Sunday, December 2, 2012

Mui Ne, Vietnamas

greitoji ivykiu apzvalga:
tranzuot tranzuot. stop.
ivaziuoji i laosa ir matai kai eini pro kinijos pasieni kur viskas automatizuota viskas nuslifuota grazu ir sutvarkyta ir nulipi laiptais
uz kampo
uz 200 m
ooo kaip pasiilgau sito vaizdo 2 namukai 15 zmoniu viena slokbaumas ir fsio biski purvo biski netvarkos lengvas chaoselis niekas niekam praktiskai neidomu...
laosas
atvaziuoji su savo isdidziai pasidaryta visa is kinijos ir zengiu i dziungliu sali apie kuria nic nieko net nenutuokiu... reikia issirinkt kur vaziuot, o gal ne tiesiog einu. apsidairysiu pamatysiu kaip kas kur.
pasiemiau alaus issirasiau kazkokiu laosietisku zodziu ir isjudejau link belekur
atrodo kad laosas tai zalia spalva upiu sniokstimas lipnus ryziai ir nesprogusios minos.
sutikau zmoniu
gavau nuostabaus laiko
praleidom kelis nuostabius vakarus, paskroviau zmonijos ir galiu toliau but sau kaip noriu kur noriu kiek noriu
nei skubet nei but bent"" pora savaiciu nes kitaip nieko nepamatysiu ir nepazinsiu ?
o jei man neidomu ir as nematau kodel tureciau kazkokioj baloj mirkt savaite valgyt nesamoninga laosietiska maista ir tuom dziaugtis ?
no
vienintele mintis kuri sukas tai yra kad laosas be juros, laosas uzdara valstybe... kazkokia pasamonine baime no escape
greitai prasiskyniau kelia iki autostrados susispazinau ka reiskia tranzuot laose kai praktiskai tai yra nesuvokiamas reiskinys ir toks keliavimas yra tiesiog saves zlugdymas arba auginimas jei gali aukt prie +40 C
ir siaip neriboto laiko laukiant kol atvaziuos koks europietis arba bent jau kinietis nes laose pavyko sutranzuot 4 masinas 3 kinieciai 1 laosietis kuriam teko moket ir autobusas..
taigi upes dziungles ai... uzteks vaziuoji prie juros. valtis diena skruodziant sraunia upe su medine valtele kuri karts nuo karto tvojas i krumus ar tai akmenis ir tada biski issitiesinam paziurim ar ne kiauri ir toliau ...
dar vienas turistais uzkistas miestas vienuoliai zaidziantys mobilekais ir vazinejantis dzipuose ar bent riksuose.
no tru. me go.

domas, belekas belekas, kazkaip gera matyti gera susitikti, bet kazkokio jausmo igyvenimo kaip ir nera zinojom kad susitiksim biski pasiilgom vienas kitos ir ka
judam toliau .. .kur ?
nezinau as noriu plaukt.
nu
tai pastumdzius kalendoriu ir zemelapi sedziu vietname.. groja just a bitter love ir kaip ir viskas osom.
slingshotas po kojom, pilvas issiputes nuo cukraus pertekliaus nes pagrindine dieta turbut susideda is kondesofkes..
vakar padariau pirmaji savo kiteloopa ir jausmas buvo senas geras netiketas adrenalino suolis i smegenis ir i kiekviena kuno lastele.
oras. akis susiaureja uztrauki bara. bam aitvaras stipriausioj jegos zonoj jau tuoj lups tave.
ir ufff wooooooo
suolis bam nesusimalei
plauki.
wooohoo
plauki ir cypi is dziaugsmo. progresas dziugesys.

o siaip tai dead fish. nebutu vejo ir kaito net nesvarstytum minties tokioj skylej gyvent.. kaitu mokyklos pjaunas... praso pinigu uz buvima pliaze pilna rusu viskas palyginus brangu su kainom kitam vietname viskas nuvalkiota tie tusai tokie jach. is akiu gali skaityt zmoniu norus ir ketinimus kurie tikrai nera kazkuo aukstesni ir idomesni uz vyckos...

nes aisku mano daug idomesnis kai galiu sedet vienas sau kambary rasyt blevyzgas ir laukt rytojaus kol prades pust vejas ir vel galesiu sokinet per bangas keiktis kad surus vanduo kad saule ta spigina ir neimanoma plaukt. bet kazkur giliai. tu laisvas. tu gyveni. darai kas tave veza ir tu buni cia ir dabar. ten ir visur. vakar ir rytoj. vienoje akimirkoje.

si kart turbut apsistosiu ramybeje, leidziu mintim susigulet daug negalvot kazkur istrukt iseit atrast ramybe savi
daug skaitau.
pasineriau po vandeniu su Zuliu ir apkeliavau 2 metus atrodo keliais ikvepimais
biski pafilosofuoju su Bruce Lee ...
vis prisimenu Mazuosius Dievus ir Brave new World
nudziugina sirdi mazasis princas ir meiles menas suzinai kad dar ne viskas prarasta ir gyvenimas yra nuostabus...
reikes kazkada vel isskrist i visata su hitchhikers guide to galaxy, nes gal ketvirta dalis bus daug gyvesne... nes po pirmosios biski kitos atsilieka keliais sviesmeciais
ir kazka astraus kaip Lolita ar Clockwork orange.

menesis ir tiek skaitalu. reikia smegenim duot susidet viska i vietas... kazkaip atrodo kad cia to ziauriai daug laiko kai viskas vis keiciais viskas juda nersias ir nesustoja nors keliom akimirkom...
lietuvoj kazkaip vis buvo daug to buko laiko, kur sedi ziuri tuos blogus zaidi zaidimukus ar kazkur nukisi visa ko nereikia. o dabar kazkaip viskas sedas ir skverbias i tave ir sako per daug per daug sustok. pailsek.
laiko yra uzteks viskam
sunku patiket nes juk nezinai kiek to laiko istikruju tavajam smelio laikroduki ir kiek tu gali spaust ir gazuot...
galu galu ar yra kas nors tikrai tikrai svarbu kas tau teiktu dziaugsmo tvirtybes ir motyvacijos toliau egzistuot ir plestis ?
yra.

Wednesday, November 14, 2012

YuanJiang ,Kinija


o gal vyno ?
bet kai nusali visus galus ir atsikeli su uzledijusia palapine, bet su sypsena veide, nes  jau 60 km nutipenta peskom ir liko tik keli kilometrai iki kelio ir tada jau ramu ir silta, o vyno kaip ir nelabai noris...
o kai ta diena nuvaziuoji apie 700km kaip niekur nieko ir labai nesusireiksmini... tada jau gal butu visai ir neblogai, bet vyno variantas apsiriboja palapines statymu vidury miesto kazkokiam prezidenturos parkeli tarp krumu snikeriu ir kokola...

o tai visdelto, gal vyno ?
ir nuogiems sokt i jura, kai uz simto metru verda gyvenimas pilnu ritmu,
simtai rusu dziaugiasi rusiskais uzrasais ant kiekvieno
kampo ir pardavejos ismokintos sakyti ociian karasui, nie doroka
nu pasijuoki paragauji kazkokiu random dalykeliu griebi vyna pora vaisiu kuriu nepazysti
ir pirmyn statyt savo namu
gera ramu. kartu galima dziaugtis, zinai kad tai ka isgyveni, isgyvena ir kazkas kitas
visiska taika visiska ramybe visiskas vynas.
karsta.
kita diena kaip ir visos kitos. tiesiog be jokiu galimybiu atsirast blogiems
dalykams ir viskas einas kaip is pypkes. tik ta pypke i vakara jau pradeda kaist
o ryte jau noris mest is rankos. lukui kazkas Ykando Y subine ir jis uzsiraukes
tai kam dabar tiek uzsakei
tai kodel nevalgysi makaronu
tai kam tu makaronu
tai juk nesuvalgysim
tai tipo dabar toliau zaisi sveika sveikuteli ir darysi po 20 pritupimu
台tai tai
aisku baiges tuom kad net nereikejo moket uz joki maista nors to maisto butu uzteke
sesiem zmonem...
tcing ping viens du trys vienas lauke tu jau karys! domas pasilieka masinoj kuri veliau ji nuveza i Nanning, o as islipu vidury greitkelio uzsimetu kuprine ir kazkur giliai pasakau, viskas bus gerai.


islipi is masinos jau atrodo neteksi kojos arba jau netekai rankos, bet
kazkaip ramu
jau seniai norejau tos progos pabut vienas su savo mintim nesprest problemu
derinantis, o tiesiog jose but ir jas isjaust vienas, pats sau ir del saves
i savo vieno tiksla i savo kazkur. me me me. at last.
jee
2 minutes ir sustoja mentas.
fuk je.

tai ka istorija jau zinom, mentam nepatinka valkatos ant kelio, ne del
to kad valkatos, o del to kad jie zino jog ant kelio zmonems negalima tai ir turi
nukrapstyt visus nuo kelio...
o kaip tai atlikt? turbtu kiekvieno asmeninis reikalas
paskutinio mento budas buvo nuvezt tave ten kur nera ne vienos masinos i ta puse kur tranzuoji ir paleist jau uz autostrados...
turbut gali but ir blogiau...

jau nori cypt, jau nori rekt. kinieciai is taves saipos sako ne i ta puse biciuli stovi
sako, cia nieko nerasi
o ka lukas sako ?
lukas sako:
 kad taip ar taip tau sakes ir jei bandysiu savo subine dislokuot i kita miesto gala tai man uztruks
mazdaug tris valandas tris galybes galvos skausmu ir neaiskus rezultatas.

tai toj akimirkoj kai sau pasakai ai....
kas bus tas, nieko neprarasiu jei sutems eisiu ....
is kazkur whoop
ratai.
dude you are on the wrong side...
ok ok
what to do what to do
ahhhh
lets go


ir aisku viskas vyksta pokalbyje su google translator per mobileka

tai vo viena akimirka ramu. bent nuves is to nelemto niekur nevedancio kelio
kita akimirka valgau nesuvokiamai skanu maista, kazkur uz 150km
ir dar kita akimirka gurksnoju alu savo viesbucio kambari./
ka isleidau siandien ? zero pinigu biski energijos issipinduliuotos i
kosmosa
rezultatas?
dude, chill everything is already fine.

tai va
windowlicker skamba alucio sixpakas ant lovikes, vakariene prabangiausiam to miestelio restorane, o lovike pastatyta viesbuti uz kuri net nereikejo susimoket....
ir ryt i nauja trasa.
peace

相信我们以后会是好朋友、
我就不影响你休息了。、
祝你好运
记得,电子邮件联系、
明天走的时候服务员退押金。,
祝你好运,
好朋友】

buvo epic. juokingas vakaras, gal ir ne toks as ir kekse kaip, kad jauciuos
nes kazkaip neturiu kaip atsilygint, tik vis kartoju koks tu nuostabus zmogus ir kaip as mokaus is taves dosnumo ir paprastumo.
sakau tai is sirdies, nes nieko kito nesauna i galva ir sypsaus kaip burokas,

galbut as tik galvoju, kad mainais nieko neduodu, bet kaip ir
skiriu save, savo laika ir savo gyvenima, esu visiskai atviras ir dalinuos viskuo ka moku... gal tai daug vertingiau
nei 150km vakariene ir viesbutis ir dar 100 rupiju
turbut ne, bet vistiek juokinga.\\

nors zmones mes dirbam dirbam daug daug daug, uzdirbam daug daug pinigu kuriuos turim daug daug kur isleist, bet galu gale mes norim nusipirkt tik viena:
LAIKA. irenginius kurie taupo laika ir multitaskina. rubus kurie taupo laika ir pasako kas tu toks ir fuk of / or just come over and lets have some serious conversation
masina kuri greiciau lekia, saldytuva kuriame daugiau telpa, telika kuris daugiau rodo, nes juk reikia kad jei ir nekokybiskos slamstines informacijos tai bent
jau kad jos butu daug ir uzpildytu smegenis kai gryzti is savo nuostabaus darbo kur rytoj vel galvosi su kuo cia sutaupysi laika.

Community. Identity. Stability.
ir
WAR IS PEACE, FREEDOM IS SLAVERY, and IGNORANCE IS STRENGTH

(2 knygos. butina perskaityt(cia ne pavadinimai))

jeigu dar prisidejus pora minciu apie laika.
tavo nuostabios idejos ir planai yra gyvenimas ateitim
augancios akcijos krintancios valiutos  010101101101010000011001001010100110011110
pinigai apibrezia tavo laika. turi pinigu turi ir potencialu laika, bet pala gal reikia daugiau pinigu ?
pinigai gamina laika/
skaitai kokia senovine nesamone arba senovine-futuristine nesamone ir atrodo jog buvo atvirksciai
 (FILMAS REgneration(2010)!)

kiekviena sekunde ir minute tapo suskaiciuota, kai nustabusis kapitalizmas isitvirtino ir visus mus itikino kad pirkti REIKIA
kad dirbti REIKIA tik tak tik tak greiciau daugiau daugiau laikrodukas nesustoja zmones dirba leidzia vis daugiau
dabar tu galvoji 30lt i valanda kaip ir neblogai bet jeigu 60lt i valanda kai virsvalandziai, whoa. kas dar antra karta saves klaustu ar reikia dirbt virsvalandzius? o jeigu 60$?

tau ir man pasidare nusispjaut ant saves ir taves ir amzinybes ir dabarties. dirbk nes RYTOJ bus gerai, RYTOJ naujas 6inchu daikciukas jau gules tavo kisenej ir sakys kad tuoj iseina nauja versija

tu mastai valandomis, tavo diena sudeliota suplanuota tavo calendoriuje ir super efektyviam darbe.
kas atsitiko ?
tavo laika is taves nupirktas.
ot runkeliai!

laikas yra korporacine nuosavybe.

