu karjeros ir 12h darbo dienu 5 dienas per savaite  kazkur pasiklydus tarp egzistencijos ir ateities.. yach
yra laisve juoktis is bet kokio suduko ir kam taip taip susireiksmint?
why so serious. ? paziurek i desine bus is ko juoktis... nupjautas kaktusas, kurio paragavo ozka ir kaktusas numire.. ozka gyva
paziurek i kaire -  apvemtas puodas su sonkauliais ir suo miegantis ant kojos
paziurek tiesiai -  teleskopas po stogu...  ir geltona kede pastatyta po slanga atvesta is upelio
ir paziurek i virsu, kaledos! girlianda kuri turbut paskutini karta buvo ijungta kai koks kinietis baige virint visus laidus
ir paziurek i save, kemsantis razynkas su melynom kelnem ir dzemperiu kuris turbut net jau rimtam skvoteriui butu per biednas su savo 47 skylem ir puse ju uzsiutom... nieko, dar 10 metu laikys
ir dar giliau? pasimetes ramus tylus juokingas norintis but vienas ir su seima ir su draugais ir su mylimaja ir su pasauliu ir vel vienas.. juokingas vistiek, kas nors juokinga
yra laisve atleist ir paleisti... pameni,  whoever comes are the right people
whatever happens is the only thing that could have
whenever it starts is the right time when its over its over. ir jei ir laikai kam nors ka nors uzspaudes savy, niekas kitas nebus uzspaustas tik tu pats... o kai nori ale but laimingas tai kam laikyt save uzspaudus... ir klaidas kurias padarei.. is ju mokais... nespausk.. paleisk...
yra laisve pasileist ir leist but nunestam kur nors toli toli... nes kazkas zvaigzdese jau viska apie tave parase ir nupaise ? ir leido tau pasirinkt ale laisve ale likima ale pasaukima ale misija ale strategija ale evoliucija ale adaptacija ale darzoviavima ale gyvenima ale prasme? sugalvok pats, kuris tau tinka...
yra laisve but dekingam uz visa geri kuri gauni is kitu ir pasaulio ir dvasiu ir visko visko aplink....
pazek kiek visko nuostabaus vyksta aplink . ((uj, vejas pakilo, reikia eit gaudyt savo triusiku ir kojiniu))
ir jo,.. buti dekingu uz viska ka turi dabar... betranzuojant vis koki penkiolika kartu pasakau aciu ir kai sedu prie stalo su kokiais nepazystamaisiais ir sakau aciu, jus turbut nesuprantat, kiek daug tai man reiskia(bo bunu isijautes i keliautojo, robinzono vaidmeni, kur ale nieko neturiu ir metus nevalgiau) bet vistiek bunu sirdy dekingas ir daugelis zmoniu kazkaip nelabai prate prie tokiu atlapu pareiskimu ir kazkaip pradeda nejaukiai jaustis, bet matos, kad aky tos laimes biski daugiau ir tau paciam atrodo, kad akmenukas nuo sirdies nukrito ir kazkaip daugiau vietos pilvuke atsirado ir kazkaip skaniau valgos...
ir siaip gyvenime kiek dekingas galiu but savo mamai teciui, kuriems turbut taip ir niekad nepadekojau is oro... aciu.
ir aciu tiem kurie yra mano gyvenime uz tai kad yra ir jei turbut sita skaito tai isvis aciu. apkabinu ir myliu tokius kokie esat.
wau

gyvenimas, laisve, kas cia dar is tu mano vertybiu? pazinimas/tobulejimas ?

