Almata-Kazachstan

karsta
braukiam per kazachstano stepes ir dykumas
po biski, kartais issekdami ir digimolizuodamies i piktuosius digimonus..
o kartais juokiantis taip kad skilineja lupos..

ant kiek astriai galima zaist santykiais kad islaikyt gera nuotaika ir pagarba? kaip zinoti ar tavo pasirinkimai siandien teisingi ?

islipus is atyrau, stojam akis i aki su kazachstano tranzavimo statistika is 5 masinu - 4, jeigu yra vietos, nebuna kad prasauna pro sali. tranzuoti cia - kaulas. negano to, pastarosiom dienom keturis kartus buvom pakviesti random zmoniu pas juos i namus uzkast, pasivaisint arbuzais ar arbata, o karteli ir nakvojom...

aktau
vaziuojam link ten greitai... pirmus 400km ir labai letai 460 po to... 200km iskalti duobem ir neimanoma vaziuot greiciau

nei 20km/h, ant kupriniu susikaupia 2cm dulkiu sluoksnis, karstis 40_c, vandens nera, domas pameta fotika, viskas blogai. to fotiko kaip ir neverta ieskot nes mus paleidzia vidury niekur ir uz kokio kilometro yra kavinuke, tai valandele pakepus

ant saules, belaukiant, gaaal netycia ir grys tie zmones pamate, kad isslydo is kisenes, nuejom i ja, jau kaip ir susitaike

su likimu, kad bai bai... skaniai pavalgom, pailsim pasedim, o ir fotikas atvaziavo ir galim judet toliau... dar 8h besikratydami per ta buvusi minu lauka...

2 dienos ir
maudomes juroj, dziaugiames besisypsanciais zmonem, skaniai ir LABAI DAUG valgom. netiketai uztrunkam keturias dienas vietoj vienos ar dvieju planuotu, bo traukinio bilietai visi ispirkti.

gera buti tarp dosniu zmoniu, stebet kaip vietiniai dirba darbus, nepersistengia, nes vistiek chill pill full powa, reikia palaikyt
sulauzau akinius.

pakliunam i konstitucijos diena, pamatom nejuokingus zmones darancius kazkokia parodija
laukiam tanku, bet nera nei naikintuvu parado, nei ilgakoju kazakiu sokiu pokiu.
sulauzau skeita.

traukinys
pirmas kartas kai kazkas pasako man - ubju tibe(ne liubliu), ir perpjauna sau gerkle su nyksciu.. nejauku, idomu...
 zmogelis, varganas, piktas\ daug zmoniu, visi praeina pro ji atidaro duris, uzdaro, o jis rekia kaip isprotejes, spardo kojom duris uzrakina mazus vaikus tualete,
o as ka, sypsaus isleidziu koki vaika, dar kazka. tai pykstames
islieku gyvas.
bandom ziuret kompiuteri, elektros ner, tai sakom pakraukit ponas kontrolieriau, tai sako duok 10litu, tai sakom einam miegot siandien..

islipam is traukinio
slep slep a i kuria puse ? jau kalba ivaldyta viska susizinom, viska pasiklausiam ir jau visai ramu, kad bent
kiek imanoma orientuotis, miesteliai vargani daug daug daug dulkiu ir zmoniu sypsenos pro jas atrodo dar grazesnes *Ajei matos

tai kelias kuris turejo but pagrindinis toks nera ir nebuvo, tai siaip ne taip dasikasem koki 80km ir jau sakem lipsim i traukini- gaudysim, vaziuosim ant stogo, bet sustojo atskiras variantas kuri verta panagrinet is giliau:

zmogus -
vaziuoja apie 5000km, viena maike vieni dzynsai, vieni batai, sudziuvusio batono gabals, riesutai kuriuos suvalgom su domu, miltai skirti lopyt skyles radiatoriui...
per daug neapsikrauna...
buvo elektrikas, du kartus vos nemire nuo elektros soko, dabar vairuoja
masina genda - kiauras radiatorius, bez problem - miltu i kanistra, skyles uzkeps vaziuosim toliau, noup.
stabdziai? pfff nevykeliams... nerabotajet
krovinys? veza uniformas, reiketu bent apsimest kad jas saugo ir tausoja, tai issitraukia per tas kelias dienas kokias 3 - visas ispurvina
o ka bosas pasakys? bus matyt
ratai ?
nu cia sita galima nuiimt, bo is sesiu, penki rieda o kiti penki atsarginiai pradurti (Kciortu, iscio ras dirka)
mazdaug su tokiu variantu susipaude i puse metro kur netelpa kojos, brovemes dvi dienas per bet kokius sudkelius, vazinejom po random miesta ieskodami naujo radiatoriaus, kuri galu gale uztaise ir davaziavom iki posukio link juros, kuri turbut isvis neegzistuoja.

