Tapu Creek Farms, Naujoji Zelandija

turinys

slapia
miestas
judesys
moneta
eiti
suslapti
lietuviskai sneket nesekas
siluma
jauku
skanu
namai
pasiilgti
filmai
vejas
laukti diena
oda
skausmas
spalva
riesutu
kelias
mociute uz vairo
nemirti
alaus
seima
pokalbiai apie balansa
ingrid, aplankyk mane
2 doleriai rasti
eiti miegoti prie kraterio
slapia salta
saule
statu
virsune
jegu ner
dar viena virsune
raudonas krateris
kazkas tarp realybes ir kazko...
lavos formos
naktis dykumoj
eiti
reindzeriu isvengti
ezeras
siltos kojos
pica
alus
lova
gera

kelias

vairuot bmw3

nepatinka masinos

obelys

silta

internetas

ner ka sneket

miegas

kelias

issimaudyt juroj 

mokytojas

mesa

krabas

lauzas

kelias

tyngiu lipt

tyngiu ieskot

tyngiu ziuret

miestelis 

60 metu atgal

maoriai redneckai

maoriai ne visai redneckai

maoriu seimynele

jauku 

gera

silta

namai

kelias

sviturys

rytai

geizeriai

makdonaldo ledai

sustoja masina nestabdzius

rusas

fak fakin fak tzious idiots fak

siukslina

nepatinka

fermeris

karves

jachta

karstas papludimys

moteris

turi kur gyvent?

jo...!

doup.

ate

papludimys

palapine

bent jau grazu

eiti

hipis

viskas apvemta

garso aparatura 

festivalis

kompas next level

viskas zaliuoja

sedziu ant sofkes

neber darbo australijoj

no problem

rasau

kaip lengva sneket apie visas laimingas dienas ir kaip reikia but stipriam ir leist viskam plaukt ir nieko neplanuot ir nieko nezinot ir tiesiog but... kai pries akis viskas suplanuota ir jau zinai kur kaip kiek ir panasiai...
va dar savaite liko zelandijoj ir tada ant greituju i australija priduodu batus, gal gaunu naujus, gal ir ne, nelabai svarbu... (north face vistiek siuksles ir jau nemanau kad ju produkcijos kada nors turesiu savo gyvenimo sandeliuke...)
ir ka dar? ... kilimeli kur atsirado simta netiketu skyliu ir jau skaityk vaziuoju i Adelaide pas latviesu nams ir kalu litus iki nugriuvimo ir tada gauni laiska kad nope. siandien man bloga nuotaika ir tau darbo nebera, kas kaip del ko? nieko nezinia ir taip sedziu sau sugeltas smeliamusiu ir galvoju, kad biski kebli situacija, nors gal visai ir nekebli, gauni testa, palyginus lengva, o planu ir saugiu vieteliu kur nugriut ir pagyvent australijoj tiksliai rasi, gal aukso vaziuosiu kast ir uzsidirbt milijardo, nors tu pinigu net nereikia ir nezinau ka su jais veikt...
nors geriau pagalvojus visai gal ir reikia... dabar jau galiu suskaiciuot kiek visam gyvenimui reikia...
piloto teisem 20 000
valtis 150 000
motociklas 10 000
kaitai 10 000
nauji batai 700

kaip ir viskas... ir panasu kad visai reikia tu pinigu, teks dirbt. damn.

ir pats simta kartu sakei, ai nepatinka man planuot leidziu viskam plaukt, nes nesiseka kai planuoju.
pyst
ir siaip kazka kazkur, something something darkspace on brightside intergalactic nesugalvoju ka daugiau pasakyt, nes kaip ir nelabai kas nors svarbu,

tik reikia sugalvot koki marsruta pasidaryt australijoj, kur ir kokius daiktus nusimest nuo kuprines, tiek laiko pratempus ir jau beveik saugiai pasiekus tiksla - darba ir ramu gyvenima, bet dar nusimato geras menesis trankymosi po australija ir tik vienas dalykas neramina,kad ateina vasara ir atsyla...
o atsyla tai visokie padarai padareliai, kurie paima ir uzmusa visokius pasiklydelius dykumoj... kazkaip nejaukiai skamba, bet nu ka, nuotykis...

ir sedziu sau po stogu kieme ir galvoju, kad nieko nesugalvoju, nors tiek daug turejau ka pasakyt kol tranzavau nusipirkt bananu ir tiek genialiu minciu buvo ir tiek pokstu prisigalvojau...

bet situacija panasi kai lupi su galva i koki basli ar i duru stakta, gyvendamas pas smurfus ir tik lieka sukast dantis ir sakyt tvardykis... susitvardai
ir tada tos kavos puodelis kuris buvo rankoj issprusta ir nudegina kojas ir viska aplink nudazo juodai
ir tada tik juokies ir galvoji : tik nesikeik... nes vistiek viskas juokinga, viskas turi ups and downs...