gali mokytis tobuleti santykiuose, greiciausiai negali, bet turi, nes kazkoks lavonas jauciuos, kai nori pasakyt, kad ka nors myliu ir yra labai svarbus ir ne, kazkas sako stop. turbut tas kietekas viduj...
bet suminkstet ir but svelniam ir atviram, vo cia tai mokslas, cia tai issukis...
mokytis nelauzyt pazadu
mokytis laikytis zodzio ir teset ka prisnekejes same same but different ?
mokytis but atviram ir nuosirdziam ir priimt sprendimus ir daryt veiksmus su nuosirdzia sirdim ir taip daug lengviau, nei ka nors uzspaudus savy... nuosirdziam sau ir artimiesiems...
mokytis medituot ? kad ir kaip sunku butu gryzt mintim ir jegom atgal i savo koncentracijos stovykla... bet is jos isejau daug labiau pavarges kune, bet toks skaidrus galvoj, kaip po gero suolio i upe...
mokytis pamirsti zodi BET.... kaip ir dabar apie meditacija.., bet reikia situacijos ramybes ir susikaupimo.. ir istikruju turi 24h dienoj ir skirt 30min kunui ir 15 protui skamba juokingai, bet kai tai atsiduria i kasdienybe... pasipila visi penki tukstanciai bet bet bet...
mokytis  disciplinos ir savistabos
mokytis gyvent savo gyvenima ir leist kitiems gyvent savo...
mokytis ziuret i gyvenima per optimizmo ziuronus ir kiekvienoj imanomoj situacijoj visalaik visada yra kas nors pozityvaus, kad ir kaip naiviai tai skambetu... ir kai randi kruva sudo savo kambari, gal uz lango laukia ponis?  ir kad lengviau butu, tai viskas vyksta su priezastim, nors kartais ir nezinai kokios tos priezastys ir kaip jas paaiskint, bet kartais ziurint atgal susijungia punktyrai ir ant smegenu pasileidzia fejerverkai... ir kiekviena neigiama minti, galima paleist ir nieko su ja neveikt... galima pakeist ja pozityvia, bet ko gero geriausia, yra nepasiduot pendulumui ir tiesiog leist jai plaukt, jos nestiprinant su ja nekariaujant ir paleidziant i    o ra...
mokytis mylet, net ir storus zmones. neteisiant, nesitikint ir net tau nesvarbius zmones ir viska... turbut ?
mokytis nepasiduot, kad ir kiek kartu gautum bichslapa is visu imanomu pusiu, ypac kai sieki ko nors tru ir tas tru dar ir atrodo tru... nes kiekvienas bichslapas tave priartina prie tavo tikslo vienu zingsniu arciau ir tikriau
mokytis afirmaciju.. fake it until you make it. bet kas imanoma, bet kas...
mokytis dziaugtis gyvenimo tekme, nes jau ne karta atsitrenkei i siena kai pasieki savo tiksla ir net nezinai ar esi laimingas ji pasiekes, o visas dziaugsmas slypi kazkur uz taves, kazkur paciam veiksme... ir uzkopus i auksciausia kalna, nenustok kopti...
mokytis suprast, kad yra limitai ir gal ne viskas ka sugalvojai is suplanavai turi but pasiekta ?
mokytis veikti, ne laukti
mokytis prisiziureti save, kuna ir smegenis ir dusia ir sveikata...
mokytis but savimi, neapsimetinek toni hoku, ar travis pastrana ar net domu monkevicium, kartais ir tu pats is saves gali but osom ir jei veiksi ir tobulesi tose srityse kur jau ikisai nosi, turbut viskas bus gerai...
senoliu ismintis.
mokytis atlikt darbus ant kiek imanoma geriau, taip kad padirbejimus galetum didziuotis tuo ka nuveikei
mokytis suvokt atsakomybe uz savo gyvenima ir neleist jam nukrist ant kitu zmoniu ranku ir kitu zmoniu planu ir ideju. tu/as esu atsakingas uz tai kas vyksta su manim ir aplink mane ir manyje ir daugiau maziau galiu mokytis visa tai kontroliuot
mokytis nemeluot sau ir kitiems, nes realybe ir taip gali but visai idomi, nes ir taip turi nemazai tikru ir idomiu istoriju...
mokytis buti as.