jura
aralo jura, kas gi tu tokia?
tai aralo mieste kur ji buvo pries 50 metu tai jos jau nebera. ir uosto nebera, ir nebera laivu kurie turejo kiurksot vidury dykumos, pasirodo juos kitaicai supjauste ir isveze pas save
va.

apejom rata ir isvaziavom toliau juros ieskoti, issiaiskinom kad tai galetu but uz mazdaug 180km ir link jos veda du keliai, vienas lyg ir geras, su daug eismo, o kitas
zvyrkeliu, nedaug eismo tai tuo kur daug eismo tuos 189 km vaziavom tris dienas ir vistiek ka galu gale privaziavom buvo uztvanka is kurios

pasileidzia vanduo i jura... wtf

isleidom visas bapkes ant autobusu pirmyn atgal sugaisom 3 dienas, reikejo keltis 4 ryto, svilt ant saules visa diena ir atrodytu jau didesnes disaster negali but,
tai negali, viskas buvo gerai, issimiegojom prie ezero kuriam issimaudem po 4 dienu nesvaros ir klajoniu po kazachstano stepes
o autobuse kazkoks random budulis pakviete pas save papietaut, tai skaniai papuotavom ir motociklu kurio baisiai norejom
sededami liulkoj nulekem link kazkokio prudo..
tai va tokia  ta jura, too good Sledusceje ras

o ketvirta ryto kai salta, to miego ne itin daug, stovi, ziuri toj tamsoj, lauki autobuso, viskas atrodo kaip is multiko,

kaip suklijuota sluoksniais
namas
menulis
tvora
suo
kelio zenklas danguj,
viskas uzstinge skirstingose dimensijose, tik tu su savo neimanomu salciu ir viltim kad tas autobusas pagaliau atvaziuos, tu jam sumokesi paskutinius grasius ir leksi is to miesto kuo toliau
o ta aralo jura... kazi ar kada pamatysi bo ji turi tendencija trauktis ir nykti...
planas aplankyt 4 juras per 4 savaites kaip ir zlugo, padarem viska ka galejom

o kaip galima atsispirt zmoniu svetingumui? negalima, gal net ir nereikia, let it flow...
 jeigu anksciau dar jausdavaus nepatogiai ar kazkaip nejaukiai kai kas nors pasiulo pavalgyt ar pas ji uzsukt pernakvot tai dabar vo, sedziu pas kazkoki deduli namuose isvis kazkur niekur ir labai tuo dziaugiuos. sotus, laimingas, uodu sukastas...
vienintelis minusas but namuose o nemiegot palapinej kad tie zarazos uodai tiesiog neleidzia miegot... ne itin apsimoka..
arba atsikeli vidury miesto centro Almatoj ir kazkas pasiulo uzeit arbateles, tai dar nebaigus klaust tu jau dedies kuprine ant peciu ir eini kartu ...

kazkada cia domas jau siule i galva, tai jau visai neblogai, menesi istempem, ta itampa tai pakyla tai atslugsta, kazkaip idomiai..
dabar jau nebera taip, kad buna viskas visada juokinga ir galima numot ranka,

noris, kad butu abiem toks pat kruvis, abu judetume panasiu tempu, islaikytume panasia busena

cia man paciam aktualesnes pastabos ir tai kad reikia islipt is saves paziuret i situacija is sono trecio asmens ir kazkaip pamegint isijaust.. bet
kai atsikratai para masinoj tarp stukos pem sesiu duobiu, kai skauda subine nuo sedejimo, nutrinti keliai nuo bardaciokio,