tik kai savo isivaizduojamam atrakcionu parke visalaik varei i virsu ir biski dabar ant posukio sunesiojo...
nes tiek kartu galvojai kaip bus gerai.... po visu kelioniu, jau nieko nenoriu, nieko nereikia... menesis darbo... menesis ramaus gyvenimo, jokiu ispudziu nieko...
mmmm
ir dabar atsivere vartai i dar didesnius nuotykius ir isgyvenimus nei buvo...
jach

nors negaliu pasakyt kad jauciuos nelaimingas, kaip mano draugai maoriai pasake, jog laime yra iprotis ir ja galima kultivuoti... tai turbut per situos tris menesius ne karto nesijauciau blogai ar kaip nors baisiai prislegtas, tik gal kai atvaziavau i zelandija.. ir jau kai beveik reikia isvaziuot...
gera salis...
teisingi zmones..
geras gyvenimo budas...
bet kazkodel dar ne... gal dar ne cia.. ir nezinau kodel... ( cia ale apie gyvenima cia..)
gal uzteks gryzt namo apsisukt ir pradet vaskuot savo banglente, snouborda, tept dvirati ir kraustytis zaist gyvenima...
bet jau zaist gyvenima? ka su tuo gyvenimu prizaisi, turi visus kodus, turi visus praejimus ir jau viena karta jau beveik viska turejai ir viskas buvo kaip ir gerai... galejai lipt karjeros laiptais ir pradet zaist seima ar dar ka nors... ir smutkiu stuka turejai ir suni ir draugu ir ir ... sushiai po langais gyveno...
ir nou. stop karusele ir vel is naujo..
ir nieko nesuprantu, atrodo kad rasant turetu kasnors nulipt nuo galvos atsisest salia, sumust pitaikais ir prasidet naujas gyvenimas, bet turbut dar per mazai parasiau///
tai rasau toliau, bile kad rasyt...

vis del to turbut reikia gryzt prie pagrindinio motyvatoriaus gyvent ir but ir mokytis ir ieskot ir but laisvam ....

laime ? niekas nenori but liudnas ar depresuotas? vargiai...
ir yra zmones kurie sugeba isgyvent visus sudus ir sypsotis ir but laimingi ir toliau dziaugtis gyvenimu ir matem sugniuzdytus darzoviaujancius saves besigailincius ir nieko nenoriu nieko nereikia piliecius...neapsimoka...

ir ar yra tame pasirinkimas, ar susiveda viskas i viena taska kai esi laimingas, bet gali sau leist but ir liudnam, tik neleist tam liudesiui uzgozt ir leist dominuot ?
ir turbut reikia vel pasirasyt koki sioki toki anoki kitoki pinoki priminima ir pagalvot koks tas gyvenimas nuostabus ir kas jame, tave daro laimingu ?
levituojam:

vertybes:

gyvenimas?

vertiniti pati gyvenima kaip nuostabu kurini! jei sugebi dziaugtis kalnu ar jura. paziurek ka jau nuveikei per savo gyvenima, kiek ko pamatei ir kiek sutikai, vien tik tai duoda tiek vilties i ateiti, kad gali suplyst zandai nuo sypsenos, bet gali ir nesuplyst ir tai dar geriau! wooohhooo hooo
ir kiekviena ryta kai atsibundi sausas ir siltas ir zinai kad turi pusryti... osom
ir kai ziuri i sena dieduka pilotuojanti zaislini garveziuka ir jo akyse slypinti vaika ir pamatai kiek stebklo gali but paprastam dalyke...osom
ir kai ziuri i koki nupiepusi vabala atsigules ant zoles ir susitapatini su juo ir leidi valandom plaukt ir stebet kai jis per puse savo gyvenimo nukeliauja kokius 2 metrus... osom
ir kai atsikeles 5 ryte nuveiki tiek visko, kad vakare net baisu pagalvot kiek ko pamatei ir kiek ko padarei ir kiek ko sutikai ir kiek nuejai... osom
ir kai gali blogoms naujienoms tiesiog leist plaukt pro sali ir paziuret jas is sono, nes koks skirtumas jei praleisi 20 minuciu ar 3 dienas kurdamas naujus planus ir ka nors organizuodamas ir galu gale vistiek kas nors nuostabaus nutiks ir sedesi patenkintas kaip tuzas arba arbuzas... osom
ir siaip gyventi... osom


laisve?