"laisva" vergu ir zombiu darbo rinka ji perka. uz ka ? uz savo darba ir uz savo pinigus kuriuos uzdirba? DA FUK NU?!

o ka reiskia buti dabar. no no no
dont even think about it. 2 minutes ir tau sakes.
man sakes. sedziu palapinej salu subine ir negaliu but dabar. nes galvoju kaip rytoj bus silta. kiek daug kilometru nuvaziuosiu. but vienam.
whoa..... but DABAR tai WHOAOAOAOAOAOOAO
kazkas nukniso musu dabar ir mano as.
\damn ju .
i go find it.
vel gi ,kad per daug nesiplest, nes jau yra baisiai gerai viskas parasyta jei nesugebejai suvokt kas tai do knygos:
adlous huxley brave new world
orwell 1984

TIK tiek.
ateitis yra neisvengiama, del jos kovoji atkakliai ir inirtingai.
ir juk tu ir as tiki kad tuoj tuoj nutiks kazkas kas viska pakeis ir istaisys laiko akseleracija ir mes vel gersim kokosu sultis per kaledas...

apibendrinam ?
nesamone, kad nemokam gyventi dabar ir buti su savim.

kokia yra laiko verte? jis atlieka esmine role, esu mokinys ir ieskotojas ir daznai prarandu laika besimegaudamas saves tobulinimu, ieskojimu ir visko supaprastinimu... jei myli gyvenima nesvaistyk laiko, nes gyvenimas is jo sukurtas.gyvenimas yra pagrindine tavo vertybe, o akimirka tai, kaip tu savo gyvenima sugebi paversti savo ir kaip sugebi isnaudoti visa laisve kuria jis duoda.


Time is a drug. Too much of it kills you. *Small Gods (Terry Pratchett)


TAI GRYZTAM I TRASA

kita diena, rytas, galvoj sukas mintis kaip cia dabar padarius kad isvaziuot ir jo nesutikt (kodel?
nezinai ka pasakyt, bijai kad pasiims depozita ir negalesi draugeliams papasakot kaip uzkalei bapkiu ?
dude....)
juokingas vakaras buvo, o iki autostrados kazkaip nueisiu.
beje siandien ta diena kai badauju ir jokio maisto(kaip sekes? epic. nebuvo kazkas sudetingo. rezlutatas? epic. kita diena turbo full power. viena diena savaitej nevalgom.)
neup, biciulis stovi tarpdury ,,, atidave jis tas bapkes ir dar 5 pomidorus dave
paleido ant toll gate.
jau begsiu i autostrada. no no no.
same same but different. vel ciulpiu patruliu automobili savo bombomkes ir laukiu kol ismatuos kelia. nes surinko mane ir sake paves ten kur reikia tik pries tai biski darbu yra... pusdieniui..
kiti epizodai...
greztas i betona
kelio kokybes testavimas
ai gal as tave nuvesiu iki degalines nes panasu kad uztruksim
dziaugsmas, kad nereikes praleist puse dienos ziurint kaip taiso kelia
tuoletas
vo tcu Kunming ni tcu Kunming ma?
tcu.
ok.
dzipas 700km palavinam kinieciu kita diena nuveza per visa fukin miesta paliekam daryt vizas. dar 400km, draugo namai. (nuostabiai jauku ir gera)
ir....

kitos dienos pabaiga kazkur netoli kalnu, lukas vel bando atnaujint savo dienorasti ir niekas nevyksta taip kaip turi vykti!

DAM ju internet, viskas uzblokuota ir nenori parodyt kad yra bent maza viltis pasitaisyti
tai ka, po triju menesiu punkroko apsikabinimu ieskant kompromisu ir bendru sprendimu sedziu  Dali savarankiskas ir laimingas
po nuostabios kavos puodelio bare (groja kazkoks country, bet jau ir tas gerai.)
o sensejus Domas patare:
    nueini, atsisedi uz baro, kali alaus ir pradedi sneket su barmenu ir viskas rocknroll
tai man turbut nelabai sekes, bet baras geras ir atmosfera teisinga vien balti hipsteriai o dialogas mazdaug:

   - duuuh tai kaip tu cia uzsibaigei ? kodel Dali?
   - dude… zinai kad cia labiausiai nuvalkiotas klausimas ever ?
nu bet kaip taauuu...
tai nukrito lektuvas tibete vaziavau pro sali pasistaciau palapine kazkur cia ir pasilikau..
    ok magic pants are awesome random stuff uzskaitau viskas ok
    tai dar 10 minuciu chi chi cha cha chill pill ir galim judet toliau

ikveptas dziaugsmo ir laimes, gyvenu tranzuoju,
pazinimas
meile
realybe
dabartis
laisve
ramybe
viskas sruva venom ir dabar niekas negali but blogai,
bet kur, kur atsiduriu, atsiranda iseitis.
turi tik nuramint dusia ir susitaikyt su tuo kas esi ir kad esi dabar ir jei triesi niekas nepasikeis. ir staiga magic happens....

soku ant kelio vel kupinas jegu. sekas sudinai,.
nueinu per diena kokiu 20km siaip ne taip pasiekiu DAJU, kavinej issitycioja kad tik uz 10 pinigeliu nori pavalgyt,
uzpuola sunys
palapine vidury miesto
ir valtis per upe ir into the wild dar 30km. tepu tepu
grazu miela. paziuresim vaizdus.

fau pau atgal. pasiemu viza miegas parke. jau link Laoso. 500km chill pill jau kinijos atsikandau, aciu, patiko. next./

ne ne dar ne
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
ka mes ten sakem, krapstysim visiem opius klausimus ir panasu, kad  visai neblogai sekes zurnalo forma.
si kart virseslis su vemianciais kaciukais o fone garbanotas ryzas silvesteris stalone rodo raumeni mergaitei su melyna uniforma

taigi taigi. gryzkim i musu diskusija. deja negalime prisiminti apie ka kledejome praeita karta, bet buvo pasakyta kazkas apie vertybes
ju svarba, svarba mastyti, svarba judeti i prieki ir kurti verte. tai koks gi butu sekantis zingsnis kai jau bent judam ta kryptim?

neverta turbut terst eterio kokiam mesle gyvenam ir kaip kas atrodo is sono, jau visi racionaliai matom ir stebim, kad zmones degraduoja virsta
zombiais, iesko iseities agresijoj ir virtualiuose pasauliuose. bet mes jau esam isrinktieji ir norim judet tolyn.
norim gyvent cia ir dabar. reikia surast kazka su kuo gali tuo pasidalint. o o o o palauk. zinau ka. uzsirasiau kazkada nakcia pabudes:
vo.
pavogiau mersedesa is zmoniu kol jie kazka pirko tada biski pavaziavus apsiverciau lygioj vietoj nes mersedesai apvirsta, begu per upe
nes laosietiska taturuote suteikia man jegu ir galiu nukaut piktaji barsuka.
ai cia sapnas...

o.
po visu random kosminiu klajoniu, supranti, kad erdve ir laikas yra visiskai random ir jie arba egzistuoja arba ne. tai visiskai nesvarbu
ir is esmes jokio skirtumo ka tu apie tai galvoji arba kaip galvoji, nes kuo labiau sugebi surandomizint tuo juokingiau.

YRA tik vienas pazinimo budas kuris yra gyvybingas ir prienamas zmogui.
TAI rysio isgyvenimas o ne zinojimas kuri mums gali duoti mintis.

PAAU.

zinojimas pazinimas ir laikas.
zinojimas yra susietas su laiku
pazinimas- ne.
zinojimas kyla is saltnio is sankaupos is isvadu
pazinimas - is judejimo.

tuo viskas ir pasakyta, kad ir apie ka ten zurnalas klause.

aha, noretum tai apie koki ten rysio isgyvenimas sakai ?> apie koki rysi zmogau kalbi?
apie bet koki. kuriam iveltas kitas zmogus, nesvarbu ar tau jis patinka ar jis tik tarp kitko...
bet is esmes reiketu orientuotis i save.

dude?

aha, kai ismoksi but su savim ir nebijosi ir sugebesi pasakyti as save myliu ir as esu nuostabus, tada galesi judet prie savo aukos, zmogaus zmonijos, nesvarbu nes nebebus simbiozinio rysio, nebus monogamijos
busi. busim. esam.

vienatve nebutinai turi but bauda ir skriaudulys, budamas vienas tu plauki pasroviui leidi dalykams vykti ir galu gale budamas apsuptas zmoniu gali jaustis daug vienisesnis nei budamas vidury taigos

gilu.ka nori tuo pasakyt ?

noriu pasakyt kad man atrodo kad snekjom apie meile truputi, ir kad kazkas paklause ar tikiu meile is pirmo zvilgsnio ir tada./
ikvepiu ir AISKU kad, aisku kad, aisku kad.... nieko nera amzino, vienintelis dalykas kuris yra amzinas tai pokytis o meile tu nori isivaizduot kaip amzina kertini ir vienintele...
tai kas ten aisku ?

nieks neaisku, nes staiga suvoki, kad tiki seksu is pirmo zvilgsnio. tiki netyciuku is pirmo zvilgsnio ir tolimesniu gyvenimo
tiki susizavejimu is pirmo zvilgsnio ir toliau is jo sekancio prisirisimo ir to paties isgyvenimo.
TO momento kai du visiskai random(megstu sita zodi) zmones tampa whooaaa ei brolyti juk tu ir as vieno kraujo, zek nera ribu.

roknrolas. tada nelieka nelieka viskas vyksta daros geriau negali but ir pyst. tarpas. tai kaip ir bandai atgaivint ta reikala skatini visokiais budais.
tada sugalvoji, kad cia sekse gal problem... biski oldschoolas nes froidas taip galvojo po pirmo pasaulinio karo ir dar uzsiliko daugelio galvose tokis bugas.
tada galvoji, kad cia reikia vaiku ir viskas bus gerai, atsiras prasme . pyst vaikai. problem skyrybos. nieko nesigavo?
kodel? uz ka ?  vis zmogus klausia. ir gerai daro, kad bent klausia, vadinas kazkada ateis ir atsakymas.
o todel, kad nesuvokia vieno paprasto dalyko.
meile yra repas. buriavimas. dainavimas. sokis. karas. bet kas kas reikalauja keliu elementariu dalyku bendru viskam sitam
pasiryzimo.
noro.
kantrybes.
disciplinos.

tai.... sounds like shit. jei kiekviena is ju placiau aprasinet ir galvot is esmes nelabai verta nebent butu didelis noras, nes kiekvienas galim sustot patys ir kelias minutes apmastyt ka bendriniais terminais reiskia pvz
kantrybe bandant ivaldyt koki nors dalyka.
negali nustot kalt pianino klavisu kai tau 25 ir tu atkalei jau 14 metu ir taves laukia ateitis. ir kas is to gaunas.
kad toks dalykas kaip meile is pirmo zvilgsnio neegzistuoja o ta tikroji meile  yra valios ir pasirinkimo reikalas?

nezinau, kazkaip neidomiai tu cia. gal tada papasakok kaip issirinkt ta zmogu ar kazka kuri turi mylet ir but ir augt ir nezinau.

sunervinai.?

tai neklausinek nesamoniu.as jau sakiau kad pirmiausia tu pats. kai mylesi save galesi mylet savo artima, kai mylesi savo
artima mylesi ir jo artima ir jo jo artima ir tada gausis tokia siokia nesamone, nes viskas taps kaip ir viena ir vel viskas
taps ir nesvarbu ir svarbu ir erotine ir broliska ir dieviska ir visokokia meile taps kuo ?

rysio isgyvenimu

ir kuo stipresni ta rysi tu turesi su savim, tuo stipresni rysi turesi su gyvenimu.
nuo ko pradedam ?

pfff. 20 min meditacijos kiekviena ryta ir vakare.
pabut su savim negalvojant apie ateiti
parduot savo pinigus i laika ir padaryt tai ka senai norejai daryt
ka zinau.
siaip ner sansu.. graziai patauskejau/om /

o bet sansas yra, reikia atramos
jo?
reikia zmogaus kuris irgi to noretu ir tai suvoktu ir galetu judet ta pacia kryptim
kritiskai ir visokeriopai nuosirdziai gilintis ir padet vienas kitam ir judet esant.

tik vienas gyvenimas, su viltimis ir nusivylimais, liudesiu ir baime, su meiles ilgesiu ir nebuties bei vienatves siaubu?
no no no

kur tu ! ?

Thursday, November 1, 2012

Guangzhou, Kinija



viskas vau vau ciau piau miau, pirmas menesis 10 000 km antras apie 7 000 km o dabar visi 2000...
daugiau laiko stebet, mastyt, but ir patirt...

po Sanhajaus isjudejom link Ningbo, nors kaip ir negyvos mesos gabalai, bet kazkokiu budu nusigavom link
Hanghzhou ziuret lazeriu sou... tai sedim ant suoliuko jau prie ezero (ramu bent del to kad yra parkas ir bus galima nusimest palapine), o geriausias lazeriu sou buvo tai is pardavejo kuris net nesiule parduot savo lazeriuku ir siaip pamirguliavo i ora praeidamas.. o ezere tokie du lukoilo prozektoriai bando issikviest
betmena ir kaip ir tiek to sou...

bet uztat radom ziauriai gera vieta palapinej, vidury ezero kazkokiam mazam jaukiam parkeli uz kazkokio dzeo dziundzes paminklo, kurio mes aisku nakti nematem, o is ryto labai greit aisku pasidare, kad turistam ta vieta baisiai patinka... kazkokiu budu prasivartem visa diena, as keliavau po kosmoso platybes su "hitchikers guide to galaxy" , o domas siaip visa diena prasivarte kaip meslikas/meskinas

tada pagavom traukini
tada pagavom kazkoki gejuksti gerieti kuris pasisiule nuvezt iki univero kuris cia pat.. bet ne visai, tik uz 20km pasirode..
paklaidziojom po universiteta, nes kieti bicai pirma eina ir iesko, o po to vistiek klausia
ir jeei,
dziugu matyt zmogu su kuriuo kazkada praleidai keturis savo gyvenimo metus, kad ir nebendraujant per daug ir nebunant net panasiose panku, gerieciu, moksliuku, liudnuju riteriu, emo reperiu klases stovyklose, po kazkiek metu, kai esi tukstanciu kilometru nuo namu, matai ta zmogu kaip savo sese, kaip pati artimiausia seimos nari.
ir buvo ziauriai gerai
jokios itampos, jokio apsimestinio stengimosi itikt ir kazka apsimestinai pasididziuot parodyt,
daug juoko, daug poilsio, daug gero laiko, biski pasigavus snargliu juos pagydem ir uz savaites atgal
pasiimti vizu ir pirmyn!

nesijauciu labai gerai, bet turiu Angry birds kepure ir situacija dar pakenciama.
atvaziavom i kita miesto gala, mazdaug kaip kaune tranzuotume nuo garliavos i klaipeda...(nes domas isrinko spota) gal ir imanoma, bet sansai sumazeja.. nes tranzuojant reikia stengtis nusigaut i kuo didesni srauta,
kai jau uz taves lieka visi pagrindiniai nusukimai ir issukimai, bet si kart - garliavoj.
is garliavos po kokio 20 min iskrapsto mentai ir esam deep siknoj.

ant greitkelio negalima stovet ir sitie smikiai neleidzia tranzuot nei pries nei uz toll gate... nu tai ka, einam ratu atgal i miesta ir stovim prie ivaziavimo... fura, ok ok i help  you, come

brum brum ciuku ciuku,
o matot bachurai cia uz 100m jusu nusukimas i Shanghaju..
jo
tai vo ten ir stovekit niekur neikit
ok ok aciu ponas aciu
islipam, jau mojuojam jam bai bai,
o jis paima uztveria kelia su fura ir sako rodyk tam zenkla rodyk anam zenkla...
susidaro masinu eilute... nelabai jiems patinka toks bajeris, ir nepanasu kad labai dziaugtusi hitchhikeriais ... tai mes rodom vairuotojui jau kad jis eitu ir vaziuotu savo keliais nes tuoj tikrai kas nors zus.
kazkokiu budu jam issisukinejant, bando pralyst mersas, pamato musu zenkla. vaziuojam.
fjjuu

Shanghajus, atgal pas seima, i miesta, i alaus, i biski nesamoniu,

kita diena pasiemam smutkes ir kaip zombiai link Xiamen.

