Friday, September 21, 2012

Urumqi, Kinija


neonines sviesos, zibintai, kiekvienas stulpas apklijuotas ledais(lempa), ir vis keicias keicias keicias ... violetine, oranzine, neonine, zalia, melyna.... ir tik 700km (jau tik 700km) nuo pagrindinio kelio kuriam nera esfalto, ir kitu kazachstano bajeriu...
kinija, vau. pasienio ruozas, jau nori apkabint kiekviena ta smulkuti kinieti paspaust aptarnavimo mygtuka extremely satisfied ir visiem sakyt (sesja-aciu aciu aciu), kazkoks teisingas vaibas teisingos zmoniu sypsenos ir viskas gerai.
atvaziuoji i miesta su dviem masinom, kuriuose jau tavo pramoktas rusu ir ivaldytas anglu zodynelis lygus minus dviem kai nesugebi pasakyt ne zodzio kad tave suprastu... tai sedi ir stebi issiziojes...
keliai kokiu europoj nera ir turbut ilgai nebus- kaulas
vaizdai su kalnais ir stepem, tiltais 3km auksty, ezerais be jokiu itekanciu upiu ir sventyklelem vidury
viskas tik kvapa gniauzia ir nori vis toliau ir daugiau pamatyt
o nakti igriuvus i 12 milijonu miesta, mus paleidzia prie viesbucio, rodo gerasis dedule sudetas rankutes prie galvos ir sako sleep sleep... aha...
susirandam kazkokia nupuvusia sofa, sukertam savo kuklu maisto daviny, kuri suvalgius atrodo noris dar ir dar... maistas dar niekad toks teisingas nebuvo kai, paprika svogunas, sudziuvus bulka su isvirtu kiausiniu yra kaip dangiski migdolai po ilgos dienos darbeliu ...
vau. nu ka ieskom kur miegot... tiltas, valkata-kolega,
krumai pagrindinis apvaziavimas aplink miesta su nesustojanciu srautu masinu ir musu palapine tarp dvieju pagrindniu keliu.. miegam puikiai
tik man kazkaip pastaruoju metu nelabai sekas ilgai miegot ...

vo, o iki tol kazachstane dasimusinejom ir kazkaip issisemem, jau norejos visai isvaziuot ir ikrist i kazkokia kita aplinka... keistas jausmas kai zinai kad viskas awesome, zmones teisingi ir geri, tranzuojas gerai, gamta grazi. bet va kazkaip ne taip ir jau buvo pats laikas lekt is ten.

dar isvaziuojant uzmatem grazu kanjona ir uzsibuvom ten tris dienas nes upe, kalnai, daug ejimo, lipimo, adrenalino, kelios akistatos su ta trapia linija kur viskas bus gerai arba zusi ar bent susilauzysi daug kaulu ...
gamtoj, viskas labai gerai ...  kai turi maisto svaru ora ir sildanti lauza.

atsakymas i laiska ir keli pamastymai i toli:

jeigu be zodziu ?

praturtinus vidu- vis maziau zodziu... kodel ismintingi zmones sneka nedaug ?

kai atrodo kad turi kazka pasakyt labai prasmingo ir jau jau, bet va ir pritruksta to kazko ...

prie prasmes zodziai nesibaigia jie tik priarteja prie to viso idomaus reikalo ka vadinam prasmes ieskojimu ir kai turbut pradedi jaust, kad zodziu vis maziau, o sypsais vis daugiau ir sirdy vis ramiau - judi teisingu keliu.
jau esu kazkur kazkada labai pykes ant zodziu, kad jie niekam tike manipuliatoriai jausmais ir niekur nenuveda tik dar labiau paklaidina, idomu kodel bunant vienuolynuose tiek daug tylos ir ramybes?... o ne tauskalai kaip kokiam babaju turguj... ir atmosfera visai kita, ir vejas ausyse tau pasako daug dagiau nei: BUY, COME, DO... good product my friend cheep cheep, but not really, diferrent diferrent but same...
kol gyvenam zodziuose ir ju apsuptyje, jauciu kazkoki netikruma... o kai zmogus gali but su tavim tyliai, jaustis siltai saugiai ir ramiai, jo akies kampelis, nosies truktelejimas pasako daugiau nei reikia...

kita vertus same same but different (nieko nesakantis zodynas)  irgi labai reikalingas nes daug sudo reikia su jais atsijot ir sunaudotume per daug energijos jegu atsisaudytume savo giliausiais jausmais, o ne tiesiog mandagiai atsi... traukiant nuo zmoniu kurie ir kuriu tu negali augint/ taves neaugina ir tiesiog turbut buna tokiu nesusipratimu, kaip meteoritai, kosmoso siuksles ir siaip random mess

kada zmogus subresta?

duoti tiek pat svarbu, o gal ir svarbiau nei imti... kazka duodamas tu sukuri vieta naujai energijai (palieki tuscia spintele naujam slamstui) ... o kadangi energija yra viskas kas mus supa, tai kuo daugiau duodi tuo daugiau energijos gali semtis is visatos..(biski sustresne spintele, bo ji vis auga)...
 galvojau ar reikia duoti kai reikia arba kai duodi del to kad siaip geriau jaustumeis is kokiu kitokiu keslu, kad gautum... bet is esmes visiskai nesvarbu,
o jei tas jausmas ateina naturaliai, tai jau man atrodo tada zmogus gali save vadint subrendusiu ir pasiruosusiu tyliai, su sypsena veide ir meile akyse brist per pasaulio dziungles, kalnus, stepes ir dykumas ir mokytis dalintis dziaugtis ir gyventi visumoj...

