Ant kiek gera gali buti isgirsti muzika ausyse, gauti geriamo vandens arba sulaukti vakaro kai gausi valgyt po visiskai random dienos...
kokia/kas yra gyvenimo varomoji jega ir kaip ta jega galima pasinaudoti, ar ji uzduoda klausimus ar ji juos atsako ?
Po ilgos ir varginancios savaites, kuri prabego labai greitai, pagaliau galiu ramiai sedet klausyt muzikos uzsidaryt savo mazam pasauleli ir pasimegaut situo momentu budamas su savimi.
Savaite po Odesos prazaibavo su daug geru emociju, nemazai isgyvenimu, daug minciu ir gero laiko...
isokus i naktini traukini uz 17 Euru atsidurem Simferopoli, duris dūmoja krymo centre, tokie kaip zombiai per 25sekundes isstumti is traukinio blaskemes po miesta ieskodami isejimo ir galiausiai vistiek su mikruska siaip ne taip is jo issigavom...
Toliau stebina sustojusiu ir sutiktu zmoniu paslaugumas, nuosirdumas ir genoriskumas musu atzvilgu, kas antras senolis yra buves lietuvoje ir zino bent kelis miestus, bo is to kas antro kas antras tarnavo, musu jau biski pasiilgtoj zemelej. taigi pasiekus Yalta kuri atrodo kaip sujungtos 7 palangos ispudzio nepadare ir ispirdolinom is jos kaip galima greiciau... o tas greiciau nebuvo toks greitas kaip norejom, bo uztruko kokias 5 valandas klajoniu kalnais kalneliais. Idomus tas momentas kai abu nusikalam zygiuojam nezinia kur, jau tylu, ne vienas nieko nesneka ir atrodo jau tuoj tuoj sprogs bomba arba prapliupsim zvengt arba bus problem.
problem? no problem; va domai paklausk to senio kur reikia eit, bo gryba pjaunam, jau niekur nenueisim... -o vaikyciai, cia jums liko desimt minuciu kelio ir dead end, duokit as jus nuvesiu kur reikia... ir taip jau ne pirma karta.. patinka.
fiziskai ir psichiskai sauniai laikomes, biski kaip narkomai atsichiukindami ir issivaldymi organizma nuo praeities iprociu, santykiu, comforto zonu, pastovaus ir didelio maitinimosi...
taigi jalta bla bla bla, temsta vaziuojam, einam, pliazas, naktis, baisiai daug zvaigzdziu, lauzas(sunkiai uzdirbtas lipant i uolas(nakti) ir tempiant sakas zemyn), miegas.
pa tom einam einam einam akmenukai jura lietutis, kazkaip sirdy ramu, dziugu, kad esam kartu ir kad abiem fainai. netiketai, jai kai zengiam paskutinius zingsnius po kuriu atrodo tuoj nukrisi, atsiranda vairuotojas ir daktare, kurie mus priema kaip draugus su kuriais pries 20 metu nuveike kazka epic, tiesiog iskart seima, tas jausmas, sklindantis siltumas kazkaip uzpildo visa diena, savaite... ajei dar ir maisto duoda tai ir skrandi.
su sudriskusiais kilimeliais siaip ne taip issimiegam ant akmenuku, isjudam link rusijos, jau skaityk sianakt kertam siena, jau varom.... aha, pakliuni i toki miesta kuris yra 15km ilgumo pliazas, o visos pravaziuojancios masinos perpildytos palangietiskom sypsenelem, tai einam tuos 15km
prienam gaisra sustoja fura nuveza pakeliui, o po to 30 km per laukus link Azovo juros kurios taip ir nepamatom(ta nakt) duoda dede 9 kiausinius ir batono ir sako udache, malaci; ] dar zmones, nelabai ikerta kaip galima peskom pasiekt ta nauja zelandija, turbut kaip ir mes patys.. pamatysim.
kita diena visiski negyveliai, karsta, vos paslenkam, maisto ne ziauriai, vanduo bai bai... reikia isgyvent tai ir gyvenam, prikirtom slyvuku(domui ypac patinka ant trydutes tokie bajeriai) ir ka, siaip ne taip dasikapstom iki issvajotosios Rusijos. pakeliui toks idomus nutikas jau pagavom ziauriai greit masinas pukst pyst jau vietoj, tam miesteli kur norim but apsiperkam einam juokiames, mama paskambina sako: sapnavau kad doma issiveza tevai, cha cha chi chi... ateinam i stotele, kurios mum reikia ir is niekur nieko kazkaip ziurim kad jau einam i sekancia, a ko mes einam ? a tai ka zinau, galvojau kad tu eini, nu as galvojau kad tu eini.. chmm nu grazi diena, daug laiko, einam. jau ieskom rusijos zemelapio, niekur nerandam, einam. stotele laukiam mikruskos, laba diena kareivukai, a kur cia tas mikras kurio mums reikia?