Xiamen mum patiko, vietoj vienos dienos, gavom
pratestuot kinietiska kaita, kuris nebutinai turi skrist
darbo pokalbi univere matematikos mokytoju anglu kalba, kur nebutinai reikia dirbt
paskaityt knygu, kurios padaro tave smart smart smart (clockwork orange.)
pabut ir pasimaudyt juroj, kur tau nebuna salta kad ir po valandos
pagert uz daug pinigu nieko nemokant, kur baltasis eina i kluba be eiles ir uz gerimus jis nemoka...
paplaukiot jachta, kuri kainuoja baisini piniga ir baisiai gera joje but kai plauki aplink pasauli
pasvest helowyna, kur soki pankroka ant scenos su machimos maisu ant galvos
paplaukiot valty, kur nakcia nebutinai salta
pabut ant 36 auksto stogo nakcia, kur sviecia sviecia sviecia visas miestas
pagaut masina 700km, kur gali miegot ir nesujaudint del nieko nieko
parvaziuot pas savo brolius lietuvius, wooho.

tik tas jausmas jau biski kitoks, cia bachurai rimti, mes ju niekad nematem, nieko apie juos nezinom, tik vienas turi tris automatus namie, o kitas vadinas justin paris..

nu jo, ka tokie next level bachurai kaip mes su domu veiksim su tokiais galaktikos uzkariautojais...

tai jau trecia diena valgom bulves, ziauriai kalam viena uz kita kietesnes istorijas, o po to gatvej einam ne visai mushti kinieciu:

cia biski cia pavaziuojam, tuoj islipam, aha cia uz kampuko, jo. palaukit.
ir iseina musu kolega tvarkyt reikalu...
gryzta su kastetu ant rankos.

pfff dude
what a fuck...
nieko
nu nieko tai nieko, jau pripratom prie tokiu bajeriuku.

einam i sekshopa, nes pakeliui, paziurim, isbandom viska, gal kam i ofisa koki nusiuntus, nesvarbu.

iseinam i kiema
einam link smutkiu turgaus, nes visko ziauriai reikia ir viska ziauriai pirksim nes kuprines tai stipriai

per lengvos...

o musu gidas bega jau atbulom mujuoja rankom ir cypia its ok its ok...
whoa dude
kazkaip itikinam eit su mumis ir netriest, nes jis pamate kazkuri kinieti kuris ji sumuse... aisku uz

nieka...
ir tada jis pries tai bego jam duot per zubus is savo kasteto.. vienas, pas 10 kinieciu...

thats how shits rockin

tai dabar kratos ir cypia kad reikia eit is cia aplink.
einam aisku per centra, nes mes su domuku jau tikrai nieko nebijom.

prakaitelis musa rankos dreba. ne mum aisku.

prieinam
nueinam
kolega bega pirkt alaus.. nusiperka kazkoki suda ananasini, spjaudos.
as valgau leda,
ziu ateina musu draugas kinietis
su kardu.

musu gidas tepa meles mes su domu stebim kas bus, nes begt is so gay.
bet senis nepanasus kad pradetu trankyt visus is eiles uz nieka ir nors ir mate kad mes visi kartu praejo

pro mane linktelejo ir nutipeno link savo aukos.
einam toliau..
too coool to be tru. o idomiausia bus isgirst i ka sita istorija pavirs kitu ausyse..

jo, kartais buna, kad uzaugi sudinoj aplinkoj ir neturi draugu kurie ne tik pimpaliukais matuotus, bet dar ir sugebetu pajuokaut ir moketu patys pasijuokt is saves. o kai augi ir bandai but neuzspaustas ir ne duok dieve kazkas kazka pasake, jau reikia detis kasteta ir paaiskint kas yra kas arba pasakot kaip viska visur viska darei ir atrodyt gan naiviai ir juokingai, bet taip tobulai ivaldyt sita mena save apgaudinet ir ale aukstint, kad igriuni i vis augancia spirale ir is jos vargiai ar islipsi..

ohh look, it might be you too. oldschool dude.

kadangi nedaug judam ir nedaug ka veikiam o dabar paskutines tris savaites biski darzoviaujam tai atsiranda

laiko pasukt smegenine pagalvot apie tam tikrus dalykus,
be to kad ir viskas susisdetu i tam tikras vietas atsiranda ir aplinkybes ir salygos ir net patys klausimai:


(Zurnalas Bureja klausia)

Sako, kad keliaujant žmonės pamato vieni kitų tikruosius veidus, savybes, kurių šiaip jau gali ir nepastebėt. Kaip jūsų atveju? Ar kelionė suartino, ar kyla konfliktų ir pan.?

Lukas atsako

Kartais gali pasirodyt, kad pries kolione buvai daug artimesnis ir zinojai daugiau apie ta zmogu.  Praleidus tris menesius kartu, diena is dienos, tu paprasciausia atsikratai tu tarpu/duobiu kurias turejai pries tai, bet pries tai, tu jas uzpildydavai savo paties nuomone ir savo paties iliuzijom apie ta zmogu.
Bunant kartu ant kelio isgyvenant stresa ir dziaugsma yra praktiskai neimanoma paslept savo tikruju jausmu ir pacio saves. Viskas labai greit pasimato, nes stebim vienas kita beveik 24h per para, o kuno kalba kartais pasako ir daug daugiau nei reikia. Tai yra viena geriausiu mokyklu gyvenime suprasti:
jog zmones yra skirtingi ir turi priimti juos tokius kokie jie yra, nes meginant pakeisti juos tu ne tik isdegini savo paties energija, bet tuo paciu isvedi ir kitus is kelio.
Kiekvienas yra individas ir turi teise pasirinkti tai kas ji daro laimingu, o turint omeny jog laime yra labai releatyvus dalykas:
Jei ziuret kaip is chemines reakcijos  perspektyvos tai yra tik tam tikri hormonai suzadinti smegenu,
jei ziuret is dvasines perspektyvos tai yra veiksmai del ko tavo gyvenimas turetu but kaip auka del kazkokiu didesniu tikslu,
jei ziuret is materialines perspektyvos tai yra sukaupti ir tureti kuo daugiau ir t.t.

Mum labai pasiseke, kad turim nuostabius tevus ir vienas kita. Tevai padejo suformuoti musu vertybes kaip savanaudziu (turint omeny savanaudiskumo dorybe kuri yra siurkstus issiresikimas, nusakantis budistine minti,  jog pirmiausias privalai pasirupinti pats savimi) ir leido mum daryti pasirinkimus  ieskant savo paciu laimes recepto.

O mudu dabar tai ir bandom suprasti, jog zmogus uzaugo su tam tikrom vertybem ir tam tikroj aplinkoj kur jos buvo suformuotos, o tavo paties vertybes gali but visiskai nesuvokiamos jam vien del tokiu elementariu dalyku kaip salis kurioj gimej ar muzika kurios klauseis kai augai...
be to, jei tiket, daugelis zmoniu pakliuna i ekstravertu ar intravertu stovyklas, kurie is idejos negali suprast vienas kito.Todel tam tikriem zmonem atrodo kad jie yra teisingesni, nes tarkim reikia socializuotis pazint matyt keliaut ir t.t. o kitas pilnai patirs tuos pacius jausmus kapstydamasis po save.

Keliaujant, isriskeja sios savybes ir panasu, kad esam skirtingose stovyklose. Bet kas yra nuostabiausia, kad turim galimybe be jokiu vizu ir leidimu ateit i vienas kito stovykla pabut, ismokt, suprast ir toliau bent dalinai(turint omeny jog keliaujant vistiek 90% yra kompromisu ieskojimas) but savimi.

kiti klausimai ne tokie juokingi ir bus zurnale bureja, nepamirskite uzsiprenumeruot. metu prenumerata ir magiskas agurkas jusu.

toliau///

(zurnalas lukas klausia):
buvo paliesta vertybiu tema, ar tau niekada nekilo klausimas, kas tos vertybes is kur jos atsirado ir kas jas tau suformavo?

Lukas atsako:

kilo

(susinervines zurnalas klausia toliau):

gal galetumet placiau?

Lukas atsako:

galeciau(juokiasi)

(zurnalas):
emmm

Lukas:

pirmiausia pameginsiu isvardint vertybes kurios man yra vertybes(nebutinai hierarchiskai, bet minties sovimo tvarka):

SEIMA istikimybe PAZINIMAS SAVES IESKOJIMAS SAVES IVERTINIMAS SAVO KELIO ZINOJIMAS SUGEBEJIMAS KURTI SAVO PATIES LIKIMA RACIONALUS MASTYMAS GEROS SAVIJAUTOS PUOSELEJIMAS NEBIJOJIMAS IESKOT SAVO LAIMES RECEPTO NEBIJOJIMAS ATSIRINKTI ZMONES SU KURIAIS TU AUGI O NE DEGRADUOJI religija PAGARBA KITAM isminties persekiojimas pinigu siekimas GROZIO SIEKIMAS rupinimasis kitais garbe JUMORO JAUSMAS SVETINGUMAS pripazinimas komforto siekimas stabilumas KURYBINGUMAS atsidavimas "aukstesniem tikslam" svajojimas mokymasis linksminimasis BAIMES PRIPAZINIMAS reputacija populiarumas saugumas SAVIKONROLE MEISTRISKUMAS RAMUMAS BUVIMAS TAIKOJE SU PACIU SAVIM TIESIOS IESKOJIMAS jaunatviskumas PAZINIMAS IESKOJIMAS


whoa dude, kodel kai sneki atrodo kad puse vertybiu sneki didziosiom ir kita puse mazosiomraidem ?

todel kad didziosios atrodo tikros arba tikresnes dabao mazosios?
iskyla klausimu ir abejoniu, nebutinai reiskia kad ju neturiu ir jos nera cia iskeliamos
gal tiesiog kartais gyvenime kazka ismoksti kai jos pasikeicia ar pasidaro maziau vertos, o po to vel su

SHIFT hop hop ir pasidaro viskas ok.

kodel tiek daug?

tai prasei isvardint, ne?

o jei konkreciau?

jei konkreciau manau, kad trys dalykai.

gyvenimas
laisve
laime

nu gerai, supratau, tai dabar kodel tokios vertybes kaip jos atsirado, kaip jas atsirinkai?

zmogus turi pasirinkti veiksmus, vertybes ir tikslus pagal standartus kurie yra arciausiai jo sirdies,(kaip

jie susiformuoja tai jau kitas klausimas) (juokiasi)
tada jis gali pasiekti, islaikyti, ispildyti ir megautis visu visiausia savo vertybe kas yra?
taip!

 JIS PATS ir jo GYVENIMAS


astriai, ka dar papasakosi ?

kad kiekvienas individas turi pasidaryt savo paties sarasa ir pats surasti kas jam yra tru savo paties budais.megstu sakyti kiekvienas is proto eina savaip arba tavo kiekviena mintis yra tavo paralelinio gyvenimo atspindys ir tau is tikruju nereikia galvot, tik perduot informacija i kita dimensija kur tu galbut esi batutas. (ha ha ha random cool stuff)

toliau, kad pasiekt tai kas yra tru, kiekvienas is musu turi MASTYTI(ty naudoti galva racionalioms isvadoms prieiti) ir atlikt veiksmus kurie vestu link produktyvimo ir vertes kurimo.(nekurti naujo dviracio)

galima placiau? ka reiskia mastyti ir kurti verte?

mastyti: ne atkartoti ir ne imituoti, kaip isdresiruotiems gyvuliukams, kurie ismoko kazka daryti niekad nemastant ir neklausiant KODEL jie visalaika laviruoja tarp islikimo galimybes. jie paprasciausiai nezino(arba gali susimaisyti) ka imituoti ir ka sekti, is ko mokytis...
todel jie yra tie kurie eina i nezinomybe tikedami kazkuo kas yra "auksciau" *jezas, hitleris, obamas, medija, tavo debilai draugai ir kiti.. kurie pazada mainais prisiimti tavo atsakomybes jausma ir tau parodyt lengva ir patogu buda numirti paciam nesuprantant del ko.
todel buk budrus ir mastyk.

produktyvumas: jei zmogus, kaip parazitas gyvena is kitu, grobimas, vagimas, zudymas ir t.t. tai priveda prie fakto, kad tie zmones yra priklausimi nuo tu kurie sukuria galimybe jiems vogti
todel kurk verte ir buk toks kad galetum bent kazka veikti ir tuom dziaugtis neparazituojant.

ahaaa, ka cia mes klijuojam?

jeigu tu nesugebi mastyti ir kurti vertes, tau sakes-niekada nebusi laimingas ir nesuprasi del ko visas tavo

gyvenimas buvo viena, ilga, nesustojanti, nenutrukstanti nelaime.
galvok ka gali keist ir kur tobulet...

kadangi mes jau biski mastom ir judam i prieki ir suprantam kad didziausia kokia tik gali buti vertybe yra

TAVO PATIES GYVENIMAS, kuri tu suvoki per:

PRIEZASTI, kokia funkcija tu jame atlieki

PRASME, kodel tu cia esi

SAVIGARBA, gebejima mastyti ir ziureti i praeiti is jos besimokant ir randant pozityviu dalyku kurie tave stiprintu judet tolyn.

tai cia vertybes ar tik budas suprasti, kad gyvenimas pats savaime yra vertybe?

och tu, suktas klausimas/ bet kad normaliai paaiskint sita reikala, tau reikia paskaity Ayn Raid, bet judam toliau

 savo vertybes tu uzaugini, supranti, perfiltruoji per

RACIONALUMA, PRODUKTYVUMA, DZIAUGSMA(pasididziavima savim)


RACIONALUMAS

viskas vyksta realybej ir realybe negali but suvokiama auksciau negu tavo paties suvokimo riba. sitoj vietoj dievas mus apleidzia.
tai reiskia, kad zmogus;

turi prisiimti atsakomybe uz savo paties veiksmus, sprendimus ir vertinimus ir gyventi savo paties smegenim
(nepriklausomybe ir laisve);

turi gyventi neapgaudinedamas saves ir ne fake'indamas tikroves jokiais budais (nuosirdumas ir atvirumas)

turi gyventi suvokdamas, kad neuzdirbtas ir neuzpelnytas atlygis neagzistuoja, nei materinei nei dvasinej erdvej kitais zodziais, kad nieko nera nemokamo ( teisingumas )

kad zmogus turi suvokti kad nera efekto/pasekmes be priezasties ( karma, ze bitch)
taigi, zmogus pats is saves yra atsakingas visu pirma uz save ir jis renkasi savo aplinka kuria jis formuoja pats.

fakta kad zmogus yra zmobis - atmetam.