sirdis ar smegenai? individas ar vis del to same same but different

kiekvienas is proto eina savaip.
is proto eina savaip - kiekvienas... bet protas is esmes vienas. protas, energija kuri veda mus per gyvenima susisiejes su jausmais ir visu kuo kas tave supa, yra tavo vienas is vedliu. bet protas iesko, patogaus, lengvesnio, racionalesnio ir saugesnio (nekalbu apie didziaja dali zmoniu, kurie net naudoja jo tokiom reikmem) pasirinkimo, kuris daznai atveda i akligatvi, nes proto pasirinkimai turi kazkoki limita, o tada kai ateina kitas lygis tu kaip zuveliukas pradedi ziopciot ir ieskot kazko dar....
idomu kas gi tas dar, kas gi tas kitas vedlys kuris tave veda tavo gyvenimo negatyve ir paralelese
idomu, ar jau tai kas vyksta buvo kazkur uzrasyta ir nuspresta, ar tai ka tariesi pasiekes savo pastangom ivyko vien tik tavo deka, ar tavo juokingi tikslai, kurie atrode didingi pries metus, du ar net savaite, buvo uzrasyti ir ar mes tik sukrentam i tuos begelius ar is tikruju juos tesiam savo dabarties pasirinkimais?

jokio skirtumo. yra dalykai kuriuos suzinojes gyvenime nieko neislosi ir nieko naujo nesuzinai/ nepakeiti.. juos ir palieki ramybej... sita galima palikt

o kas gali but svarbu, tai kaip tu sugebi paziuret atgal, suprast ar teisingam kely esi ir is kur atejai, savianalize ir saves suvokimas, sugebejimas atsakyti teigiamai i klausima ar as esu laimingas, ramus(nebutinai uztikrintas) del savo pasirinkimu(absoliuciai visu, nuo pirmo suzviegimo ir snarglio paragavimo iki kazko didingo kaip pirma meile, seima, uzsibrezto tikslo pasiekimo ar kancios isgyvenimo).
vo. kai ikerti i sita klausima TAIP(ar bent jau pradedi galvoti, kad taip), as esu teisinguose begiuose ir toliau leidziu sau augt, klyst ir daryt teisingus pasirinimus, va tada rocknrolla. tipo toliau ieskau prasmes, leidziu energijai siautet..
o jei ne, pats laikas susirast granatu ir susiprogdint.BOOM. arba psichologo/draugo/suns pasiklaust ka as cia veikiu, arba bato... jie daug zino ypac kai buna ant koju ir eina eina eina.... arba va kaip man puikiai sekas keliaut ir sutikt daugybe gyvenimu, daugybe begiu, daugybe ne ir dar daugiau taip... susipazindamas su kiekvienu skirtingu zmogum, praturtini uzaugini  save (o jei dar is skirtingos kulturos... awesome) ir va kaip viena pirmuju sutranzuotu masinu sake: su kuo daugiau zmoniu susitinki ar susipazysti(tada dar rusu ne rocknrolla) tuo labiau zmogus tampi. tru dat.

Ar tau kada teko buti prie zmogaus, pries kuri jautiesi toks zalias pasaulyje, kad issibalansuoji ir vis netenki saves, taciau su niekuo kitum nesijauti labiau savyje? 

zmones kaip energijos pliupsniai,(arba kaip duju balionai) kartais kupini jos, kartais su jos trukumu ir bando kazka rast vampyraut is kitu. tai kai buni prie zmogaus kuris tau gali duot, tai reikia ismokt imt... bo jis duodamas atidaro daugiau vietos sau paciam, kad gaut daug daugiau veliau( awesome spintele)...

o tu imdamas brendi iki lygio kol galesi pats duot tam kuris maziau turi... kaip ir visata plecias nuo sprogimo iki unlimited ir nesuskaiciuotomybes arba kvartazikstilizisijono(mano apskaiciavimais), taip ir zmogus nuo snarglio plecias ir auga kol vel sprogsta ir tampa vienu. (kas anksciau atrode vienas tas dabar yra begalybe ir atvirksciai)

ar galima paskest visiskoj ramybej ir nustot saves klausinet?

del ko neklausinet saves? klausinet saves tas pats kas ieskot konteineri pacio skaniausio kasnelio ; ] arba bandant uzskvotuot pastata, pacio prabangiausio.. arba tau aiskesnio emmm, kartais zinai skaitai knyga ir istikruju tai skaitai ir ieskai saves, kur galetum padet ir kai randi kokia vieta artima sirdziai ir tau ji atrodo svarbi... 
ir jau atrodo tam gyvenimo tarpeliui radai atsakyma
tai kai  uzduodi sau klausima apie bileka,  tada ir tam momentui tau jis svarbus ir idomus, nes tavo knygos puslapiai su kiekviena diena auga ir pildosi, o uzversti puslapiai jau niekur neisnyks
too much random


No comments:

Post a Comment