chi chi cha cha, jau po biski valdom rusu kalba, domas visiskai puikiai dalyvauja dialoguose o as taip issiziuojes, vis perklausiu ka pasake, bet jau net pats savim dziaugiuos kad sy bei ta ikertu.
tai isvaziuoja vienas kareivis kitas lieka.
kazka kazkas kazkas pistolet kazkas kazkas davaj pit vodku, kazkas kazkas
domas jau iseina su juo,
nu blemba, gi cia tas musu mikras jau pries akis, juk cia jau vo, viskas, pralosem...
damn. dar ne tas, fjuuu
o sitie du grybai gryzta, smaguriai, sugalvojo vidury dienos ikalt...
nu nu
davaj, nazdarovje,
o mikras utiu tiu, nu sislivo vam, udace... tak tak, po gurksni koki 100g brudo pukst kuprines ant peciu ir i mikra. tik ilipus ispuciau tai zmones net pasitrauke per gera pusmetri... izvinite
kojos jau tokios lengvos vejelis pucia..
Domas: o tu supratai kad sitam per naktini budejima paskambino zmona ir pasake kad ji palieka ir gali nebegryzt ir jis norejo nusisaut.
ouch.
va tau ir labai greitas atsakymas kodel mes ejom ir kaip gali pasisukt diena is visikai la fa iki, o vau, cia juk ir taip buna... bet ka, duok Dieve, jam tas gurksnis sumazins nora nusisaut apramins apgalvos viska, o po desimt metu gales pasvarstyt ir galbut pasimokyt atsakant i klausimus ar jis ka nors is to ismoko, ar gerai kad tai nutiko, nes galbut atsirado galimybe, pasikeist, sutikt kazka, ar jis turi ko pavydeti kitiems? kazkada, jei naudosis galva jis gales dziaugtis savo gyvenimo turtingumu ir gales ramiai ziuret i besiblaskanti kolega ar drauga ir zinot, kad vietoj galimybiu jis jau tui tikrove, jis jau tai pergyveno, nes kiekvienas is musu turim kazkoki labai panasu likima, su siokiais tokiais nukrypimais... ir galu gale si kancia jam sukels didziausia pasididziavima, nors su ja tu niekam ir nesukelsi jokio pavydo...
kaaas cia do fuk? kas jum sake uzklijuot nuotraukas... chi chi cha cha, BE FOTOGRAFIJOS GALIOJA. koks asilas gali taip parasyt ir palikt vieta fotografijai su remeliu ir panasiai? ir kokie asilai gali suknist savo vizas su niekuo nepasitare, kas snekete normaliai rusiskai.. ? jup.
no.
ir vaziuojam atgal, biski nukabine nosis, biski nezinom kas toliau.
never easy.
sako zmones, prisikalbi pats sau, taip ir buna, kaip tik siandien ir juokemes, kad tas never easy gal ir kisa mums koja, reikes padaryti rebrandinga...
sako kad laime mus aplanko kai likimui nusibosta laukti, bet kazkaip kartais atrodo kad likimas dar turi tau paruoses ne vien tik laime ir karts nuo karto su tavim paisdykauja... gal?o jei mes ir butume pakliuve pro siena, ten kokia masina butu jamus ir isvezus kur i chechenija ant ikaitu arba dar kokis tai pokstas.. galima tik speliot, galima interpretuot... visi zenklai rode kad pasirinkimas lyg ir ne tas, ta visa diena ant kelio bandant nuvaziuot 60km, domo ligos, mano subjurus nuotaika, kazkaip kazkas vis stengias zmogui parodyt tuos zenklus, kazka pasakyt, bet kaip juos perskaityt, kaip interpretuot, nieks niekada nezinooos...
tai dabar va tie zenklai rodo kad bus rock n roll, bo per siandien is rusijos ambasados gavom vizas per gera pusdieni, supa mus tik malonus zmones, ir viskas full powa. ziauriai gerai paskeitinau, su savo pasirodo itrukusiu raumeniu, bo visa koja violetine... ups.
reikia leist plaukt, atsikabint nuo to plausto ar sakos kuri tave laiko ir neleist/neapgaudinet sau/saves ir tiketis kad obelis uzaugins bananus, atverk akis, matyk, jausk.