stuka reikalu,
dabar kaip ir biski lengviau kai kurios blevyzgos, kai apie jas pagalvoji, ima ir praskaidrina nuotaika ir va sedziu tarp visu kairu desiniu tiesiai ir virsuj ir savim savy ir jau ne taip baisu, nors jau apsiniauke ir greiciausiai pils lietaus siandien, o kadangi miegu palapinej....

tai pats laikas pasiimt sluota ir eit issivalyt autobusiuka kuris priparkuotas prie kelio, nes jau kai bus per velu, gali but ir problem.

po biski palyja, biski nebelyja, jau stoju begt saugot daiktu... ir vel atsisedu.. ir vel begu... o dabar sedziu ant savo sofkutes su suneku ir sauja razynku ir sau dumoju atgal....
 o ka veikiau islipes is kelto?
pirmiausia radau 50 centu ant zemes, kaip zenkla, kad viskas bus gerai ir siaurine sala slys no problem, tada gaunu lietaus, bet aisku reikia eiti, nes taupau mazdaug doleri pem ir einu penkis kilometrus link 3 autobuso zonos, bet einu siaip sau, nes noris eit ir patinka eit, kai zinai, kad kazkur laukia stogas ir siluma ir jau lasas krenta nuo nosies, o as sau pedinu su slapiais batais, kurie ale turetu but neperslampami ir buvo tokie kokias dvi savaites... kazkaip maloniai ir jaukiai nukrentu pas lietuvaiciu/zelandu seimynele, is pradziu kazkaip reikia apsitrynt tai kazka snekam apie gimines pazystamus, kas ka zino kur buvo...
kazkaip zmogus bandai susiet savo likimus, nezinia kodel? gal kad gaut daugiau pasitikejimo ir kazkokio tikrumo,superinis daiktas buvo maistas, vien tik del jo galeciau visa diena nieko neveikt ir kazkur bludyt po miesta, kad gryzes gaut kazka nuostabaus iskepto pono Beno, kurio ryskiai vienas is hobiu yra kulinariniu knygu kolekcionavimas, o kitas viso to gerio realizavimas namu virtuvej...
pirma vakara vista isrukyta su alaus skarbonke subinej..pas Jamie America, gali rast tikslesni recepta
kita diena sparagai su risoto... nom nom nom
kita diena dar kazkas, pirstai net sudreba kai pagalvoju, kad jau suvalgiau dvi lekstes ir dar noriu, ne del to kad esu alkanas, bet kad taip skaniai jau stuka metu nevalgiau... tai pagyvenau dar pora dienu, bet jau vienas kai visi isvaziavo atostogaut...
paziurejau kaip atrodo vejas kuris pucia 140km/h ir lengvu gusiuku mane pakelia i ora ir nuridena nuo kalno ir tada jau atsistojus begte begu atgal, nes jau nejuokinga kai pagalvoji kad kurnors nupus nuo kalno...
o ka as isvis ant to kalno veikiau per audra?
nu.....  turbut reikejo paziuret kaip atrodo audra is arciau... ir tai, per diena praziurejus 6 filmus, visai neprosal prasiblaskyt...
ir dar viena diena pralaukus ir isvengus potvynio vidury kelio atsiduriu pas kita seimynele, biski padirbu su lopetele, viena kita pusle ant rankos, pats tas gazas toliau varyt...
dabar reikia apziuret kaip atrodo ugnikalniai ir ka jie cia veikia..
tai vel kuprine ant peciu ir pedinu sau, ieskau atsakymu galvoj... nors ko gero tik libdau naujus klausimus kurie veda i senus atsakymus... ir mazdaug tokioj prieblandos zonoj arteju prie snieguotu virsuniu, kurios turetu but ugnikalniai ir mazumele gasdina... nes kai viskas aplink aktyvu ir dar plius aukstai ir dar neseniai numire pora alpinistu cia uzklupti audros...
staiga viskas pasikeicia ir jauciuos kaip tas hobitas prie pat akies ir jau tuoj reikes atsikratyt savo ziedo... dingsta visos spalvos ir lieka tik pilka ir raudona, tipenu per senas lavos upes ir judu i virsu... o virsus apsiniaukia ir tenka mest palapine prie tuoletu su mintim, kad jei uzklups audra ar liutis turesiu stoga...
isgyvent pavyksta, biski issigreziu miegmaisi, suvynioju slapia palapine ir po biski judu i virsu, zingsniai sunkus, jegu neperdaugiausia, bet turbut reikia lipt... reikia kazka pamatyt, reikia ... noriu ?
nezinau, bet atsakysiu veliau, kai uzlipsiu
slaitas statokas ir laiko uzima nemazai, bet uzlipus, kaip daznai kad buna atsiduriu kazkokioj sekancioj dimensijoj ir ziuriu i ta raudona krateri ir ziuriu i tuos besiverziancius garus is po zemiu ir pirsciukam salta salta, bet akys zvairuoja i toli ir toks kazkoks neaprepiamas dziaugsmas ir liudesys ir nostalgija ir dar kas nors uzklumpa netiketai...
ir kazkur praplaukia kaip tas debesis ir noris isidet visa sita vaizda i kisene, bet tuo paciu ir noris ji palikt ir but kur silta jauku ir gera... o cia dar tik pusiaukele tik dalelyte ir nieks neaisku, bet esu cia... sedziu ant garuojancio slaito uzstotas nuo vejo ir sildomas kraterio is po apacios...