PRODUKTYVUMAS

yra suvokimas kad produktyvumas yra procesas kuriuo zmogaus galva sugeba vadinti gyvenima gyvenimu, procesas kuris sukuria jam galimybe ne taikytis prie aplinkos, bet formuoti ja paciam.
produktyvumas nereiskia, monotoniska kazkokio pakartotinio darbo procesa, bet labiau kaip samoningai pasirinkta savo paties karjeros/tikslo siekimo ir jo paties visapusiska smegenines isnaudojima.

fakta, kad nieko neveikt arba kazka monotoniskai ir beprasmiskai daryt yra awesome - atmetam(bet pasiliekam

nemazai laiko tai patikrint(apie nieko neveikima))

DZIAUGSMAS/PASIDIDZIAVIMAS

Kai suvoki, kad tavo gyvenimas yra tavo paties veiksmu padarinys, kai susidelioji savo vertybes kuriu manais, kad verta siekti ir pasiekti ir kurios suteikia prasme issaugoti  ir dziaugtis tavo gyvybe.

faktas, kad nesvarbu tai ka darai - atmetam.


KURDAMAS VERTE KUO PRODUKTYVIAU, RACIONALIAI SUPRATUS DEL KO TU TAI DARAI GALI PRADET DZIAUGTIS SAVO

GYVENIMU.

1 produktyvumas yra centrinis dalykas kiekvieno zmogaus gyvenime,

2 pagrindine vertybe kuri integruojasi ir apsprendzia hierarchija jo vertybiu sistemoje yra racionalus

mastymas.
3 Priezastis del ko tai darai yra saltinis ir kertinis atsakymas kodel tu gyveni,

4 o garbe ir pasididziavimas kaip rezultatas ir atpildas


in the end, kad galetum vadintis zmogumi turi siekti SAVO PATIES DZIAUGSMO, o bunant pats laimingas, nekenkiant kitiems susikurti komuna kur visiem butu gerai.

laimingas jauties kai priarteji prie savo vertybiu kurias pats susikurei arba priemei jas kaip duotybe,
bet esmine vieta yra NUOLATOS uzduoti klausimus apie savo vertybes ir NUOLAT jas formuoti i kuo racionalesne busena
turint omeny racionalesne kaip tavo paties produktyvu darba kuris tau teikia laime,
bet ne kaip naikinima - sadizma ar mozochisma kuris veda i saves ar kitu destrukcija kuri yra paprasciausi

laikina emocine busena kuri negali but pavadinta laime kas istikruju yra trumpalaikiai atitrukimai nuo chroniskos baimes busenos jei surandi momenta kuriame sakai:

vo, del sito verta gyventi ir tai nera momentas kuris tave veda prie mirties ir kitu nedziaugsmo, tai ji gali patyrinejus pavadinti vertybe, aisku jei idomu ir tau to reikia. gyvenimas yra pati didziausia vertybe ir siekimas kuo didesnes laimes savo saskaita(nedestroyinant kitu) yra rocknroll

bet yra ir kita medalio puse kur laimes siekimas, ne butinai turi but teisingas ar geras.
cia jau turbut reikia lyst i filosofija nuo platono, kanto, niches, franklio ir kitu gudriu vardu
kurie uzduoda klausimus kaip kad, jeigu skesta zmogus ar turi ji gelbet? ar turi aukoti ar statyti savo gyvybe del kitos tarkim kabancios ant uolos zmonos? (nes aisku, cia yra beveik kiekvieno normalaus zmogaus gyvenimo dilemos, nes visi aplink skesta mirsta ir visur vien tik uraganai ir kiekviena diena noredamas issiaiskint kaip reikia gyventi ir kas yra teisinga klausi tokiu klausimu)

kas yra etika kuri turetu nusakyt kurios tavo vertybes yra teisingos?
(kur jau galbut atsakem pries tai- mainu principas ir  kad nieko nera nemokamo)

kas yra morale kuri turetu patart kaip turetum elgtis savo gyvenime
( kad esi socialine butybe ir su zmonem nesielgi kaip su vergais ar valdovais, bet kaip su nepriklausomais individais)

kas yra vertybes kurios tau teiktu dziaugsma gyvenime
(pats gyvenimas ir tu, jei nekerti. finish it)

aciu aciu aciu

tolimesnese temose klausinesime tokiu dalyku kaip:

kas yra meile?

ar zmogaus gyvenimas turi buti ziniu siekimas (ar nemastantis zmogus gali but laimingas?)

ir ar gyvenimas kaip mainai yra vientelis budas sitoj planetoj (karma, comes around goes around, nekask

duobes nes pats ikrisi)?

kodel tavo brolis dvinys suvalge visa nutela?

kaip apsisaugot nuo spuogu?

ir geriausios pozos laiminguj gyvenimuj


TIK dar pora tukstanciu kilometru apmastymams ir tuoj versim musu naujojo zurnalo naujaji virseli

 su lietuvos moteru krepsinio rinktine sokancia nuo devynaukscio silainiuose.











Wednesday, October 10, 2012

Shanghajus, Kinija


trini trini akis, ne,ne sapnas, bandai judet i prieki - erdve tikra, kazka sakai zmogui - jis tau atsako, ne zaidimas...  viskas ko truksta, kad pro langa praskristu masina.
kai patenki i kita pasauli su atrodytu jo nestabilumu, nezinomybe ir neistirtom erdvem - vau. kad islaikyti ta vau, daug smagiau nezinoti visko i prieki, neskaityt lonely planet, wikipedios kur vaziuojam ka pamatysim... Ieskoti ir pazinti yra geris. gyvenime kaip ir filme ar knygoj tu judi vis giliau ir giliau su kiekvienu laikrodzio tiksejimu, su kiekvienu kilometru, tada atveri paslapi ir dalykai pradeda aisketi ir darytis suprantamesni ir idomesni...

tik kol kas dar nieks neaisku... atrodo, kad judi su vis didejanciu pagreiciu ir visi vaizdai tiesiog skrieja aplink, o vaizdas butu kaip is skalbimo masinos vidaus..

bet kokiu atveju, pasekem Shanghaju- prizas:
Starbuckso kava ir kinas.

padarem 16 000km savo paciu jegomis ir dar nenusibaigem ir kupini entuziazmo judam tolyn ir dar klausiam: nu ka ismoksim siandien?
panasu, kad kuo toliau tuo labiau sekas isiklausyt i savo paties norus ir juos igyvendint ne visai samoningam lygmeny

susitikom savo drauge is Xian'o hostelio, pralaukem jos visa diena, kai buvo sutarta susitikt apie 10.. tai jau 8vakare vaziavom su traukiniu kelis simtus kilometru, kad bent kazkiek pajudetume link Shanghajaus..
jau bus juokinga, jau tranzuosim
nuvaziavom lygiai 2 kilometrus su sutranzuota masina ir... sustoja keliu patrulis..
mes kaip ozkiukai nuo kelio, ok no problem no problem, we go we go... kazkur per tilta ir zemyn, jau begam tik kad nesurinktu nenuveztu i miesta ir vel nereiketu kariaut bandant issigaut is miesto
kitos 10 min kazkas atvaziuoja, kazkur nuves, pades surast masina...
kita valanda vaziuojam kazkur 60km i siaure kur visai ne pakeliui ir galvojam kaip cia ka cia...
gryztam atgal i ta pacia vieta, o gal paleis ir bus ramu..?
islipam is masinos, nu zmones sypsos, kazkas fotografuoja, juokinga, kas bus...?
let if flow
skaniai pavalgom, ateina reporteriai susuka reportaza, kazkokiu nesamoniu pripasakojam tampam vietinem zvaigzdem ir gyvenam policijos bazei kol mus susirenka, nuveza i stoti, nuperka vadens ir maisto ir vaziuojam i shangaju su naktiniu autobusu\

wau, cia bunant biski jau atsikvepavom smogo ir ko gero per daug neuzsibusim, nors dabar tas mintis kazkaip nukreipinejam link darbo ir kazko stabilesnio, bet reikia juros, reikia vejo ir reikia sporto, cia kazkaip dar lyg ir ne tas

jau du menesiai kely, plaukiam, diskutuojam, mastom ka daryt su savo rytojum, kur save padet kad saugiai ir ramiai jaustumeis...
viena diena snekam, kam tie pinigai ir kad puikiai galima verstis ir be ju, o visai geras pavizdys yra, kai nukeliauji 7000km su 700lt per menesi ir beveik ne karto pats negamini maisto ir karts nuo karto miegi hosteliuose ir vaikstai i muziejus uz 100 pinigu... ir kad tie pinigai laimingu taves nepadaro, o daiktai luzta ir reikia juos naudot ir taip toliau, kai kitu momentu ziuriu i doma kai jis checkina laikrodi uz 3000lt ir kitu kalba apie masina su 500arkliu...
o akytes blizga, sirdele kalatojas, jau spaudzia gaza savo macho pasaulyje...

 aisku jokio skirtumo, noret galima ir ko gero reikia kuo daugiau, visatoj tos energijos yra uztektinai visiems, bet tada pamatai kaip lengvai apsviestas lempuciu ir reklamu, garsu ir vaizdu zmogus paluzta ir nori kazkur pasislept tarp viso slamsto, prisipirkt ir bandyt tame atrast save..

lygtais atejo tokie laikai kai zmogui apibudint kas jis yra nebereikia sneket apie savo hobius, apie savo profesija, apie tai ka mate kur buvo... daiktai ir smutkes pasako daugiau nei reikia, kaip tu rengies, kokie brandai tave supa, ka valgai kur ir kaip gyveni...
wwhoa whoaa whoaa
ant kiek tai gali buti tru ? ypac gyvenant ant tokiu snargletu laiku kai viskas atrodo krenta zemyn su vis didejanciu pagreiciu... nesvarbu, kad gyvenimo kokybe auga ir paprastas kinietis gyvena daug prabangiau nei mes savo lietuvelej,ar net kai kurie europieciai, bet jis tuo paciu ir vartoja daugiau ir perka ir ismeta,

o kai ju visai nemazai.. kai suvoki masteli, kad tave nufilmavo kazkoks vietinis televizorius, isspauzdino vietinis laikrastis, bet tave pamate kokiu 20mln zmoniu is 250mln toj provincijoj, kai atvaziuoji i kazkoki kaimeli, ant zemelapio pazymeta kaip Plikiai, pasistatysi palapine ir ramiai tyliai pabusi... o tas kaimelis pasirodo kaip kokie trys vilniai

kinija su savo uzsibreztumu, uztikrintumu ir stipria kontrole juda ir auga ir plecias ir net neabejoju, kad likes pasaulis greitai vadinsis treciuoju...
o gal ir nesivadins, nes jis tiesig bus kinija, arba skyle visatoj...

nezinau is kur bet vis nusmelkia jausmas apie musu planetos nestabiluma storu zmoniu gobsuma ir uzsimirsima, kad vis del to ta zeme ne tokia ir didele ir kazkaip gyvenam visi kartu...
kokia galetu but iseitis?
link kur turim judet?
ka reikia keist?

kuo zmogus bus jis pasirenka pats, o ne salygos ir aplinkybes kurios lyg ir turetu ji itakot,
laisve turetu but daugiau nei leist sau isgert alaus ir nusipirkt naujus sporbacius kai seni dar galetu mint simtus kilometru.
kur ieskot to visapusisko supratimo, kad reikia nebijoti klausti ir ieskoti,
kad atskymas visada salia tik reikia naudot galva ir matyt dalykus racionalia perspektyva

kai bandai isivaizduot, o ka pats gali pakeist ir padaryt del saves ir savo pacio geresnio rytojaus...


klausimas o kam? juk nezinai kas bus kai mirsi, o greiciausiai nieko nebus tiesiog. pyst. game over. tai kam isvis stengtis? kam isvis ieskot prasmes
todel, kad pries mirdamas galetum sypsotis ir zinot, kad shit was real!
nemanau, kad mirdamas galvoju kaip dar litu prikalt, kaip ka nors apsukt ar sumaklinuot, turbut tuo metu yra akimirka kai mastai ka padarei, ka galejai padaryt, galvoji kokie zmones taves pasiges, kaip viskas atrodys, kokia muzika gros (dubstep) dar biski pasijuoki is ko nors giliai sirdy, bet svarbiausia kad esi ramus ir zinai, kad turejai subalansuota kartais full power kartais chill pill. mylejai, tikejai ir svarbiausia buvai laisvas ir gyvenai.

laisvas daryti pasirinkimus, laisvas sakyti ne, laisvas pasirinkti draugus, laisvas sakyti nu bandom ir pasileisti dar vienam nuotykiui kuris nuo taves nepriklause, bet padare kazka del ko tu dabar supranti kodel tai ivyko, maza detale, kazkur kazkas pravaziavo kazka pasake, kai tu susimastei ir nukreipei savo mintis kazkur i ora kazka pamatei.. ir vo

galu gale esi laimingas ir viskas atejo i taska kai tavo gyvenimas yra tiesiog nuostabus.
o tada uzsimerki ir ?... baisu. ir tai gerai. dar vienas let it go, let it flow.
ir tu sypsais. ir tau ramu, kad viskas buvo ir yra taip kaip turejo buti.