laisve, idomus dalykas, kai manai, kad turi pasirinkimo laisve ir gali veikt beleka, tai klausimas ar ta laisve nera tiesiog impulsas kuris tave atvede i tam tikra akligatvi kuriame tu tiesiog neradai iseities ir pasirinkai "laisves" kelia... nes ta laisve kaip ir neagzistuoja arba kaip tik yra tik laisve....
astriai...
bet kokiu atveju, visada yra laisve kontroliuoti save
but ismintingu (mindfull) ir stebeti save ir savo aplinka
yra laisve rinktis draugus ir zmones kurie tave supa... ir tai esti labai svarbu, nes kiek zmogus gali save kontroliuot ir kiek energijos eikvot tarp visokiu lavonu ir darzoviu ? o zmones turintys panasias vertybes, tikslus, panasu poziuri ir filosofija ir kurie dziaugias su tavim ir apie tave ir kuriems tu rupi ir gal jie net perskaito ka cia rasai..?! vau... net perdure per sirdi.. idomu kiek tokiu yra..
kai tampi arti arti ir buna gera gera ir gali buti buti ir nereikia nieko nieko...
yra laisve buti supratingu ir tolerantisku,
yra laisve neteisti ir nesmerkti, o pabuti kartu ir suprasti siek tiek daugiau,(o nesupratus tiesiog pamirsti) nes gal kitas poziuris yra teisingas... greiciausiai yra teisingas (jei teisybe egzistuoja)
yra laisve gerbti kitus, uz bet ka kas jie yra ir nesvarbu koki kelia jieje pasirinktu, bo kiekvienas is musu eina is proto savaip, kiekvienas is musu yra nuo ko nors priklausomas
yra laisve pamojuoti pilnam autobusui vaiku ir paleist akmeni i langa jei tie vaikai rodo fakus
yra laisve mokytis ir tobuleti visose srityse: mityboj, sporte, galvoj, sirdy, kepeny
yra laisve rinktis ir daryt kazka naujo, ismokt surfint, ismokt pilotuot lektuva ir pasistatyt valti kurioj galetum gyvent, nes namas atrodo per daug nuobodu
yra laisve ziuret i problemas kaip i issukius ir ieskoti isradingu budu jas apeit ar issprest ar pamirst
yra laisve rinktis savo nuotaika? pala jau ne pirma kart sita sakai ... cia bandau uzvartyt savo esama emocine busena, kuri ale kazkokia pasimetus ir pasiklydus... nors faktas kad viskas gerai, bet turbut karts nuo karto reikia apsiziuret kaip kas... ir vis del to jau biski geriau, ramiau...
yra laisve pasikliaut savo instinktais ir katais uzvozt smegenis ir kazkaip galiu pasakyt kaip didelis Ayan Raid gerbejas, bet kaip ir realybes transurferis esu ispaustas i spasta ir nezinau kame kur kaip naudot smegeni ar jausma... gera - kai abu kartu susitike gali sumust pitakais ir judet ta pacia kryptim, bet kai smegenys lagina o sirdis kalatojas ir atvirksciai... uff kas daryt kas daryti...
laisve rinktis viena is dvieju ...  bet cia kaip ir nelaisve, nes nu, kokia cia laisve kai nezinai kas butu jei pasirinktum 1 o ne 2 ?
yra esmine laisve veikti!  veikti/daryti tai kas tau patinka ar bent jau kas tave veza kol kas... gali but /tapt bet kuo...
cia svarbus epizodas, ne viskuo, bet bet kuo... ir dar vienas svarbus epizodas...
fake it until you make it..
senoliu ismintis.
yra ir tokia idomi laisve, gyventi dabar, paleisti praeiti ir nesekioti is paskos savo super duper svarbiem planam praleidziant visa aplinkini grozi ir geri...
yra laisve gyventi, taip, kaip tau patinka ir nereikia tam gyvenimui 39 metu karjeros ir 12h darbo dienu 5 dienas per savaite  kazkur pasiklydus tarp egzistencijos ir ateities.. yach
yra laisve juoktis is bet kokio suduko ir kam taip taip susireiksmint?
why so serious. ? paziurek i desine bus is ko juoktis... nupjautas kaktusas, kurio paragavo ozka ir kaktusas numire.. ozka gyva
paziurek i kaire -  apvemtas puodas su sonkauliais ir suo miegantis ant kojos
paziurek tiesiai -  teleskopas po stogu...  ir geltona kede pastatyta po slanga atvesta is upelio
ir paziurek i virsu, kaledos! girlianda kuri turbut paskutini karta buvo ijungta kai koks kinietis baige virint visus laidus
ir paziurek i save, kemsantis razynkas su melynom kelnem ir dzemperiu kuris turbut net jau rimtam skvoteriui butu per biednas su savo 47 skylem ir puse ju uzsiutom... nieko, dar 10 metu laikys
ir dar giliau? pasimetes ramus tylus juokingas norintis but vienas ir su seima ir su draugais ir su mylimaja ir su pasauliu ir vel vienas.. juokingas vistiek, kas nors juokinga
yra laisve atleist ir paleisti... pameni,  whoever comes are the right people
whatever happens is the only thing that could have
whenever it starts is the right time when its over its over. ir jei ir laikai kam nors ka nors uzspaudes savy, niekas kitas nebus uzspaustas tik tu pats... o kai nori ale but laimingas tai kam laikyt save uzspaudus... ir klaidas kurias padarei.. is ju mokais... nespausk.. paleisk...
yra laisve pasileist ir leist but nunestam kur nors toli toli... nes kazkas zvaigzdese jau viska apie tave parase ir nupaise ? ir leido tau pasirinkt ale laisve ale likima ale pasaukima ale misija ale strategija ale evoliucija ale adaptacija ale darzoviavima ale gyvenima ale prasme? sugalvok pats, kuris tau tinka...
yra laisve but dekingam uz visa geri kuri gauni is kitu ir pasaulio ir dvasiu ir visko visko aplink....
pazek kiek visko nuostabaus vyksta aplink . ((uj, vejas pakilo, reikia eit gaudyt savo triusiku ir kojiniu))
ir jo,.. buti dekingu uz viska ka turi dabar... betranzuojant vis koki penkiolika kartu pasakau aciu ir kai sedu prie stalo su kokiais nepazystamaisiais ir sakau aciu, jus turbut nesuprantat, kiek daug tai man reiskia(bo bunu isijautes i keliautojo, robinzono vaidmeni, kur ale nieko neturiu ir metus nevalgiau) bet vistiek bunu sirdy dekingas ir daugelis zmoniu kazkaip nelabai prate prie tokiu atlapu pareiskimu ir kazkaip pradeda nejaukiai jaustis, bet matos, kad aky tos laimes biski daugiau ir tau paciam atrodo, kad akmenukas nuo sirdies nukrito ir kazkaip daugiau vietos pilvuke atsirado ir kazkaip skaniau valgos...
ir siaip gyvenime kiek dekingas galiu but savo mamai teciui, kuriems turbut taip ir niekad nepadekojau is oro... aciu.
ir aciu tiem kurie yra mano gyvenime uz tai kad yra ir jei turbut sita skaito tai isvis aciu. apkabinu ir myliu tokius kokie esat.
wau

gyvenimas, laisve, kas cia dar is tu mano vertybiu? pazinimas/tobulejimas ?