greit surenku ir kita virsune ir pedinu per kazkaka nepaprasto, surealaus ir nesuvokiamo, senos lavos formacijos, vienas seniausiu issiverzimu ir trasa veda tiesiai per ju vidurius, vingiuoja kyla leidzias, pralenda prasoka... eini kaip kokiam pasaku pasauli ir lauki kol hiena is liuto karaliaus uzklups ir suvalgys...
nusimetus palapine turbut vienoj graziausiu kada surastu vietu, tarp dvieju ugnikalniu ir stebint paskutinius saules spindulius, kertu vakariene su kuskusu makaronais ir morkytem, net pasicepsedamas... rytoj dar kelios valandos ejimo ir vel ant kelio... vel judesi...
dar 15 dienu zelandijoj...





ir vel turiu stoga ir kepa kojos naturaliam geizeriniam ezere ir geriu alu ir valgau pica ir sypsaus kiwiu seimynelei ir jau koki penkiolikta karta sakau aciu!
ir tada kita diena gyvenu ju sodyboj tarp 9500 obelu ir skaiciuoju obuoliukus ant vienos obels, tada ant kitos... ir suskaiciuoju 700+ - purksim chemikalu, noresim geru obuoliuku, o kai ant vienos sakos per daug, tai geru obuoliuku sunkiai sekas paaugint...
ir tada vel pirstas i virsu ir vaziuoju kazkur ir pasakau aciu maoriu mokytojui uz kraba ir elnienos troskini ir isplaunu jo indus ir einu statyt palapines prie juros ir kurenti lauziuka..
kazkoks artumas su ugnim ir siluma, o kai ziuri i ugni... ji kazka primena, ja ? ...
kazka labai artimo ir kazka labai silto... ir sunku apie ka nors galvot. sunku apie ka nors planuot nes paskesti dabarti, vis besikeicianciose lauzo liepsnelese ir zaidimuose...
idomu ar ziurint i lauzo sviesa atsibunda tas primatas kazkur smegenuos, kuris ziuri i ka tik zaibo pakirsta ir pleskanti medi ir galvoja.. uuuugaaaaa buuuuuuugaaaaaa
ir 60 000 metu civilizacijos ir nomadu ir klaidziojimo po visa pasauli vel gryzta i ta pati taska kur lukas yra viskas ir vienas ir dabar ir ten ir cia ir uuuugaaaa buuuugaaa
same same.
ir lauzas uzgesta ir vejas pakyla ir zvaigzdziu nesimato ir vel laikas miegot su neramia sirdim, kad busiu sulytas... o siaip nu ir kas... bent pora valandu... bent pora valandu... ir jau kazkur sapnuos, vel tomas, domas, sniokaite, mama, tetis, mociute, egle, raketa, dar kas nors, blaskosi po mano pasamone ir kasdienius prisiminimus tik kitam lygi, biski juokingiau ir dar labiau random ...
vel klausiu kas kaip kodel,vel ziuriu i taska, vel slepiuos po lova, vel nuo ko nors begu, vel esu miske prie upes, vel jauciu ramuma ir siluma salia ir vel kazkur pasimetes vienas krentu zemyn ar skrieju aukstyn... nors jausmas toks pat, nes zemes vistiek nera..