Tuesday, October 2, 2012

Lingbao, Kinija


pabundi, skauda blauzdas (po 20 000+ laiptu), biski uzia galvoj... chmmm esi kazkur vidury kinijos ir viskas super, tik tas alus meslas niekaip nelimpa...
iseini su plafkem i miesteli susileist sumustini ar makarona, be didesniu minciu ir jegu kazka nuveikt.. gal nusipirkt sausainiu ir nueit i kompiuterine pasaudyt blogieciu ir pasijuokt is ko nors.
bet planas ne visai rutuliojas kaip noreta, jau vienas antras alus vaziuoja, dar kazkokio maisto whoaa, jau girtas ir toks pilnas kad net bloga.. sedi tarp kinieciu kur praeidinejant pro kavine buvai pakviestas prisest.. aisku dialogas nelabai vystosi ir filosofijos nedaug kabinam, bet sypsomes juokiames ir kazkaip kazka snekam.. turbut.
sako karaoke, o juokinga no problem. bet is tikruju tai su tokiais dainavimo igudziais tai tik nusibaust, pagrojom linkin park, foo fighters, nezinodami ne vienos dainos paspjaudem semku ant zemes, pasokom kaip keksytes su bachurais nes liepe, o mes juk ir geriam ir valgom nemokamai.. tai reikia.
damn.

vienu momentu kinija su savo ismintim, kultura, darbstumu, augimu, konfucianizmu, budizmu, ramumu, teisingumu ir skaniu maistu,
o kitu su visiska istaskancia betvarke, isprotejusiais kinais, neimanomais kramtyti ar net kartais ziureti dalykais, tukstantiniais srautais, siuksliu metymu, spjaudymu, rukymu ir kitom nesamonem pastato tave i tokia padedi kai nebesupranti kas yra tikra.

atrodo tiek metu evoliucijos, genu formavimosi, zmogaus isauskstinimo kaip tobuliausios butybes zemej, bet vistiek niekur nepabegi nuo gamtos desniu, o jei tik bandai atitrukti ir tapti savarakiska butybe, yra tik vienas kelias, atsiskirti ir numirti kupinoj liudesio ramybej...
paklusti gamtos desniam, isiklausyti i save ir viskas bus taip kaip turi buti?

kinieciai sako:
viesulas ar audra nesitesia visa laika, tai taip ir blogi iprociai, blogas valdymas ir bloga sistema turetu keistis
ir mainytis i teisingesne, kol isivyraus giedra diena.

o kas nulemia kad audra liaunas? Dangus ir zeme,o jei audra kazkada nurimsta tai ir blogi ir ziaurus iprociai kazkada prieina liepto gala..

tie, kurie sugeba isigilinti i siuos desnius, traukia kitus zmones, kurie paklusta ir nesipriesina siem desniam ir taip susiformuoja didele, vieninga kryptingai judanciu zmoniu mase...

ekonomikos gigante ir siaip tauta kuri sugeba suvaldyt tokius milziniskus srautus, zmoniu, triuksmo, siuksliu, maisto istekliu ir kitu nesamoniu per daug nededama pastangu o leisdama viskam plaukt... ir ji tikrai nezada sustot ir sakyt, o uzaugom iki amerikos lygio, visi gyvena pertekliuj, prisgalvoja nauju problemu ir paskesta didmiesciu neurozej. noup, shits rollin and gonna roll and apread all over the place...
filmas(loopers): -i want to go to france afterwards... -believe me, I am from future, go to China.

isedi i masina ir negali pasakyt ne vieno vienelycio zodelio, su musu kinu ziniom tai dialogas.. labas, ar sneki angliskai? nesuprantu atsiprasau... thats it thats all.

sako: ne.

tada aisku sneki angliskai ir rodai zemelapi kur vaziuoji ir aiskini kad neturi litu, kad isvengt nemaloniu situaciju, kad kaip jau buvo.. kai vienas kinietis uzsiprase 50Yuaniu(25lt) uz 10km, nors lyg ir sakem kad neturim litu, tai teko gan nemaloniai issitraukt savo rankas is jo rankuciu ir nupuskuot i kita gatves puse, kad neuzpultu minia...

tai vo, ilipi i ta masina lygtais nujauti kur vaziuoji ir kartais nuvaziuoji 7km, nors galvojai ...jau kai varysi...
o kartais 1500km+, kai galvojai, kad vaziuosi tik kelis simtus ir butum buves tuom visiskai patenkintas, nes masina vaziuoja ant 180-220km/h sustoja greitai pasimaitinam ir judam tolyn. jokio streso, visi sypsos, kazka makaluojam tais liezuviais, rankom, veri gud tcank ju, ir judam tolyn... svarbiausia juoktis ir leist viskam tiesiog plaukt, atsikabint ir nustot stresuot, kad kazkas gali but blogai.

kaip ir meginant pavalgyt tenka tik plaukt, ateini issitrauki savo heroglifu zodyneli su paveiksliukais, bedi ryziu, bedi tofu, bedi kopusta ir darzove kokia ir bedi vista... arba kaip dazniausiai kali makaronus, kas cia panasu daug populiariau nei ryziai, ir atnesa tau arba dangisku migdolu, arba kokios vistos snapa nagus kojos likucius subinkauli, odos gabala ir sypsosir taip emmmm. neup nieko ten kaip ir nenori, bet tai ka, kai alkanas po visos dienos siurbi ta maisteli ir labai nesipiktini...

vo o gryztant prie kinijos isminties ir atmosferos,atrodo jog su kiekvienu veidu, su kiekviena sypsena, sedi akyse pas kiekviena kinieti po maza konfuciju ir suka patarle:
istustink save, kad taptum pilnas, nunesiok save kad atsinaujintum
daryk maziau, kad gautum daugiau..
nesukaustyk saves priesankstinem nuostatom, bo tapsi uzdaras naujoms patirtims
nerodyk visko ka sugebi, bo neprogresuosi
kadangi tu su niekuo nesigincyji, nieks negali tave nugalet
buk paprastas, gyvenk su kuo maziau troskimu...
idomu, kad pas juos kalboje nera taip ir ne, nieko konkretaus... tas biski nervuoja kai nori ka nors rast ir panasiai, tai dazniausias sutinkamas atsakymas yra galbut, arba turbut...
tai taip viskas ant snargliu, bet jei labai neimi i sirdi tai viskas einas per daug gerai.

uz kokiu 7h valandu(nuo pirmo iraso)..
domas: nu idomu ka ismoksim sitam mieste, kodel mes cia atsiradom?
lukas: ka zinau, atrodo nuobodokai, tuoj ikalsim savo palapine kur nors vidury parko ir eisim miegot, tikrai kazkaip ispudingai neatrodo, dar vienas uzmirstas miestelis be kazko ypatingo...
10min, einu pirkt obuolio, kemsu keksa, skanu, nom nom nom.
pribega policininkas uztveria kelia, sypsos, sako: lauk cia.
laukiam, nieko negalim pasakyt, nesuprantam kas daros, gal cia nori mus apsaugot nuo vagiu ar kazka parodyt po to.. ?
kas gi kas gi cia musu laukia...

ni chuja shuo yinguon ma? (tu galeti sneketi angliskai?)
pui chuja shuo... (negaleti sneketi...)
nu ok, laukiam kol kas nors prakalbes angliskai
vunti ma? (problema?)
mei vunti (problemos nera)
nu no problem, viskas gerai, nieko nepakeisim, jau kokiu 30 zmoniu apsupe mentu masina.. o atvaziuoja pastiprinimas islipa dar 10 policininku
sekancios 20 min suzinom, kad cia uzdraustas miestas ir nera buve ne vieno turisto bent 2 metus

tai sedim viesbuti, su zmogum kuris mus priziuri gretimam kambary, pusryciai 7, o po to mus isodina i autobusa ir isveza is cia atgal i Lingbao,
kita diena atvaziuoja policininkas isodina i savo masina ir isveza is visos uzdraustos teritorijos ko gero ne pats nezinodamas kodel mums ten negalima... jam tik pasakyta jog no tourist. thats it thats alll. kartais turbut, kai kuriu dalyku geriau ir nezinot.

Friday, September 21, 2012

Urumqi, Kinija


neonines sviesos, zibintai, kiekvienas stulpas apklijuotas ledais(lempa), ir vis keicias keicias keicias ... violetine, oranzine, neonine, zalia, melyna.... ir tik 700km (jau tik 700km) nuo pagrindinio kelio kuriam nera esfalto, ir kitu kazachstano bajeriu...
kinija, vau. pasienio ruozas, jau nori apkabint kiekviena ta smulkuti kinieti paspaust aptarnavimo mygtuka extremely satisfied ir visiem sakyt (sesja-aciu aciu aciu), kazkoks teisingas vaibas teisingos zmoniu sypsenos ir viskas gerai.
atvaziuoji i miesta su dviem masinom, kuriuose jau tavo pramoktas rusu ir ivaldytas anglu zodynelis lygus minus dviem kai nesugebi pasakyt ne zodzio kad tave suprastu... tai sedi ir stebi issiziojes...
keliai kokiu europoj nera ir turbut ilgai nebus- kaulas
vaizdai su kalnais ir stepem, tiltais 3km auksty, ezerais be jokiu itekanciu upiu ir sventyklelem vidury
viskas tik kvapa gniauzia ir nori vis toliau ir daugiau pamatyt
o nakti igriuvus i 12 milijonu miesta, mus paleidzia prie viesbucio, rodo gerasis dedule sudetas rankutes prie galvos ir sako sleep sleep... aha...
susirandam kazkokia nupuvusia sofa, sukertam savo kuklu maisto daviny, kuri suvalgius atrodo noris dar ir dar... maistas dar niekad toks teisingas nebuvo kai, paprika svogunas, sudziuvus bulka su isvirtu kiausiniu yra kaip dangiski migdolai po ilgos dienos darbeliu ...
vau. nu ka ieskom kur miegot... tiltas, valkata-kolega,
krumai pagrindinis apvaziavimas aplink miesta su nesustojanciu srautu masinu ir musu palapine tarp dvieju pagrindniu keliu.. miegam puikiai
tik man kazkaip pastaruoju metu nelabai sekas ilgai miegot ...

vo, o iki tol kazachstane dasimusinejom ir kazkaip issisemem, jau norejos visai isvaziuot ir ikrist i kazkokia kita aplinka... keistas jausmas kai zinai kad viskas awesome, zmones teisingi ir geri, tranzuojas gerai, gamta grazi. bet va kazkaip ne taip ir jau buvo pats laikas lekt is ten.

dar isvaziuojant uzmatem grazu kanjona ir uzsibuvom ten tris dienas nes upe, kalnai, daug ejimo, lipimo, adrenalino, kelios akistatos su ta trapia linija kur viskas bus gerai arba zusi ar bent susilauzysi daug kaulu ...
gamtoj, viskas labai gerai ...  kai turi maisto svaru ora ir sildanti lauza.

atsakymas i laiska ir keli pamastymai i toli:

jeigu be zodziu ?

praturtinus vidu- vis maziau zodziu... kodel ismintingi zmones sneka nedaug ?

kai atrodo kad turi kazka pasakyt labai prasmingo ir jau jau, bet va ir pritruksta to kazko ...

prie prasmes zodziai nesibaigia jie tik priarteja prie to viso idomaus reikalo ka vadinam prasmes ieskojimu ir kai turbut pradedi jaust, kad zodziu vis maziau, o sypsais vis daugiau ir sirdy vis ramiau - judi teisingu keliu.
jau esu kazkur kazkada labai pykes ant zodziu, kad jie niekam tike manipuliatoriai jausmais ir niekur nenuveda tik dar labiau paklaidina, idomu kodel bunant vienuolynuose tiek daug tylos ir ramybes?... o ne tauskalai kaip kokiam babaju turguj... ir atmosfera visai kita, ir vejas ausyse tau pasako daug dagiau nei: BUY, COME, DO... good product my friend cheep cheep, but not really, diferrent diferrent but same...
kol gyvenam zodziuose ir ju apsuptyje, jauciu kazkoki netikruma... o kai zmogus gali but su tavim tyliai, jaustis siltai saugiai ir ramiai, jo akies kampelis, nosies truktelejimas pasako daugiau nei reikia...

kita vertus same same but different (nieko nesakantis zodynas)  irgi labai reikalingas nes daug sudo reikia su jais atsijot ir sunaudotume per daug energijos jegu atsisaudytume savo giliausiais jausmais, o ne tiesiog mandagiai atsi... traukiant nuo zmoniu kurie ir kuriu tu negali augint/ taves neaugina ir tiesiog turbut buna tokiu nesusipratimu, kaip meteoritai, kosmoso siuksles ir siaip random mess

kada zmogus subresta?

duoti tiek pat svarbu, o gal ir svarbiau nei imti... kazka duodamas tu sukuri vieta naujai energijai (palieki tuscia spintele naujam slamstui) ... o kadangi energija yra viskas kas mus supa, tai kuo daugiau duodi tuo daugiau energijos gali semtis is visatos..(biski sustresne spintele, bo ji vis auga)...
 galvojau ar reikia duoti kai reikia arba kai duodi del to kad siaip geriau jaustumeis is kokiu kitokiu keslu, kad gautum... bet is esmes visiskai nesvarbu,
o jei tas jausmas ateina naturaliai, tai jau man atrodo tada zmogus gali save vadint subrendusiu ir pasiruosusiu tyliai, su sypsena veide ir meile akyse brist per pasaulio dziungles, kalnus, stepes ir dykumas ir mokytis dalintis dziaugtis ir gyventi visumoj...