gali mokytis tobuleti santykiuose, greiciausiai negali, bet turi, nes kazkoks lavonas jauciuos, kai nori pasakyt, kad ka nors myliu ir yra labai svarbus ir ne, kazkas sako stop. turbut tas kietekas viduj...
bet suminkstet ir but svelniam ir atviram, vo cia tai mokslas, cia tai issukis...
mokytis nelauzyt pazadu
mokytis laikytis zodzio ir teset ka prisnekejes same same but different ?
mokytis but atviram ir nuosirdziam ir priimt sprendimus ir daryt veiksmus su nuosirdzia sirdim ir taip daug lengviau, nei ka nors uzspaudus savy... nuosirdziam sau ir artimiesiems...
mokytis medituot ? kad ir kaip sunku butu gryzt mintim ir jegom atgal i savo koncentracijos stovykla... bet is jos isejau daug labiau pavarges kune, bet toks skaidrus galvoj, kaip po gero suolio i upe...
mokytis pamirsti zodi BET.... kaip ir dabar apie meditacija.., bet reikia situacijos ramybes ir susikaupimo.. ir istikruju turi 24h dienoj ir skirt 30min kunui ir 15 protui skamba juokingai, bet kai tai atsiduria i kasdienybe... pasipila visi penki tukstanciai bet bet bet...
mokytis  disciplinos ir savistabos
mokytis gyvent savo gyvenima ir leist kitiems gyvent savo...
mokytis ziuret i gyvenima per optimizmo ziuronus ir kiekvienoj imanomoj situacijoj visalaik visada yra kas nors pozityvaus, kad ir kaip naiviai tai skambetu... ir kai randi kruva sudo savo kambari, gal uz lango laukia ponis?  ir kad lengviau butu, tai viskas vyksta su priezastim, nors kartais ir nezinai kokios tos priezastys ir kaip jas paaiskint, bet kartais ziurint atgal susijungia punktyrai ir ant smegenu pasileidzia fejerverkai... ir kiekviena neigiama minti, galima paleist ir nieko su ja neveikt... galima pakeist ja pozityvia, bet ko gero geriausia, yra nepasiduot pendulumui ir tiesiog leist jai plaukt, jos nestiprinant su ja nekariaujant ir paleidziant i    o ra...
mokytis mylet, net ir storus zmones. neteisiant, nesitikint ir net tau nesvarbius zmones ir viska... turbut ?
mokytis nepasiduot, kad ir kiek kartu gautum bichslapa is visu imanomu pusiu, ypac kai sieki ko nors tru ir tas tru dar ir atrodo tru... nes kiekvienas bichslapas tave priartina prie tavo tikslo vienu zingsniu arciau ir tikriau
mokytis afirmaciju.. fake it until you make it. bet kas imanoma, bet kas...
mokytis dziaugtis gyvenimo tekme, nes jau ne karta atsitrenkei i siena kai pasieki savo tiksla ir net nezinai ar esi laimingas ji pasiekes, o visas dziaugsmas slypi kazkur uz taves, kazkur paciam veiksme... ir uzkopus i auksciausia kalna, nenustok kopti...
mokytis suprast, kad yra limitai ir gal ne viskas ka sugalvojai is suplanavai turi but pasiekta ?
mokytis veikti, ne laukti
mokytis prisiziureti save, kuna ir smegenis ir dusia ir sveikata...
mokytis but savimi, neapsimetinek toni hoku, ar travis pastrana ar net domu monkevicium, kartais ir tu pats is saves gali but osom ir jei veiksi ir tobulesi tose srityse kur jau ikisai nosi, turbut viskas bus gerai...
senoliu ismintis.
mokytis atlikt darbus ant kiek imanoma geriau, taip kad padirbejimus galetum didziuotis tuo ka nuveikei
mokytis suvokt atsakomybe uz savo gyvenima ir neleist jam nukrist ant kitu zmoniu ranku ir kitu zmoniu planu ir ideju. tu/as esu atsakingas uz tai kas vyksta su manim ir aplink mane ir manyje ir daugiau maziau galiu mokytis visa tai kontroliuot
mokytis nemeluot sau ir kitiems, nes realybe ir taip gali but visai idomi, nes ir taip turi nemazai tikru ir idomiu istoriju...
mokytis buti as.

stuka reikalu,
dabar kaip ir biski lengviau kai kurios blevyzgos, kai apie jas pagalvoji, ima ir praskaidrina nuotaika ir va sedziu tarp visu kairu desiniu tiesiai ir virsuj ir savim savy ir jau ne taip baisu, nors jau apsiniauke ir greiciausiai pils lietaus siandien, o kadangi miegu palapinej....

tai pats laikas pasiimt sluota ir eit issivalyt autobusiuka kuris priparkuotas prie kelio, nes jau kai bus per velu, gali but ir problem.