galvojau kaip ir kuo tas gyvenimas varomas, is kur ta upe atsiranda, kodel upe, kodel vanduo, kodel mes judam jauciam ir matom?
upe juk kazkada pasiekia tiksla iplaukia i jura, nors niekada nesustoja tekejus, vis keicia vaga, vis keicias jos krastovaizdis, bet ta sakele arba tu imestas i ja judi. tavo praeitis lieka uz taves ir tu ja patyrei, turi ja didziuotis ir kad kiek dziaugsmo ar skausmo pasiliko, tu jau ju is naujo nepraplauksi, tu jau neklausi o zinai.
skaiciau kad ta tavo upes kryptis ale kaip prasme gali but orientuota i uzdavinio ar tikslo (turbut fizinio) siekima, darbo nuveikima, gyvenima del kito zmogaus(meile) ir neisvengiamos kancios pripazinimo( atejo pas daktara zmogus kuris baisiai sielojas del zmonos, sako viskas, me kaput.. daktaras sako jei tu butum mires pirmas o tavo zmona tai pergyvenusi, tai ji jaustus ziauriai blogai, o tu ja atleidai nuo kancios) tru story.
Per sitas dienas nemazai snekam su domu apie santykius, kaip jie turi ir gali atrodyt, kokie zmones sutaria o kokie ne, kodel reikia zmogui zmogaus, kaip reikia ismokt mylet save, nekankint dirbtinom iliuzijom ir dziaugtis gyvenimu... visi viska puikiai zinom, tik vis imam ir susimaunam, kai jau ne karta esu sau sakes, nesu toks turtingas kad pirkciau suda, tai cia vo, irgi vis kita situacija atrodo jau zinai kaip bus, bet vistiek sutaupai tuos 40lt ir tada isleidi dar tiek pat plius visa suma juos tvarkydamas....
full powah, creative vizualization. matyk tai kas bus savo galvoje ir labai greitai tai gali nutikti tavo neisvengiamam upes vingy,
kartais net baisu, kaip mes sugebam save uzprogramuot ir pasiekt kazkur giliai pasleptos minties saknies gmbeli, kartais net to nenoredami.
damn,gyvenimas idomus.
pora minciu kitiems dienorasciams... arba ne:
laisve-leisti sau ieskoti prasmes
malonumas yra ir turi islikti salutinis reiskinys arba produktas, kuris mazeja bandant ji padaryti tikslu
garsas ausy toks: la la la
kokia/kas yra gyvenimo varomoji jega ir kaip ta jega galima pasinaudoti, ar ji uzduoda klausimus ar ji juos atsako ?
Po ilgos ir varginancios savaites, kuri prabego labai greitai, pagaliau galiu ramiai sedet klausyt muzikos uzsidaryt savo mazam pasauleli ir pasimegaut situo momentu budamas su savimi.
Savaite po Odesos prazaibavo su daug geru emociju, nemazai isgyvenimu, daug minciu ir gero laiko...
isokus i naktini traukini uz 17 Euru atsidurem Simferopoli, duris dūmoja krymo centre, tokie kaip zombiai per 25sekundes isstumti is traukinio blaskemes po miesta ieskodami isejimo ir galiausiai vistiek su mikruska siaip ne taip is jo issigavom...
Toliau stebina sustojusiu ir sutiktu zmoniu paslaugumas, nuosirdumas ir genoriskumas musu atzvilgu, kas antras senolis yra buves lietuvoje ir zino bent kelis miestus, bo is to kas antro kas antras tarnavo, musu jau biski pasiilgtoj zemelej. taigi pasiekus Yalta kuri atrodo kaip sujungtos 7 palangos ispudzio nepadare ir ispirdolinom is jos kaip galima greiciau... o tas greiciau nebuvo toks greitas kaip norejom, bo uztruko kokias 5 valandas klajoniu kalnais kalneliais. Idomus tas momentas kai abu nusikalam zygiuojam nezinia kur, jau tylu, ne vienas nieko nesneka ir atrodo jau tuoj tuoj sprogs bomba arba prapliupsim zvengt arba bus problem.
problem? no problem; va domai paklausk to senio kur reikia eit, bo gryba pjaunam, jau niekur nenueisim... -o vaikyciai, cia jums liko desimt minuciu kelio ir dead end, duokit as jus nuvesiu kur reikia... ir taip jau ne pirma karta.. patinka.
fiziskai ir psichiskai sauniai laikomes, biski kaip narkomai atsichiukindami ir issivaldymi organizma nuo praeities iprociu, santykiu, comforto zonu, pastovaus ir didelio maitinimosi...