sirdis ar smegenai? individas ar vis del to same same but different

kiekvienas is proto eina savaip.
is proto eina savaip - kiekvienas... bet protas is esmes vienas. protas, energija kuri veda mus per gyvenima susisiejes su jausmais ir visu kuo kas tave supa, yra tavo vienas is vedliu. bet protas iesko, patogaus, lengvesnio, racionalesnio ir saugesnio (nekalbu apie didziaja dali zmoniu, kurie net naudoja jo tokiom reikmem) pasirinkimo, kuris daznai atveda i akligatvi, nes proto pasirinkimai turi kazkoki limita, o tada kai ateina kitas lygis tu kaip zuveliukas pradedi ziopciot ir ieskot kazko dar....
idomu kas gi tas dar, kas gi tas kitas vedlys kuris tave veda tavo gyvenimo negatyve ir paralelese
idomu, ar jau tai kas vyksta buvo kazkur uzrasyta ir nuspresta, ar tai ka tariesi pasiekes savo pastangom ivyko vien tik tavo deka, ar tavo juokingi tikslai, kurie atrode didingi pries metus, du ar net savaite, buvo uzrasyti ir ar mes tik sukrentam i tuos begelius ar is tikruju juos tesiam savo dabarties pasirinkimais?

jokio skirtumo. yra dalykai kuriuos suzinojes gyvenime nieko neislosi ir nieko naujo nesuzinai/ nepakeiti.. juos ir palieki ramybej... sita galima palikt

o kas gali but svarbu, tai kaip tu sugebi paziuret atgal, suprast ar teisingam kely esi ir is kur atejai, savianalize ir saves suvokimas, sugebejimas atsakyti teigiamai i klausima ar as esu laimingas, ramus(nebutinai uztikrintas) del savo pasirinkimu(absoliuciai visu, nuo pirmo suzviegimo ir snarglio paragavimo iki kazko didingo kaip pirma meile, seima, uzsibrezto tikslo pasiekimo ar kancios isgyvenimo).
vo. kai ikerti i sita klausima TAIP(ar bent jau pradedi galvoti, kad taip), as esu teisinguose begiuose ir toliau leidziu sau augt, klyst ir daryt teisingus pasirinimus, va tada rocknrolla. tipo toliau ieskau prasmes, leidziu energijai siautet..
o jei ne, pats laikas susirast granatu ir susiprogdint.BOOM. arba psichologo/draugo/suns pasiklaust ka as cia veikiu, arba bato... jie daug zino ypac kai buna ant koju ir eina eina eina.... arba va kaip man puikiai sekas keliaut ir sutikt daugybe gyvenimu, daugybe begiu, daugybe ne ir dar daugiau taip... susipazindamas su kiekvienu skirtingu zmogum, praturtini uzaugini  save (o jei dar is skirtingos kulturos... awesome) ir va kaip viena pirmuju sutranzuotu masinu sake: su kuo daugiau zmoniu susitinki ar susipazysti(tada dar rusu ne rocknrolla) tuo labiau zmogus tampi. tru dat.

Ar tau kada teko buti prie zmogaus, pries kuri jautiesi toks zalias pasaulyje, kad issibalansuoji ir vis netenki saves, taciau su niekuo kitum nesijauti labiau savyje? 

zmones kaip energijos pliupsniai,(arba kaip duju balionai) kartais kupini jos, kartais su jos trukumu ir bando kazka rast vampyraut is kitu. tai kai buni prie zmogaus kuris tau gali duot, tai reikia ismokt imt... bo jis duodamas atidaro daugiau vietos sau paciam, kad gaut daug daugiau veliau( awesome spintele)...

o tu imdamas brendi iki lygio kol galesi pats duot tam kuris maziau turi... kaip ir visata plecias nuo sprogimo iki unlimited ir nesuskaiciuotomybes arba kvartazikstilizisijono(mano apskaiciavimais), taip ir zmogus nuo snarglio plecias ir auga kol vel sprogsta ir tampa vienu. (kas anksciau atrode vienas tas dabar yra begalybe ir atvirksciai)

ar galima paskest visiskoj ramybej ir nustot saves klausinet?

del ko neklausinet saves? klausinet saves tas pats kas ieskot konteineri pacio skaniausio kasnelio ; ] arba bandant uzskvotuot pastata, pacio prabangiausio.. arba tau aiskesnio emmm, kartais zinai skaitai knyga ir istikruju tai skaitai ir ieskai saves, kur galetum padet ir kai randi kokia vieta artima sirdziai ir tau ji atrodo svarbi... 
ir jau atrodo tam gyvenimo tarpeliui radai atsakyma
tai kai  uzduodi sau klausima apie bileka,  tada ir tam momentui tau jis svarbus ir idomus, nes tavo knygos puslapiai su kiekviena diena auga ir pildosi, o uzversti puslapiai jau niekur neisnyks
too much random


Sunday, September 9, 2012

Almata-Kazachstan


karsta
braukiam per kazachstano stepes ir dykumas
po biski, kartais issekdami ir digimolizuodamies i piktuosius digimonus..
o kartais juokiantis taip kad skilineja lupos..

ant kiek astriai galima zaist santykiais kad islaikyt gera nuotaika ir pagarba? kaip zinoti ar tavo pasirinkimai siandien teisingi ?

islipus is atyrau, stojam akis i aki su kazachstano tranzavimo statistika is 5 masinu - 4, jeigu yra vietos, nebuna kad prasauna pro sali. tranzuoti cia - kaulas. negano to, pastarosiom dienom keturis kartus buvom pakviesti random zmoniu pas juos i namus uzkast, pasivaisint arbuzais ar arbata, o karteli ir nakvojom...

aktau
vaziuojam link ten greitai... pirmus 400km ir labai letai 460 po to... 200km iskalti duobem ir neimanoma vaziuot greiciau

nei 20km/h, ant kupriniu susikaupia 2cm dulkiu sluoksnis, karstis 40_c, vandens nera, domas pameta fotika, viskas blogai. to fotiko kaip ir neverta ieskot nes mus paleidzia vidury niekur ir uz kokio kilometro yra kavinuke, tai valandele pakepus

ant saules, belaukiant, gaaal netycia ir grys tie zmones pamate, kad isslydo is kisenes, nuejom i ja, jau kaip ir susitaike

su likimu, kad bai bai... skaniai pavalgom, pailsim pasedim, o ir fotikas atvaziavo ir galim judet toliau... dar 8h besikratydami per ta buvusi minu lauka...

2 dienos ir
maudomes juroj, dziaugiames besisypsanciais zmonem, skaniai ir LABAI DAUG valgom. netiketai uztrunkam keturias dienas vietoj vienos ar dvieju planuotu, bo traukinio bilietai visi ispirkti.

gera buti tarp dosniu zmoniu, stebet kaip vietiniai dirba darbus, nepersistengia, nes vistiek chill pill full powa, reikia palaikyt
sulauzau akinius.

pakliunam i konstitucijos diena, pamatom nejuokingus zmones darancius kazkokia parodija
laukiam tanku, bet nera nei naikintuvu parado, nei ilgakoju kazakiu sokiu pokiu.
sulauzau skeita.

traukinys
pirmas kartas kai kazkas pasako man - ubju tibe(ne liubliu), ir perpjauna sau gerkle su nyksciu.. nejauku, idomu...
 zmogelis, varganas, piktas\ daug zmoniu, visi praeina pro ji atidaro duris, uzdaro, o jis rekia kaip isprotejes, spardo kojom duris uzrakina mazus vaikus tualete,
o as ka, sypsaus isleidziu koki vaika, dar kazka. tai pykstames
islieku gyvas.
bandom ziuret kompiuteri, elektros ner, tai sakom pakraukit ponas kontrolieriau, tai sako duok 10litu, tai sakom einam miegot siandien..

islipam is traukinio
slep slep a i kuria puse ? jau kalba ivaldyta viska susizinom, viska pasiklausiam ir jau visai ramu, kad bent
kiek imanoma orientuotis, miesteliai vargani daug daug daug dulkiu ir zmoniu sypsenos pro jas atrodo dar grazesnes *Ajei matos

tai kelias kuris turejo but pagrindinis toks nera ir nebuvo, tai siaip ne taip dasikasem koki 80km ir jau sakem lipsim i traukini- gaudysim, vaziuosim ant stogo, bet sustojo atskiras variantas kuri verta panagrinet is giliau:

zmogus -
vaziuoja apie 5000km, viena maike vieni dzynsai, vieni batai, sudziuvusio batono gabals, riesutai kuriuos suvalgom su domu, miltai skirti lopyt skyles radiatoriui...
per daug neapsikrauna...
buvo elektrikas, du kartus vos nemire nuo elektros soko, dabar vairuoja
masina genda - kiauras radiatorius, bez problem - miltu i kanistra, skyles uzkeps vaziuosim toliau, noup.
stabdziai? pfff nevykeliams... nerabotajet
krovinys? veza uniformas, reiketu bent apsimest kad jas saugo ir tausoja, tai issitraukia per tas kelias dienas kokias 3 - visas ispurvina
o ka bosas pasakys? bus matyt
ratai ?
nu cia sita galima nuiimt, bo is sesiu, penki rieda o kiti penki atsarginiai pradurti (Kciortu, iscio ras dirka)
mazdaug su tokiu variantu susipaude i puse metro kur netelpa kojos, brovemes dvi dienas per bet kokius sudkelius, vazinejom po random miesta ieskodami naujo radiatoriaus, kuri galu gale uztaise ir davaziavom iki posukio link juros, kuri turbut isvis neegzistuoja.

jura
aralo jura, kas gi tu tokia?
tai aralo mieste kur ji buvo pries 50 metu tai jos jau nebera. ir uosto nebera, ir nebera laivu kurie turejo kiurksot vidury dykumos, pasirodo juos kitaicai supjauste ir isveze pas save
va.

apejom rata ir isvaziavom toliau juros ieskoti, issiaiskinom kad tai galetu but uz mazdaug 180km ir link jos veda du keliai, vienas lyg ir geras, su daug eismo, o kitas
zvyrkeliu, nedaug eismo tai tuo kur daug eismo tuos 189 km vaziavom tris dienas ir vistiek ka galu gale privaziavom buvo uztvanka is kurios

pasileidzia vanduo i jura... wtf

isleidom visas bapkes ant autobusu pirmyn atgal sugaisom 3 dienas, reikejo keltis 4 ryto, svilt ant saules visa diena ir atrodytu jau didesnes disaster negali but,
tai negali, viskas buvo gerai, issimiegojom prie ezero kuriam issimaudem po 4 dienu nesvaros ir klajoniu po kazachstano stepes
o autobuse kazkoks random budulis pakviete pas save papietaut, tai skaniai papuotavom ir motociklu kurio baisiai norejom
sededami liulkoj nulekem link kazkokio prudo..
tai va tokia  ta jura, too good Sledusceje ras

o ketvirta ryto kai salta, to miego ne itin daug, stovi, ziuri toj tamsoj, lauki autobuso, viskas atrodo kaip is multiko,

kaip suklijuota sluoksniais
namas
menulis
tvora
suo
kelio zenklas danguj,
viskas uzstinge skirstingose dimensijose, tik tu su savo neimanomu salciu ir viltim kad tas autobusas pagaliau atvaziuos, tu jam sumokesi paskutinius grasius ir leksi is to miesto kuo toliau
o ta aralo jura... kazi ar kada pamatysi bo ji turi tendencija trauktis ir nykti...
planas aplankyt 4 juras per 4 savaites kaip ir zlugo, padarem viska ka galejom

o kaip galima atsispirt zmoniu svetingumui? negalima, gal net ir nereikia, let it flow...
 jeigu anksciau dar jausdavaus nepatogiai ar kazkaip nejaukiai kai kas nors pasiulo pavalgyt ar pas ji uzsukt pernakvot tai dabar vo, sedziu pas kazkoki deduli namuose isvis kazkur niekur ir labai tuo dziaugiuos. sotus, laimingas, uodu sukastas...
vienintelis minusas but namuose o nemiegot palapinej kad tie zarazos uodai tiesiog neleidzia miegot... ne itin apsimoka..
arba atsikeli vidury miesto centro Almatoj ir kazkas pasiulo uzeit arbateles, tai dar nebaigus klaust tu jau dedies kuprine ant peciu ir eini kartu ...

kazkada cia domas jau siule i galva, tai jau visai neblogai, menesi istempem, ta itampa tai pakyla tai atslugsta, kazkaip idomiai..
dabar jau nebera taip, kad buna viskas visada juokinga ir galima numot ranka,

noris, kad butu abiem toks pat kruvis, abu judetume panasiu tempu, islaikytume panasia busena

cia man paciam aktualesnes pastabos ir tai kad reikia islipt is saves paziuret i situacija is sono trecio asmens ir kazkaip pamegint isijaust.. bet
kai atsikratai para masinoj tarp stukos pem sesiu duobiu, kai skauda subine nuo sedejimo, nutrinti keliai nuo bardaciokio,

vos gali islipt is masinos, ir galvot apie kazkoki isejima is saves ir santykiu puoselejima...jau kitas lygis
tai einu uzraukes subine ir nieko nesakau tik nusimu smirdancius batus, pastatau palapine vienas, bo bijau kad jis sudraskys vel ir kazkiek pabludijus pabuvus su savim lendu miegot i smirdanti urveli
jo, kazkaip reikia derintis su tais zmonem gyvent ir dar kartais apsimest kad patinka ir viskas gerai...(nors biski ir lagina)
cia kaip vienas dede sake
jeigu zmona gera busi laimingas, jei bloga, busi filosofas

tai cia turbut su visais santykiais mazdaug, kartais vo sedi sau, nereikia ne sneket, ta zmogu jauti, tau su juo gerai, nors jis voliojas kur toli ant pievos ir jokios itampos nera, o kartais tai jau kad pasakoji, kad pasakoji, atrodo kad bandai po tais zodziais paslept kazka, kad tau kaip ir neidomu ar dabar nori pabut vienas, bet bijai tai pasakyt, pagalvoji kad gal nesupras isizeis, tai leidi sau atitrukt savo mintimis ir filosofinemis klajonemis... ne visad aisku, bet yra ir toks variantas... dziugu, kad didziaja dali galiu but laimingas ir filosofuodamas su kazkuom

o kad ramiai ir laimingai but, reikia linket ir noret kad visiem aplink butu gerai,(jau isnagrinejom kaip cia su ta visuotine energija ir ant kiek stipriai mes visi esam susije)

tas pats dede pasakojo istorija apie zuveliuka kuri prarijo kita didele zuvis, o jis nepyko ir nesistenge pakeist to ko jis negali, o tiesiog linkejo tam dideliam broliui gero ir dziugaus gyvenimo ir pyst
pasirodo jis banginis, o ta zuvelioka issove pro savo skyle kuproj... ir jis toliau laimingai gyveno, kol nepagavo krabas ir neperkando per puse.
tai gal ir mes siuo, kazkuriuo, gyvenimo etapu esam tie zuveliokai praryti ir pastatyti isbandymams banginio pilve, o kadangi nera vieno teisingo budo gyventi ir nera vientiso(visalaika) laimingo ar nelaimingo gyvenimo, tai tiesiog pasileisdamas sita nuostabia gyvenimo upe ir linkedamas gero ir bent nesikdamas kitiems pasidarai visu pirma pats laimingas ir ikvept kitus...