po biski palyja, biski nebelyja, jau stoju begt saugot daiktu... ir vel atsisedu.. ir vel begu... o dabar sedziu ant savo sofkutes su suneku ir sauja razynku ir sau dumoju atgal....
 o ka veikiau islipes is kelto?
pirmiausia radau 50 centu ant zemes, kaip zenkla, kad viskas bus gerai ir siaurine sala slys no problem, tada gaunu lietaus, bet aisku reikia eiti, nes taupau mazdaug doleri pem ir einu penkis kilometrus link 3 autobuso zonos, bet einu siaip sau, nes noris eit ir patinka eit, kai zinai, kad kazkur laukia stogas ir siluma ir jau lasas krenta nuo nosies, o as sau pedinu su slapiais batais, kurie ale turetu but neperslampami ir buvo tokie kokias dvi savaites... kazkaip maloniai ir jaukiai nukrentu pas lietuvaiciu/zelandu seimynele, is pradziu kazkaip reikia apsitrynt tai kazka snekam apie gimines pazystamus, kas ka zino kur buvo...
kazkaip zmogus bandai susiet savo likimus, nezinia kodel? gal kad gaut daugiau pasitikejimo ir kazkokio tikrumo,superinis daiktas buvo maistas, vien tik del jo galeciau visa diena nieko neveikt ir kazkur bludyt po miesta, kad gryzes gaut kazka nuostabaus iskepto pono Beno, kurio ryskiai vienas is hobiu yra kulinariniu knygu kolekcionavimas, o kitas viso to gerio realizavimas namu virtuvej...
pirma vakara vista isrukyta su alaus skarbonke subinej..pas Jamie America, gali rast tikslesni recepta
kita diena sparagai su risoto... nom nom nom
kita diena dar kazkas, pirstai net sudreba kai pagalvoju, kad jau suvalgiau dvi lekstes ir dar noriu, ne del to kad esu alkanas, bet kad taip skaniai jau stuka metu nevalgiau... tai pagyvenau dar pora dienu, bet jau vienas kai visi isvaziavo atostogaut...
paziurejau kaip atrodo vejas kuris pucia 140km/h ir lengvu gusiuku mane pakelia i ora ir nuridena nuo kalno ir tada jau atsistojus begte begu atgal, nes jau nejuokinga kai pagalvoji kad kurnors nupus nuo kalno...
o ka as isvis ant to kalno veikiau per audra?
nu.....  turbut reikejo paziuret kaip atrodo audra is arciau... ir tai, per diena praziurejus 6 filmus, visai neprosal prasiblaskyt...
ir dar viena diena pralaukus ir isvengus potvynio vidury kelio atsiduriu pas kita seimynele, biski padirbu su lopetele, viena kita pusle ant rankos, pats tas gazas toliau varyt...
dabar reikia apziuret kaip atrodo ugnikalniai ir ka jie cia veikia..
tai vel kuprine ant peciu ir pedinu sau, ieskau atsakymu galvoj... nors ko gero tik libdau naujus klausimus kurie veda i senus atsakymus... ir mazdaug tokioj prieblandos zonoj arteju prie snieguotu virsuniu, kurios turetu but ugnikalniai ir mazumele gasdina... nes kai viskas aplink aktyvu ir dar plius aukstai ir dar neseniai numire pora alpinistu cia uzklupti audros...
staiga viskas pasikeicia ir jauciuos kaip tas hobitas prie pat akies ir jau tuoj reikes atsikratyt savo ziedo... dingsta visos spalvos ir lieka tik pilka ir raudona, tipenu per senas lavos upes ir judu i virsu... o virsus apsiniaukia ir tenka mest palapine prie tuoletu su mintim, kad jei uzklups audra ar liutis turesiu stoga...
isgyvent pavyksta, biski issigreziu miegmaisi, suvynioju slapia palapine ir po biski judu i virsu, zingsniai sunkus, jegu neperdaugiausia, bet turbut reikia lipt... reikia kazka pamatyt, reikia ... noriu ?
nezinau, bet atsakysiu veliau, kai uzlipsiu
slaitas statokas ir laiko uzima nemazai, bet uzlipus, kaip daznai kad buna atsiduriu kazkokioj sekancioj dimensijoj ir ziuriu i ta raudona krateri ir ziuriu i tuos besiverziancius garus is po zemiu ir pirsciukam salta salta, bet akys zvairuoja i toli ir toks kazkoks neaprepiamas dziaugsmas ir liudesys ir nostalgija ir dar kas nors uzklumpa netiketai...

ir kazkur praplaukia kaip tas debesis ir noris isidet visa sita vaizda i kisene, bet tuo paciu ir noris ji palikt ir but kur silta jauku ir gera... o cia dar tik pusiaukele tik dalelyte ir nieks neaisku, bet esu cia... sedziu ant garuojancio slaito uzstotas nuo vejo ir sildomas kraterio is po apacios...







greit surenku ir kita virsune ir pedinu per kazkaka nepaprasto, surealaus ir nesuvokiamo, senos lavos formacijos, vienas seniausiu issiverzimu ir trasa veda tiesiai per ju vidurius, vingiuoja kyla leidzias, pralenda prasoka... eini kaip kokiam pasaku pasauli ir lauki kol hiena is liuto karaliaus uzklups ir suvalgys...