taigi jalta bla bla bla, temsta vaziuojam, einam, pliazas, naktis, baisiai daug zvaigzdziu, lauzas(sunkiai uzdirbtas lipant i uolas(nakti) ir tempiant sakas zemyn), miegas.
pa tom einam einam einam akmenukai jura lietutis, kazkaip sirdy ramu, dziugu, kad esam kartu ir kad abiem fainai. netiketai, jai kai zengiam paskutinius zingsnius po kuriu atrodo tuoj nukrisi, atsiranda vairuotojas ir daktare, kurie mus priema kaip draugus su kuriais pries 20 metu nuveike kazka epic, tiesiog iskart seima, tas jausmas, sklindantis siltumas kazkaip uzpildo visa diena, savaite... ajei dar ir maisto duoda tai ir skrandi.
su sudriskusiais kilimeliais siaip ne taip issimiegam ant akmenuku, isjudam link rusijos, jau skaityk sianakt kertam siena, jau varom.... aha, pakliuni i toki miesta kuris yra 15km ilgumo pliazas, o visos pravaziuojancios masinos perpildytos palangietiskom sypsenelem, tai einam tuos 15km
prienam gaisra sustoja fura nuveza pakeliui, o po to 30 km per laukus link Azovo juros kurios taip ir nepamatom(ta nakt) duoda dede 9 kiausinius ir batono ir sako udache, malaci; ] dar zmones, nelabai ikerta kaip galima peskom pasiekt ta nauja zelandija, turbut kaip ir mes patys.. pamatysim.
kita diena visiski negyveliai, karsta, vos paslenkam, maisto ne ziauriai, vanduo bai bai... reikia isgyvent tai ir gyvenam, prikirtom slyvuku(domui ypac patinka ant trydutes tokie bajeriai) ir ka, siaip ne taip dasikapstom iki issvajotosios Rusijos. pakeliui toks idomus nutikas jau pagavom ziauriai greit masinas pukst pyst jau vietoj, tam miesteli kur norim but apsiperkam einam juokiames, mama paskambina sako: sapnavau kad doma issiveza tevai, cha cha chi chi... ateinam i stotele, kurios mum reikia ir is niekur nieko kazkaip ziurim kad jau einam i sekancia, a ko mes einam ? a tai ka zinau, galvojau kad tu eini, nu as galvojau kad tu eini.. chmm nu grazi diena, daug laiko, einam. jau ieskom rusijos zemelapio, niekur nerandam, einam. stotele laukiam mikruskos, laba diena kareivukai, a kur cia tas mikras kurio mums reikia?
chi chi cha cha, jau po biski valdom rusu kalba, domas visiskai puikiai dalyvauja dialoguose o as taip issiziuojes, vis perklausiu ka pasake, bet jau net pats savim dziaugiuos kad sy bei ta ikertu.
tai isvaziuoja vienas kareivis kitas lieka.
kazka kazkas kazkas pistolet kazkas kazkas davaj pit vodku, kazkas kazkas
domas jau iseina su juo,
nu blemba, gi cia tas musu mikras jau pries akis, juk cia jau vo, viskas, pralosem...
damn. dar ne tas, fjuuu
o sitie du grybai gryzta, smaguriai, sugalvojo vidury dienos ikalt...
nu nu
davaj, nazdarovje,
o mikras utiu tiu, nu sislivo vam, udace... tak tak, po gurksni koki 100g brudo pukst kuprines ant peciu ir i mikra. tik ilipus ispuciau tai zmones net pasitrauke per gera pusmetri... izvinite
kojos jau tokios lengvos vejelis pucia..
Domas: o tu supratai kad sitam per naktini budejima paskambino zmona ir pasake kad ji palieka ir gali nebegryzt ir jis norejo nusisaut.
ouch.
va tau ir labai greitas atsakymas kodel mes ejom ir kaip gali pasisukt diena is visikai la fa iki, o vau, cia juk ir taip buna... bet ka, duok Dieve, jam tas gurksnis sumazins nora nusisaut apramins apgalvos viska, o po desimt metu gales pasvarstyt ir galbut pasimokyt atsakant i klausimus ar jis ka nors is to ismoko, ar gerai kad tai nutiko, nes galbut atsirado galimybe, pasikeist, sutikt kazka, ar jis turi ko pavydeti kitiems? kazkada, jei naudosis galva jis gales dziaugtis savo gyvenimo turtingumu ir gales ramiai ziuret i besiblaskanti kolega ar drauga ir zinot, kad vietoj galimybiu jis jau tui tikrove, jis jau tai pergyveno, nes kiekvienas is musu turim kazkoki labai panasu likima, su siokiais tokiais nukrypimais... ir galu gale si kancia jam sukels didziausia pasididziavima, nors su ja tu niekam ir nesukelsi jokio pavydo...