kazachstane kazkaip tuose ilgose distancijose po stuka kilometru pamatai daug zmoniu, kurie negyvena didmesciuose nesislepia tarp butu labirintu... ir atrodo, kad tokios atskiros ir kartu artimos detales sujungia zmones..
cia jie turi viena ilga gyvenimo kelia apsupta dykumu, kuriuose atrodytu nieko nera, bet slypi visi didziausi pasaulio turtai, o tas ilgas ir tiesus kelias-kartais duobetas, kartais lygus ir jie per ji braunas zinodami kur ir kodel, nereikalingu kelioniu, klajoniu kaip ir nera...
o va koks londonas ar paryzius, su savo labirintais, pasimetusiais zmonem, beieskanciais savo kelio tikslo ir prasmes istiprsta tarp kitu tokiu paciu milijonu ir negali niekaip issikrt ar surast to savo duobeto, kartais tiesaus ir i tiksla vedancio kelio.. ir vis ieskai ieskai, o sukies tuose paciuose savo 10km ir niekur peizazas is dykumos i jura i kalnus nesikeicia...

turet tiksla(kad ir uz 15zilijonu km), judet, but ramiam ir atviram gyvenimu/gyvenimui.

o kaip ir kur visa tai veda ir kur nuveda pamatysim sekanti karta:

kai domui skauda koja ir jis vos paeina o lukas verzias i kalnus,
kai lukas trina fotkes o domas sako ar graziai pasakyt ar duot i galva, bo jis irgi nori dalyvaut siam procese,
kai lukui skauda subine nuo ilgo sedejimo, nera nieko valgyt ir nori miego ir pasiruoses viska aplink istaskyt gabalais,
kai domas alkanas ir negauna demesio,
kai lukas daro valgyt kuria lauza ir tvarkosi o domui reikia dar 3 min jogai bo jis miegojo visa ta laika...
ir kai buna viskas gerai
ir kai judam i savo tiksla ir esam atviri sitam nuostabiam ir neišsenakčiam pasauliui

bujakašen,,,

Monday, August 27, 2012

Atyrau, Kazachstan

Iki maudyniu dykumoj, teko isgyvent viena kita diena su trupuciu daugiau streso...

ar galima gyventi vien del galimybes kazka tureti/daryti? ar dziaugtis gyvenimu dabar ar laukti kol turesi galimybe dziaugtis uz 20metu?

pasigavus viza uz 100$ per pusdieni Simferopli, deja tik trim dienom, turejom pajudet link rusijos, kas mazdaug atrode kaip 650km. Nu, per dvi dienas turetume suvalgyt. pirma diena- 6h ant kepinancios saules, kai atrodo kad nuo veido jau tuoj atsilups oda, nuteikia ne ziauriai gerai  nes per visa diena nuvaziuojam kokius 170km ir tai per fuksa- kai masina pavyksta sustabdyti su peiliu rankoj, bepjaunant arbuza...

miegam netoli kelio, biski neramu, bo grynuju nedaug, kelio dar bet kiek, bet kazkaip lyg ir viskas gerai atrodo. sekanti diena, gera nuotaika ir jau kurenam lauza ant betono plokstes prie rusijos sienos, Azovo juros pakrantej, kuri biski smirda ir siaip yra pelke. tai pasimaudyt nepavyksta tik issimeslinam ir siaip ne taip nusigaunam iki rusijos, turim 3 dienas ir 1000+km, too easy
ant sienos isvis ne vieno transporto, visos masinos uzlaikomos kokiam pusvalandziui ir tas intervalas valgo nervus kaip reikalas nes iki 3 turim atsidurt rostove, kad spet i traukini link volgogrado, nes kitaip su laiku bus problem, tai spejam. traukinys gerai, silta ramu, judam i prieki, skinames kelia per jau tukstanti kartu isminta gelezies luita ir nerimo nera, viskas atidedama rytoj, klausimu nekyla ka veiksim uz 7 valandu, nes jau zinom, ka sugalvosi dabar, greiciausiai vistiek pasikeis kai jau vertinsim situacija realiu laiku.  5 ryto rusijoj, volgograde, ka veikt, ai tranzuojam(pirmas planas buvo dar kart sest i traukini) tai pagaunam  lietuviska masina su dviem kirgizais iki kazachstano ir vaziuojam kokius 670km kol nuleidzia padanga, tai tada islipam ir einam ieskot Kaspijos juros.

Naktis, kiek iki tos juros tai tik nuajauciam, gal 4 gal 12km, bet tai idomu, eini sau per laukus ir kaip jau ir matai jura, bet prieini koki upeliuksti, persiropsti per ji ir vel horizonte atrodo juoduoja, jau jau, tuoj tuoj, vel kazkokie sabakstynai, taip manau zygiavom kokias 2h ir vistiek nepavyko isvysti ir issimaudyt issvajotam vandeny po ilgo kelio begiais ir esfaltu. tai pasistatem kazkur random vietoj palapine susikurem lauzeli is saknu ir spygliu, bo aplink tik tokie variantai ir auga, biski maistelio, kuris vis labiau dziugina ir vis darosi skanesnis, nors paprasteja iki duonos surio ir paprikos gabalelio.
biski uzlenkus galva paziuret i zvaigzdes, biski i rusenancia ugni, ramu. gera.

kita ryta pagaliau pamatom jura, o karstis atrodo neimanomas, siaip ne taip nusibraunam iki vandens ir ziu, kad jis kyla vis slenka slenka po biski link zemes, tai gali but kad vakar taip ir nebutume mes jokios juros pamate, o pasistate palapine vidury balos kuri butu mus uzliejus, tai pagal plana viska padarem idealiai. o kad nusibraut iki gylio iki keliu, kad bent atsigult butu galima i ta vandeneli, reikejo paieiti dar gera pusvalandi ir tik tada ciut ciut apsipraust ir atsigaivint, bo kazkokia jin sekli, bandysim dar karta issimaudyt joje, uz poros dienu Aktau.

tepu tepu atgal, ant kelio, nikstys, antra masina ir jau mieste, po geru poros valandu keliu kuris atrodo buvo subombarduotas pries gera menesi. o miestas kuris isnyksta is niekur ir pasirodo esas tris kart brangesnis nei lietuva, sutvarkytas issciustytas ir siaip kazkoks ne kazachstanas, bo cia gyvena belekiek naftos kompaniju aplink kurias sukas belekiek litu tai belekaip turtingai ir gyvena... ziuresim kas toliau, noretus kazko labiau tru.

labiausiai tru kas dabar tikrai stebina yra zmones, visi parodo pirstais-tourist, syspena iki ausu, nuosirdumas iki pat sirdies gelmiu. vyresni, drasesni pasnekina ir labai maloniai, duoda kriausiu, padeda kaip tik gali, vienas dedule pakviete i valgykla, pamaitino ir po miesta pavezino ... kazkaip teisingai cia jie gyvena, tik dar nebuvo tokio zmogaus kuris sakytu kad cia pilna banditu ir yra ziauriai pavojinga, aisku nesinori prisineket, bet manau, kad jei ir toliau busim kupini tokios geros energijos ir paskende pozityvume, tai vargiai pavyks prisimagnetint kazka evil, bo taip yra.

 zmogus yra skirtingu energijos vibraciju ir ju tankiu vienetas kuris tik per jas reaguoja, komunikuoja ir itakoja savo aplinka,kuri irgi visa sudaryta is energiju( kaip ir atomo protonas, neutronas ir elektronas, nera suklijuotas super klijais ir jie saveikauja tarpusavi magnetizmo principu?) vieno daznio ar savybiu vibracijos pritraukia kito, panasaus daznio energija.. tas daug ka paaiskina, santykius,  konfliktus, sutinkamus zmones visiskai netiketuose vietose vos tik apie juos pagalvojus, galbut net ir sapnus ir nuojautas...

kelione, tuo ir zavi, kad ji tampa bandymu lauku tavo vizijoms, planams ir projekcijoms. ypac tranzuojant jaucias, kad sugeneruota mintis yra kaip brezinys, kaip planas, kuris sukuria atvaizda galvoje, kuri veliau traukia, magnetizuoja ir veda fizine energija link tos formos, link to brezinio apciuopiamumo.

jeigu stovi kaip negyvelis zombis, viska pamirses, susirupines, kaip blogai, cia zmonem sustot, kodel visi pravaziuoja, nors pilna vietos, kodel ne vienas net nepaziuri, tai kazkaip taip va ir stovi 5h ir kuo toliau tuo labiau eini is proto, smegenys kaip ant mieliu issidarko issbalansuoja, tampa, kazkokiu visiskai nevaldomu vibraciju kruva kuri nieko gero ir neisaukia, o tada lieka pasikliauti tik likimu... o ypac kai stovim dviese ir vienas gerai nusiteikes o kitas ne, same story, nieko niekad nesigauna. radau buda kaip galima nuramint save ir doma, paprasciausiai viena karta, is niekur nieko tyliai ramiai pasakyt, zinau, kad siandien viskas bus gerai ir atsidursim kur reikia. po kurio laiko net pasikeicia fizionomija, atsiplaiduoja veido raumenys, atsiranda ta pamirsta sypsenele, pradedam galvot, prisimint kokias nesamones ir ziu jau sedi ir vaziuoji kokius 200km, ramu. kas po to. nezinai ir negali zinot, nes dabar megaujies momentu, kad jau judi link savo tikslo, link savo prasmes paieskos.

taip pat kaip mintys taip ir darbai ar fiziniai dalykai kuriuos duodi, padovanoji nesavanaudiskai, siai energiju visatai kaip veidrodis refleksuoja viska atgal. mes visada pritraukiam tai apie ka galvojam daugiausiai, tikim labiausiai, trokstam giliausiai ir/ar sugebam isivaizduot ryskiausiai, arba kitaip, viska ka laikom tru, ateina pats.
reikia tik prisimint, kad mumyse ir musu aplinkoj nera ne vieno tokio dalyko kuris mus skaudintu ar zeistu jei mes patys to nenoretume, yra tik baime kuri neleidzia atskleisti musu paciu jausmu, kurie mus laiko uzdare, nes bijom, kad ju bus neimanoma suvaldyt viena karta paleidus i laisve. baime kyla is tu dalyku pries kuriuos tu bijai atsistot ir paziuret jiems i akis.

vo, tai tokiom mintim dabar mazdaug keliauju ir stebiu visata, bandau manipuliuot savo ir kitu mintim, biski pakist koja, bet ir duot ranka, stebet kas vyksta kokios pasekmes, gal biski(nu ne biski) savanaudiska, bet to ir isvaziavau.
ieskot, klaust, patirt, suprast, bandyt.
gaila, kad gyvenant nera simuliaciju ir tenka viska pranest pro savo kaili, kartais ir kitu saskaita...
 idomu vardan ko ? ...


random mintys kitiem, arba ne, kartams:


kartais tenka pasistatyt save i vieta kurioj bandau elgtis taip lyg pirma karta buciau priemes prastesni sprendima ir dabar ketinu pasilegti taip blogai kaip ta pirma karta. kazkaip viskas susiveda i viena taska, kuo daugiau, galvoji tuo maziau galvoji kad galvoji, kad supranti apie ka galvoji, nes is tikruju negalvoji apie ka galvoji, nes jau viska buni kazkur giliai sugalvojes.
hahaha brainfuk.


isivaizduok save tunelio gale kuriam sviecia sviesa ir stovi tu po 10 metu, kuo daugiau detaliu, kuo daugiau vaizdu, kuo labiau tavo vertybes atspindinciu dalyku. pradek ta vaizdini formuot dabar, atbuline tvarka, ko tau reikia kad ji pasiektum stovint nuo jo, ziurint atgal ka jau padarei.

ismok medituoti ir nuramint savo smegenis, turetu but veiksmingiau ir aiskiau

viska uzsirasyk ant popieriaus, nes faktinis irodymas yra atspirties taskas, kuris aiskiai parodo tavo progresa.

laimes traukinys likimo laukiamajam

Monday, August 20, 2012

Simferopol UA

Ant kiek gera gali buti isgirsti muzika ausyse, gauti geriamo vandens arba sulaukti vakaro kai gausi valgyt po visiskai random dienos...

kokia/kas yra gyvenimo varomoji jega ir kaip ta jega galima pasinaudoti, ar ji uzduoda klausimus ar ji juos atsako ?

Po ilgos ir varginancios savaites, kuri prabego labai greitai, pagaliau galiu ramiai sedet klausyt muzikos uzsidaryt savo mazam pasauleli ir pasimegaut situo momentu budamas su savimi.
Savaite po Odesos prazaibavo su daug geru emociju, nemazai isgyvenimu, daug minciu ir gero laiko...
isokus i naktini traukini uz 17 Euru atsidurem Simferopoli, duris dūmoja krymo centre, tokie kaip zombiai per 25sekundes isstumti is traukinio blaskemes po miesta ieskodami isejimo ir galiausiai vistiek su mikruska siaip ne taip is jo issigavom...