nusimetus palapine turbut vienoj graziausiu kada surastu vietu, tarp dvieju ugnikalniu ir stebint paskutinius saules spindulius, kertu vakariene su kuskusu makaronais ir morkytem, net pasicepsedamas... rytoj dar kelios valandos ejimo ir vel ant kelio... vel judesi...
dar 15 dienu zelandijoj...





ir vel turiu stoga ir kepa kojos naturaliam geizeriniam ezere ir geriu alu ir valgau pica ir sypsaus kiwiu seimynelei ir jau koki penkiolikta karta sakau aciu!
ir tada kita diena gyvenu ju sodyboj tarp 9500 obelu ir skaiciuoju obuoliukus ant vienos obels, tada ant kitos... ir suskaiciuoju 700+ - purksim chemikalu, noresim geru obuoliuku, o kai ant vienos sakos per daug, tai geru obuoliuku sunkiai sekas paaugint...
ir tada vel pirstas i virsu ir vaziuoju kazkur ir pasakau aciu maoriu mokytojui uz kraba ir elnienos troskini ir isplaunu jo indus ir einu statyt palapines prie juros ir kurenti lauziuka..
kazkoks artumas su ugnim ir siluma, o kai ziuri i ugni... ji kazka primena, ja ? ...
kazka labai artimo ir kazka labai silto... ir sunku apie ka nors galvot. sunku apie ka nors planuot nes paskesti dabarti, vis besikeicianciose lauzo liepsnelese ir zaidimuose...
idomu ar ziurint i lauzo sviesa atsibunda tas primatas kazkur smegenuos, kuris ziuri i ka tik zaibo pakirsta ir pleskanti medi ir galvoja.. uuuugaaaaa buuuuuuugaaaaaa
ir 60 000 metu civilizacijos ir nomadu ir klaidziojimo po visa pasauli vel gryzta i ta pati taska kur lukas yra viskas ir vienas ir dabar ir ten ir cia ir uuuugaaaa buuuugaaa
same same.
ir lauzas uzgesta ir vejas pakyla ir zvaigzdziu nesimato ir vel laikas miegot su neramia sirdim, kad busiu sulytas... o siaip nu ir kas... bent pora valandu... bent pora valandu... ir jau kazkur sapnuos, vel tomas, domas, sniokaite, mama, tetis, mociute, egle, raketa, dar kas nors, blaskosi po mano pasamone ir kasdienius prisiminimus tik kitam lygi, biski juokingiau ir dar labiau random ...
vel klausiu kas kaip kodel,vel ziuriu i taska, vel slepiuos po lova, vel nuo ko nors begu, vel esu miske prie upes, vel jauciu ramuma ir siluma salia ir vel kazkur pasimetes vienas krentu zemyn ar skrieju aukstyn... nors jausmas toks pat, nes zemes vistiek nera..

ir jau laikas vel tiesti nyksti ir sutikti kitus zmones ir zinau, kad siandien viskas bus gerai ir kazkaip ramu
ir uz keliu valandu sustoja maoriu seimynele su tevuku 76 metu ir moteriske apie 60 ir dabar jau glostau ju suni ir laukiu vakarienes... ziuriu i neaprepiamus laukus ir galvoju, kad cia jau beveik tobula vieta gyvent, bent jau pasent ir nesukt del nieko galvos... tik keltis pasert ozkos, karves ir sunu... suzvejot serna ir sumedziot lasisa ir gal pasirankiot kokiu midiju delikatesui... visus metus sviecia saule ir galima augint pomidora ir bazilika, galima augint ir kitokius augaliukus,prisidurt doleri ar du.. kuriu cia pasirodo nestinga... bet kazkaip parukius isvis jokiu emociju ir net nesinori daugiau..
su diedukais pavakarieniaujam kaip karaliai su kazkokiu super delikatesu, kuris jau ne toks ir skanus, bet gerai kai ant stalo pasimaiso majonezo ir citrinos, tai viska galima uzmust ir tik kimst kimst kimst
o dabar jau 6 ryto ir begu apziuret svyturio ir pacio ryciausio zelandijos tasko...
pieciausia palieciau, vakariausia palieciau, dabar liko ryciausiaus, done. ir siauriausias... kazkada ateinancia savaite...

labai siltai atsisveikinam, turiu adresa ir telefona ir nepamirstu gryzes namo issiust laiskelio!









ir judu toliau.. kazkas kazkas... vidury miesto geizeriai, vel verzias garai vulkanai...

nieko nesuprantu, bet jau tamsu ir miegu pas kazkoki fermeri jachtoj...
papusryciauju paskaitau knyga ant denio. tvirtai nusprendziu likusi gyvenima statyt valti ir joje gyvent bekeliaujant po pasauli ir vel ant kelio...

laikas jau neidomus, tiek laiko pratupejus ant visokiu visokiausiu keliu, tiesiog stoviu, kartais sau leidziu prabanga ir isikisu muzikos i ausi ir klausau la la la ir kartais net soku, kai nieks nemato ar bent jau galvoju, kad nieks nemato ir tada buna tas momentas.... kai vaziuoja koks medziotojas pro sali... .

susitvarkom... paziuri dar paciu graziausiu papludimiu ant zemes ir vienam is ju po galingu medziu kuris globojo ir saugojo mane nakcia visai neblogai issimiegu ir nieko naujo ...








vel kely ir jau sedziu ant sitos sofkutes pas hipi is couchsurfingo ir siaip neturiu jam ko labai daug pasakyt, bo jis pirmas dalykas kuri padaro gryzes tai pasikurena bonga. koki 10 karta... ir isdziusta kazkur kazkaip ...
bzzzz
ir va klausaus upelio ir nesuku galvos, rubai isplauti. dar 7 dienos zelandijos ir tada gailiai atsidustu, bent menesis australijos ir ieskotis darbo ? keliaut? ar valkataut su banglente vietoj pagalves ?
che che... manau, kad labai neliudesiu ir jau galesiu praleist nemazai dienu vandenyne, gal riklys kojos nenukas ir barakuda nenudurs

bakst.
no problem.