kaaas cia do fuk? kas jum sake uzklijuot nuotraukas... chi chi cha cha, BE FOTOGRAFIJOS GALIOJA. koks asilas gali taip parasyt ir palikt vieta fotografijai su remeliu ir panasiai? ir kokie asilai gali suknist savo vizas su niekuo nepasitare, kas snekete normaliai rusiskai.. ? jup.
no.
ir vaziuojam atgal, biski nukabine nosis, biski nezinom kas toliau.
never easy.
sako zmones, prisikalbi pats sau, taip ir buna, kaip tik siandien ir juokemes, kad tas never easy gal ir kisa mums koja, reikes padaryti rebrandinga...
sako kad laime mus aplanko kai likimui nusibosta laukti, bet kazkaip kartais atrodo kad likimas dar turi tau paruoses ne vien tik laime ir karts nuo karto su tavim paisdykauja... gal?o jei mes ir butume pakliuve pro siena, ten kokia masina butu jamus ir isvezus kur i chechenija ant ikaitu arba dar kokis tai pokstas.. galima tik speliot, galima interpretuot... visi zenklai rode kad pasirinkimas lyg ir ne tas, ta visa diena ant kelio bandant nuvaziuot 60km, domo ligos, mano subjurus nuotaika, kazkaip kazkas vis stengias zmogui parodyt tuos zenklus, kazka pasakyt, bet kaip juos perskaityt, kaip interpretuot, nieks niekada nezinooos...
tai dabar va tie zenklai rodo kad bus rock n roll, bo per siandien is rusijos ambasados gavom vizas per gera pusdieni, supa mus tik malonus zmones, ir viskas full powa. ziauriai gerai paskeitinau, su savo pasirodo itrukusiu raumeniu, bo visa koja violetine... ups.
reikia leist plaukt, atsikabint nuo to plausto ar sakos kuri tave laiko ir neleist/neapgaudinet sau/saves ir tiketis kad obelis uzaugins bananus, atverk akis, matyk, jausk.
galvojau kaip ir kuo tas gyvenimas varomas, is kur ta upe atsiranda, kodel upe, kodel vanduo, kodel mes judam jauciam ir matom?
upe juk kazkada pasiekia tiksla iplaukia i jura, nors niekada nesustoja tekejus, vis keicia vaga, vis keicias jos krastovaizdis, bet ta sakele arba tu imestas i ja judi. tavo praeitis lieka uz taves ir tu ja patyrei, turi ja didziuotis ir kad kiek dziaugsmo ar skausmo pasiliko, tu jau ju is naujo nepraplauksi, tu jau neklausi o zinai.
skaiciau kad ta tavo upes kryptis ale kaip prasme gali but orientuota i uzdavinio ar tikslo (turbut fizinio) siekima, darbo nuveikima, gyvenima del kito zmogaus(meile) ir neisvengiamos kancios pripazinimo( atejo pas daktara zmogus kuris baisiai sielojas del zmonos, sako viskas, me kaput.. daktaras sako jei tu butum mires pirmas o tavo zmona tai pergyvenusi, tai ji jaustus ziauriai blogai, o tu ja atleidai nuo kancios) tru story.
Per sitas dienas nemazai snekam su domu apie santykius, kaip jie turi ir gali atrodyt, kokie zmones sutaria o kokie ne, kodel reikia zmogui zmogaus, kaip reikia ismokt mylet save, nekankint dirbtinom iliuzijom ir dziaugtis gyvenimu... visi viska puikiai zinom, tik vis imam ir susimaunam, kai jau ne karta esu sau sakes, nesu toks turtingas kad pirkciau suda, tai cia vo, irgi vis kita situacija atrodo jau zinai kaip bus, bet vistiek sutaupai tuos 40lt ir tada isleidi dar tiek pat plius visa suma juos tvarkydamas....
full powah, creative vizualization. matyk tai kas bus savo galvoje ir labai greitai tai gali nutikti tavo neisvengiamam upes vingy,
kartais net baisu, kaip mes sugebam save uzprogramuot ir pasiekt kazkur giliai pasleptos minties saknies gmbeli, kartais net to nenoredami.
damn,gyvenimas idomus.
pora minciu kitiems dienorasciams... arba ne:
laisve-leisti sau ieskoti prasmes
malonumas yra ir turi islikti salutinis reiskinys arba produktas, kuris mazeja bandant ji padaryti tikslu
garsas ausy toks: la la la
No comments:
Post a Comment