ir jau laikas vel tiesti nyksti ir sutikti kitus zmones ir zinau, kad siandien viskas bus gerai ir kazkaip ramu
ir uz keliu valandu sustoja maoriu seimynele su tevuku 76 metu ir moteriske apie 60 ir dabar jau glostau ju suni ir laukiu vakarienes... ziuriu i neaprepiamus laukus ir galvoju, kad cia jau beveik tobula vieta gyvent, bent jau pasent ir nesukt del nieko galvos... tik keltis pasert ozkos, karves ir sunu... suzvejot serna ir sumedziot lasisa ir gal pasirankiot kokiu midiju delikatesui... visus metus sviecia saule ir galima augint pomidora ir bazilika, galima augint ir kitokius augaliukus,prisidurt doleri ar du.. kuriu cia pasirodo nestinga... bet kazkaip parukius isvis jokiu emociju ir net nesinori daugiau..
su diedukais pavakarieniaujam kaip karaliai su kazkokiu super delikatesu, kuris jau ne toks ir skanus, bet gerai kai ant stalo pasimaiso majonezo ir citrinos, tai viska galima uzmust ir tik kimst kimst kimst
o dabar jau 6 ryto ir begu apziuret svyturio ir pacio ryciausio zelandijos tasko...
pieciausia palieciau, vakariausia palieciau, dabar liko ryciausiaus, done. ir siauriausias... kazkada ateinancia savaite...

labai siltai atsisveikinam, turiu adresa ir telefona ir nepamirstu gryzes namo issiust laiskelio!









ir judu toliau.. kazkas kazkas... vidury miesto geizeriai, vel verzias garai vulkanai...


nieko nesuprantu, bet jau tamsu ir miegu pas kazkoki fermeri jachtoj...
papusryciauju paskaitau knyga ant denio. tvirtai nusprendziu likusi gyvenima statyt valti ir joje gyvent bekeliaujant po pasauli ir vel ant kelio...

laikas jau neidomus, tiek laiko pratupejus ant visokiu visokiausiu keliu, tiesiog stoviu, kartais sau leidziu prabanga ir isikisu muzikos i ausi ir klausau la la la ir kartais net soku, kai nieks nemato ar bent jau galvoju, kad nieks nemato ir tada buna tas momentas.... kai vaziuoja koks medziotojas pro sali... .
susitvarkom... paziuri dar paciu graziausiu papludimiu ant zemes ir vienam is ju po galingu medziu kuris globojo ir saugojo mane nakcia visai neblogai issimiegu ir nieko naujo ...








vel kely ir jau sedziu ant sitos sofkutes pas hipi is couchsurfingo ir siaip neturiu jam ko labai daug pasakyt, bo jis pirmas dalykas kuri padaro gryzes tai pasikurena bonga. koki 10 karta... ir isdziusta kazkur kazkaip ...
bzzzz
ir va klausaus upelio ir nesuku galvos, rubai isplauti. dar 7 dienos zelandijos ir tada gailiai atsidustu, bent menesis australijos ir ieskotis darbo ? keliaut? ar valkataut su banglente vietoj pagalves ?
che che... manau, kad labai neliudesiu ir jau galesiu praleist nemazai dienu vandenyne, gal riklys kojos nenukas ir barakuda nenudurs

bakst.
no problem.