Keltas/Wellingtonas, Naujoji Zelandija

atsikelus bandau apsitvarkyt, o tvarkymasis tampa moksliniu ekspermentu..
bandau pakelt puodo dangti nuo spinteles... ir turiu kelt su abiem rankom.. kol jis atlimpa ir su kazkokia tysia mase atsiplesia nuo pavirsiaus....
svarstau, kokios gravitacines jegos paveike sita virtuve/nama... nugriuvau pas zelandiecius snouborderius namo.. ziauriai viskas gerai ir muzika teisinga ir alaus saldytuvas su sudziuvusia morka, viskas kaip turi but... bet ryte atsikelus ir norint papusryciaut, svarstai ar nusisaut ar bandyt paliest ta/// tai...  kad ir kas ten butu po tuo/// kad ir kokia nauja gyvybes forma butu israsta...
not a problem nes siandien full power i sniega!
sweet as
garaze penkios banglentes, sesi skeitai, numestas bmxas ir lowrideris... pora meskeriu.. pora slidziu, kokiu 15 snowboardu... labai teisinga.
isoki i ratus ir riedi koki pusvalandi iki trasu, bo tokios prabangos kaip europoj, kad nusileidus po dienos gali atsidaryt alaus is savo saldytuvo, net nenulipus nuo lentos nera...

ir tai diena ko gero viena tu kur nuo sypsenos veide skauda raumenis, o visa kita kas ant kuno kabo, labai neblogai jaucias... smagu ciuozt kai visi kiti uz tave koki penkiolika kartu geriau greiciau daugiau ir auksciau varo ir tik ziurek ir dziaukis... mokykis ir sypsokis..
super dienele, vakare sumusam pitakais, alaus ir visi kaip zombiai i savo kambarius bo nuovargis po full power vistiek yr...
dar 2 dienos kol atidarys kelia.. nu ka reikia laukt....
po dvieju dienu dar dvi dienos... nu blemba jau nepatinka, bet gerai laika leidziu, reikia laukt...
po savaites jau nesvarbu kiek tu dienu dar zada priklijuot, kiek reikalai leidzia suprast, tai situacija gan rimta ir teks nemazai palaukt... not a problem.. viena diena su dviraciu prasikost
kita ant kalno su lenta
kita peskom uzlipt ir but nublokstam i kita dimensija nuo vaizdu ir supamo grozio...
ir kita siaip pradorzoviaut... be to, mano chebra isvare i tura gaudyt bangu kazkur po visa zelandija ir bent savaite turiu namus kur galiu gyvent vienas ir ivest savo fizika, biski apsitvarkyt ir susikurt jauku gravitacini lauka, su teisinga muzika ir geru maistu...

nu ka, siandien lyg ir ta diena kai jau turiu prasokt pro uzdaryta/atidaryta? kelia. bandom.
judam braukiam... laukiu ilgai, nuobodziai, viena kita masina surenka paveza 10km.. nenori manes paleist is Wanakos. o as ir pats ne ziauriai kazkur raunuos... nu ka, jei dar savaite teks palaukt... ka darysi..
bet is niekur isnyra raudonas kemperis su pecium viduj ir prikrautas deganciu malku... bo sildymas biski sugedo.. sedi mociute kokiu 70 metu ir vaziuoja i Vakarine pakrante!
same? same !
valio, braukiam, akys issprogusios, laukiam, kada vel gausim per zanda ir koks nelemtas kelio zenklas sakys. problem. closed.

tai judam i priekipo biski, kol kas viskas atidaryta... ji lauke 12 dienu... as laukiau 12 dienu...
jau pats laikas judet..

ir ka, suzinom kad pirmosiom dienom kai pliaupe lietus ir pries pat subyrant keliui zuvo keli kanadieciai... oooouuu tai pasirodo buvo visai rimta... ahaa
situacija tokia.. kad paprasciausiai seno kelio isvis nebeliko ir chebra per 10 dienu sugebejo isgremzti nauja kelia is uolos kur buvo salia kelio...