vos gali islipt is masinos, ir galvot apie kazkoki isejima is saves ir santykiu puoselejima...jau kitas lygis
tai einu uzraukes subine ir nieko nesakau tik nusimu smirdancius batus, pastatau palapine vienas, bo bijau kad jis sudraskys vel ir kazkiek pabludijus pabuvus su savim lendu miegot i smirdanti urveli
jo, kazkaip reikia derintis su tais zmonem gyvent ir dar kartais apsimest kad patinka ir viskas gerai...(nors biski ir lagina)
cia kaip vienas dede sake
jeigu zmona gera busi laimingas, jei bloga, busi filosofas

tai cia turbut su visais santykiais mazdaug, kartais vo sedi sau, nereikia ne sneket, ta zmogu jauti, tau su juo gerai, nors jis voliojas kur toli ant pievos ir jokios itampos nera, o kartais tai jau kad pasakoji, kad pasakoji, atrodo kad bandai po tais zodziais paslept kazka, kad tau kaip ir neidomu ar dabar nori pabut vienas, bet bijai tai pasakyt, pagalvoji kad gal nesupras isizeis, tai leidi sau atitrukt savo mintimis ir filosofinemis klajonemis... ne visad aisku, bet yra ir toks variantas... dziugu, kad didziaja dali galiu but laimingas ir filosofuodamas su kazkuom

o kad ramiai ir laimingai but, reikia linket ir noret kad visiem aplink butu gerai,(jau isnagrinejom kaip cia su ta visuotine energija ir ant kiek stipriai mes visi esam susije)

tas pats dede pasakojo istorija apie zuveliuka kuri prarijo kita didele zuvis, o jis nepyko ir nesistenge pakeist to ko jis negali, o tiesiog linkejo tam dideliam broliui gero ir dziugaus gyvenimo ir pyst
pasirodo jis banginis, o ta zuvelioka issove pro savo skyle kuproj... ir jis toliau laimingai gyveno, kol nepagavo krabas ir neperkando per puse.
tai gal ir mes siuo, kazkuriuo, gyvenimo etapu esam tie zuveliokai praryti ir pastatyti isbandymams banginio pilve, o kadangi nera vieno teisingo budo gyventi ir nera vientiso(visalaika) laimingo ar nelaimingo gyvenimo, tai tiesiog pasileisdamas sita nuostabia gyvenimo upe ir linkedamas gero ir bent nesikdamas kitiems pasidarai visu pirma pats laimingas ir ikvept kitus...

kazachstane kazkaip tuose ilgose distancijose po stuka kilometru pamatai daug zmoniu, kurie negyvena didmesciuose nesislepia tarp butu labirintu... ir atrodo, kad tokios atskiros ir kartu artimos detales sujungia zmones..
cia jie turi viena ilga gyvenimo kelia apsupta dykumu, kuriuose atrodytu nieko nera, bet slypi visi didziausi pasaulio turtai, o tas ilgas ir tiesus kelias-kartais duobetas, kartais lygus ir jie per ji braunas zinodami kur ir kodel, nereikalingu kelioniu, klajoniu kaip ir nera...
o va koks londonas ar paryzius, su savo labirintais, pasimetusiais zmonem, beieskanciais savo kelio tikslo ir prasmes istiprsta tarp kitu tokiu paciu milijonu ir negali niekaip issikrt ar surast to savo duobeto, kartais tiesaus ir i tiksla vedancio kelio.. ir vis ieskai ieskai, o sukies tuose paciuose savo 10km ir niekur peizazas is dykumos i jura i kalnus nesikeicia...

turet tiksla(kad ir uz 15zilijonu km), judet, but ramiam ir atviram gyvenimu/gyvenimui.

o kaip ir kur visa tai veda ir kur nuveda pamatysim sekanti karta:

kai domui skauda koja ir jis vos paeina o lukas verzias i kalnus,
kai lukas trina fotkes o domas sako ar graziai pasakyt ar duot i galva, bo jis irgi nori dalyvaut siam procese,
kai lukui skauda subine nuo ilgo sedejimo, nera nieko valgyt ir nori miego ir pasiruoses viska aplink istaskyt gabalais,
kai domas alkanas ir negauna demesio,
kai lukas daro valgyt kuria lauza ir tvarkosi o domui reikia dar 3 min jogai bo jis miegojo visa ta laika...
ir kai buna viskas gerai
ir kai judam i savo tiksla ir esam atviri sitam nuostabiam ir neišsenakčiam pasauliui

bujakašen,,,