Toliau stebina sustojusiu ir sutiktu zmoniu paslaugumas, nuosirdumas ir genoriskumas musu atzvilgu, kas antras senolis yra buves lietuvoje ir zino bent kelis miestus, bo is to kas antro kas antras tarnavo, musu jau biski pasiilgtoj zemelej. taigi pasiekus Yalta kuri atrodo kaip sujungtos 7 palangos ispudzio nepadare ir ispirdolinom is jos kaip galima greiciau... o tas greiciau nebuvo toks greitas kaip norejom, bo uztruko kokias 5 valandas klajoniu kalnais kalneliais. Idomus tas momentas kai abu nusikalam zygiuojam nezinia kur, jau tylu, ne vienas nieko nesneka ir atrodo jau tuoj tuoj sprogs bomba arba prapliupsim zvengt arba bus problem.
problem? no problem; va domai paklausk to senio kur reikia eit, bo gryba pjaunam, jau niekur nenueisim... -o vaikyciai, cia jums liko desimt minuciu kelio ir dead end, duokit as jus nuvesiu kur reikia... ir taip jau ne pirma karta.. patinka.

 fiziskai ir psichiskai sauniai laikomes, biski kaip narkomai atsichiukindami ir issivaldymi organizma nuo praeities iprociu, santykiu, comforto zonu, pastovaus ir didelio maitinimosi...
taigi jalta bla bla bla, temsta vaziuojam, einam, pliazas, naktis, baisiai daug zvaigzdziu, lauzas(sunkiai uzdirbtas lipant i uolas(nakti) ir tempiant sakas zemyn), miegas.
pa tom einam einam einam akmenukai jura lietutis, kazkaip sirdy ramu, dziugu, kad esam kartu ir kad abiem fainai. netiketai, jai kai zengiam paskutinius zingsnius po kuriu atrodo tuoj nukrisi, atsiranda vairuotojas ir daktare, kurie mus priema kaip draugus su kuriais pries 20 metu nuveike kazka epic, tiesiog iskart seima, tas jausmas, sklindantis siltumas kazkaip uzpildo visa diena, savaite... ajei dar ir maisto duoda tai ir skrandi.
su sudriskusiais kilimeliais siaip ne taip issimiegam ant akmenuku, isjudam link rusijos, jau skaityk sianakt kertam siena, jau varom.... aha, pakliuni i toki miesta kuris yra 15km ilgumo pliazas, o visos pravaziuojancios  masinos perpildytos  palangietiskom sypsenelem, tai einam tuos 15km
prienam gaisra sustoja fura nuveza pakeliui, o po to 30 km per laukus link Azovo juros kurios taip ir nepamatom(ta nakt) duoda dede 9 kiausinius ir batono ir sako udache, malaci; ] dar zmones, nelabai ikerta kaip galima peskom pasiekt ta nauja zelandija, turbut kaip ir mes patys.. pamatysim.
kita diena visiski negyveliai, karsta, vos paslenkam, maisto ne ziauriai, vanduo bai bai... reikia isgyvent tai ir gyvenam, prikirtom slyvuku(domui ypac patinka ant trydutes tokie bajeriai) ir ka, siaip ne taip dasikapstom iki issvajotosios Rusijos. pakeliui toks idomus nutikas jau pagavom ziauriai greit masinas pukst pyst jau vietoj, tam miesteli kur norim but apsiperkam einam juokiames, mama paskambina sako: sapnavau kad doma issiveza tevai, cha cha chi chi... ateinam i stotele, kurios mum reikia ir is niekur nieko kazkaip ziurim kad jau einam i sekancia, a ko mes einam ? a tai ka zinau, galvojau kad tu eini, nu as galvojau kad tu eini.. chmm nu grazi diena, daug laiko, einam. jau ieskom rusijos zemelapio, niekur nerandam, einam. stotele laukiam mikruskos, laba diena kareivukai, a kur cia tas mikras kurio mums reikia?
chi chi cha cha, jau po biski valdom rusu kalba, domas visiskai puikiai dalyvauja dialoguose o as taip issiziuojes, vis perklausiu ka pasake, bet jau net pats savim dziaugiuos kad sy bei ta ikertu.
tai isvaziuoja vienas kareivis kitas lieka.
kazka kazkas kazkas pistolet kazkas kazkas davaj pit vodku, kazkas kazkas
domas jau iseina su juo,
nu blemba, gi cia tas musu mikras jau pries akis, juk cia jau vo, viskas, pralosem...
damn. dar ne tas, fjuuu
o sitie du grybai gryzta, smaguriai, sugalvojo vidury dienos ikalt...
nu nu
davaj, nazdarovje,
o mikras utiu tiu, nu sislivo vam, udace... tak tak, po gurksni koki 100g brudo pukst kuprines ant peciu ir i mikra. tik ilipus ispuciau tai zmones net pasitrauke per gera pusmetri... izvinite
kojos jau tokios lengvos vejelis pucia..
Domas: o tu supratai kad sitam per naktini budejima paskambino zmona ir pasake kad ji palieka ir gali nebegryzt ir jis norejo nusisaut.
ouch.
va tau ir labai greitas atsakymas kodel mes ejom ir kaip gali pasisukt diena is visikai la fa iki, o vau, cia juk ir taip buna... bet ka, duok Dieve, jam tas gurksnis sumazins nora nusisaut apramins apgalvos viska, o po desimt metu gales pasvarstyt ir galbut pasimokyt atsakant i klausimus ar jis ka nors is to ismoko, ar gerai kad tai nutiko, nes galbut atsirado galimybe, pasikeist, sutikt kazka, ar jis turi ko pavydeti kitiems? kazkada, jei naudosis galva jis gales dziaugtis savo gyvenimo turtingumu ir gales ramiai ziuret i besiblaskanti kolega ar drauga ir zinot, kad vietoj galimybiu jis jau tui tikrove, jis jau tai pergyveno, nes kiekvienas is musu turim kazkoki labai panasu likima, su siokiais tokiais nukrypimais... ir galu gale si kancia jam sukels didziausia  pasididziavima, nors su ja tu niekam ir nesukelsi jokio pavydo...

kaaas cia do fuk? kas jum sake uzklijuot nuotraukas... chi chi cha cha, BE FOTOGRAFIJOS GALIOJA. koks asilas gali taip parasyt ir palikt  vieta fotografijai su remeliu ir panasiai?  ir kokie asilai gali suknist savo vizas su niekuo nepasitare, kas snekete normaliai rusiskai..  ? jup.
no.
ir vaziuojam atgal, biski nukabine nosis, biski nezinom kas toliau.
never easy.
sako zmones, prisikalbi pats sau, taip ir buna, kaip tik siandien ir juokemes, kad tas never easy gal ir kisa mums koja, reikes padaryti rebrandinga...

sako kad laime mus aplanko kai likimui nusibosta laukti, bet kazkaip kartais atrodo kad likimas dar turi tau paruoses ne vien tik laime ir karts nuo karto su tavim paisdykauja... gal?o jei mes ir butume pakliuve pro siena, ten kokia masina butu jamus ir isvezus kur i chechenija ant ikaitu arba dar kokis tai pokstas.. galima tik speliot, galima interpretuot... visi zenklai rode kad pasirinkimas lyg ir ne tas, ta visa diena ant kelio bandant nuvaziuot 60km, domo ligos, mano subjurus nuotaika, kazkaip kazkas vis stengias zmogui parodyt tuos zenklus, kazka pasakyt, bet kaip juos perskaityt, kaip interpretuot, nieks niekada nezinooos...
tai dabar va tie zenklai rodo kad bus rock n roll, bo per siandien is rusijos ambasados gavom vizas per gera pusdieni, supa mus tik malonus zmones, ir viskas full powa. ziauriai gerai paskeitinau, su savo pasirodo itrukusiu raumeniu, bo visa koja violetine... ups.

reikia leist plaukt, atsikabint nuo to plausto ar sakos kuri tave laiko ir neleist/neapgaudinet sau/saves ir tiketis kad obelis uzaugins bananus, atverk akis, matyk, jausk.
galvojau kaip ir kuo tas gyvenimas varomas, is kur ta upe atsiranda, kodel upe, kodel vanduo, kodel mes judam jauciam ir matom?
upe juk kazkada pasiekia tiksla iplaukia i jura, nors niekada nesustoja tekejus, vis keicia vaga, vis keicias jos krastovaizdis, bet ta sakele arba tu imestas i ja judi. tavo praeitis lieka uz taves ir tu ja patyrei, turi ja didziuotis ir kad kiek dziaugsmo ar skausmo pasiliko, tu jau ju is naujo nepraplauksi, tu jau neklausi o zinai.

skaiciau kad ta tavo upes kryptis ale kaip prasme gali but orientuota i uzdavinio  ar tikslo (turbut fizinio) siekima, darbo nuveikima, gyvenima del kito zmogaus(meile) ir neisvengiamos kancios pripazinimo( atejo pas daktara zmogus kuris baisiai sielojas del zmonos, sako viskas, me kaput.. daktaras sako jei tu butum mires pirmas o tavo zmona tai pergyvenusi, tai ji jaustus ziauriai blogai, o tu ja atleidai nuo kancios) tru story.

Per sitas dienas nemazai snekam su domu apie santykius, kaip jie turi ir gali atrodyt, kokie zmones sutaria o kokie ne, kodel reikia zmogui zmogaus, kaip reikia ismokt mylet save, nekankint dirbtinom iliuzijom ir dziaugtis gyvenimu... visi viska puikiai zinom, tik vis imam ir susimaunam, kai jau ne karta esu sau sakes, nesu toks turtingas kad pirkciau suda, tai cia vo, irgi vis kita situacija atrodo jau zinai kaip bus, bet vistiek sutaupai tuos 40lt ir tada isleidi dar tiek pat plius visa suma juos tvarkydamas....

full powah, creative vizualization. matyk tai kas bus savo galvoje ir labai greitai tai gali nutikti tavo neisvengiamam upes vingy,
kartais net baisu, kaip mes sugebam save uzprogramuot ir pasiekt kazkur giliai pasleptos minties saknies gmbeli, kartais net to nenoredami.
damn,gyvenimas idomus.
pora minciu kitiems dienorasciams... arba ne:
laisve-leisti sau ieskoti prasmes
malonumas yra ir turi islikti salutinis reiskinys arba produktas, kuris mazeja bandant ji padaryti tikslu
garsas ausy toks: la la la

Tuesday, August 14, 2012

Odesa UA

Labas rytas,
ar tikrai zinai ko nori ir ar tikrai isivaizduoji laisve tik kaip malonumu siekima?
Pirmosiom dienom judam link Ukrainos, dar nezinodami, nenujausdami ka atnes kita diena, atrodo lyg stovetum ant begancio takelio o jis vis atmeta koki bonusa ir tu ji turi sugaut, arba gali ir praleist...
Atvaziuojam i Lviv, gan greitai- su dviem atskirom furom ir keliom lengvom masinom po nakteles vidury lenkijos lauku.  kazkas(greiciausiai Domo tetis) sake kad lvovas grazus miestas, lyg ir nieko ispudingo is pat pradziu bet pasizvalgius, miesto aura tikrai uzburia ir noris pasilikt dar bent trupuciui, taigi, po mazos ekskursijos palapine pastatoma prie restorano, vidury miesto parko ir pavyksta visai neblogai issimiegot. Pabudus dar turejom visa diena pariedet ir pasizvalgyt po senamiesti, o kita diena isjudejom link kalnu. mazdaug planuojant taip: nusiperki zemelapi, mhmm cia neidomu cia neidomu, o Moldova, vaziuojam, o karptai, liuks turim marsruta...

Karpatai- kalnai kurie atsiranda is niekur, vaziuoji vaziuoji, pyst ir stovi kazkas, nu o tada po nuotykiu su gerais zmonem kurie padovanojo daug sypsenu, kai kurie ir degtines buteli pradejom savo pirmaji treka.

Sunku mastyti kai lipi i kalna ir turi ziuret kad nenusisuktum kojos, o ypac kai rukas tankus kaip vanduo, taigi dziaugemes retom progom isvyde trupineli gamtos ir pastate savo jegas isbandymams, pirma diena ejom apie 10-12 valandu antraja, leidomes apie 5... po biski, prisnausdami pakeles miesteliuose pasiekem moldova, kuri nukele 20 metu atgal ir dar karta pasiekus kazkokia Moldovos-Rusijos autonomine respoblika buvom nukelti mazdaug i kokius 60'uosius, manau tokiu vaizdu dar pamatysim aplink rusija.

Susitelkus trumpiems tikslams, trumpoms gyvenimo atkarpoms galima ismeginti savo paties sugebejima susikurti savo ateiti, kai tikrai zinai ko nori, kur nori but, ka nori daryt ir sugebi uzgniauzt visas abejones kazkaip viskas klostos kaip is pypkes. O tranzuojant, bunant be pastovios gyvenamosios vietos, visa laika turi pasitiket nepazystamaisiais, nes jau nebeklausi masinos sustojus kur vaziuoji ir ar pakeliui, *priama? bisplatno? Charaso ! tiesiog griebi kuprine ir jei vaziuoja bent penkis kilometrus, jau gerai, nes tu judi i prieki, o pradzia ir pabaiga tiesiog nebeegzistuoja.
Gyvenant palapinej, arba igriuvus i namus Moldovos sostinej kuriuose vaiksto tarakonai, kniauka katinai, viskas sujaukta ir smirda, o kiemas paskendes nuotekose ir purvo lyg kulniuku  tu lyg ir prisimeni ta namu jaukuma, ta komforta, ta malonuma kai sirdy zinai, kad gryzai namo ir juose tu savas, cia tu ji turi pamirst ir dziaugtis, kad i sikna neduria kokia uola, ar spyruokle is suknezintos lovos, tavo tikslas yra miegas ir tu ji pasiekei. wooohoo.
Draugai ir seima kuriu tu pasiilgsti, kuriuos myli, kazkaip tampa dar artimesni, tikresni. Atrodo, kad zmogus netekes kazko artimo ir bandydamas uzmegst vis nauja rysi su kitais isnaudoja dalele saves, atiduoda ja kazkam ko niekad nebesutiks ir tiesiog isgaruos ore. Si iliuzija veikia tol kol tu bandai judedamas i prieki gryzti. Panasu, kad reikia tiesiog nutrukt ir but su dabartim ir tave supanciais zmonem, o kiekviename is ju, tu vis rasi kazka artimo sirdziai.
Ar tai ir yra ko mes siekiam sita kelione? visa laika buti lyg ant lyno ir balansuoti tarp savo jausmu, grudinti juos, ieskoti tikroves,  sudetingumo ir ismokt dziaugtis ne dalykais ir ne zmonem o pacia esme, paciu gyvenimu, jura, tikslu, veju, lietum, judejimu, laisve.

Daug kas issizioja isgirdes link kur judam ka darom ir net nezinom del ko... is Europos? metet darbus? neturi masinos? peskom? Kuuuur? Kodel? Kiek laiko? nu malaci, nu malaci pacani ...  ir staiga atsakinejant siuos klausimus uzvaldo jausmas, e zmogau, tu(as) laisvas, ziurek i sita zmogu prisirisusi prie savo geldos ir susimasciusi koki alu siandien gerti, o tu sypsais linksi galva ir zinai kad tu turi galimybe pasakyti Ne, nu ir Taip labiau gali pasakyt, bet cia daug neskesciojant rankom... ZIAURIAI GERAI GYVENAM, nes kiekvienas is musu eina is proto savaip.