skraido malunsparniai byra uolos... mes ramiai su savo raudonu tanku judam i prieki, svarbu pervaziuot i kita puse... jau pats laikas....
pervaziavom...
aha, viena problemele dingo, dabar reikia susigalvot kokiu nauju,..
jau velu, uz lango lyja ir iki ten kur vaziuoju dar kokie 300km... ir pora vietu kurias reiketu pamatyt...
ai nesuk galvos, sedek prie peciaus, ziaumok nuostabu pyrageli ir jau kai reikes sprest reikalus, tada ir spresi ...
kelias atrodo baugiai... salimais isgriuvusios purvo, akmenu, medziu nuosliauzos... upes patvinusios...
pasirodo per viena nakti iskrito 3metrai lietaus... cia turbut visai nemazai ir man savo suplysusioj palapinej butu buve galima pasidaryt ir jakuzi ir tramplina pasistatyt ant panardymo...
mociute atvaziavo kur jai reikejo, i savo nauja darba, valyt ir pakuot white bait zuveliokus
o as,... o as o as... ai kazka su savininkais blevyzgoju ir matau, kad belekokios geros dusios zmones nusimato...
ir kazkaip kazkokiu budu jau nesu savo kuprine i ju kemperi ir turiu stoga nakciai...
pasirodo dviem, bo kita diena, kazkaip nesinori isvaziuot, bo ir lazanija kaip ir paruosta ir biski darbu yra ir duoda masina ant pasivezint po apylinkes ir kazkaip gera but ten kur zmones sypsos, vaikai auga, yra batutas ir suo...

kelias tuscias... pasirodo uztvara pastatyta vel is naujo ir nelabai turiu pasirinkimu, tik eit ir kazka mastyt... apie kelia, gyvenima, vienatve, tikraji dziaugsma, tikrus dalykus...
kazkur isblunka visa realybe ir nepastebi kaip nusikeli penkiom dimensijom i prieki ir ziu... jau sedi pas kazkoki biceli is Aliaskos masinoj ir jau kad pasakoji... net pasicepsedamas

o istorija ta pati ir daaaug daug kartu per diena...
keliauju 14 menesiu... jau daugiau nei 45 000 km, tranzuoju is lietuvos

pauze ovacijom ir komplimentam ...

tada kazka apie kaip nuostabu kad sutikau tave ir kad padedi man toliau judet i prieki, labai dziugu, labai aciu... ir tai sakau is sirdies, nes kazkaip geriem zmonem negaila gero zodzio...o kartais ir apkabint iseina... jau zelandijoj kokius 5 kartus buvau ka nors apsikabines is didelio dziaugsmo ir gerio...

tai blevyzgojam, marsrutas tas pats, interesai tie patys... tik kad jis zada miegot savo nupuvusiam space wagon'e o as vaziuoju i sumedziota vila miegot lovoj kaip karalius... kaip ir noretus priimt ji ir priglaust kartu, bo randam bendru temu interesu ir ko gero pazintis taip neuzsibaigs tik zelandija, bo ta aliaska tiksliai numatyta kazkur ant ateities...
apvaziavus visus ledynus uzpuskavus i kelis kalnus, suradus mano vila...
jau suspaudes subine is dziaugsmo ir del to, kad bus labai gerai, nes namuciai kvepia prabanga ir geru maistu, be to, dar ir gerais zmonem!
o sutranzuotas herojus, gauna savo kambari, ir mes sedim ir dziaugiames koks nuostabus gyvenimas... ir kaip reikia gyvent dabar...
kaip neapsimoka nieko planuot... pala einam issimaudysim jakuzzi
ir toliau snekames kaip gera ir kaip daug galimybiu yra ir is esmes....
laisve rinktis...
laisve daryt ka tik nori su savo gyvenimu... cia. dabar. yra..
ir jam jau 42 ir jis linksi galva ir sako jo jo... ir tada galvoji, kad cia net ne jaunatviskas optimizmas o paprasciausiai gyvenimo budas... gyvent laimingam ir taip kaip nori...

ir toliau snekam, kaip daugelis zmoniu to nesupranta ir bando paskest netikruose dalykuose, kaip bando tapti svarbiais ir pastebetais, kaip jiem svarbu kad jie butu reikalingi... ir jei tik nors biski pasitreniruoji numot i egoizma ranka ir sakyt pfff... stuka metu... as ne toks jau ir svarbus.... ir tas gyvenimas kazkokiu nauju spalvu igauna...

ypac kai po geros vakarienes nueini i urva kuriam ant sienu sviecia visokiausi svieciantys vabalai ir teka upelis salia ir suo vis palaizo ranka ir zinai, kad siandien gali del nieko nesijaudint... stogas yra... geri zmones yra... maisto yra...

ir ko dar gali reiket ? nic nieko, tik ramaus ir gero miego...
kita diena kazkur i kalnus kazkur pakopinet po urvus, dar kokiu penkiolika kartu prarast ama ir zada ir ziovaut ir ziovaut nes tos deguonies tom smegenim vis neuztenka, nes vaizdai aplink --- ne zmonem
...

musu lietuviskas ukininko zodynas ir anglu kalbos neismanymas vis isparaudzia mane i rema, kai zmones paklausia, nu ir kaip? ar patinka cia ?


emmm ummm, ahaa....
gerai kad japonai supranta ka tai reiskia ir yra sugalvoje tam reiskiniui tam tikra zodi

 yugen- an awerness of the universne that triggers emotional responses TOO deep and mysterious for words
ir dabar pameginkim lietuviskai... net baisu galvot...

budrumas/pastabumas visatai, kai emocinis intelektas negali suvokt kas vyksta aplink ir isreikst to zodziais ?

isvis tragish
na bet esme aiski, kai gali nusimest palapine ant pliazo ir skaitydamas knyga, ziaumodamas sausainius stebet kaip saule leidzias kazkur i tazmanijos jura...
ir net nebandyt nieko suvokt
aisku, kad viskas taip nebutu idiliska, nuostabu ir grazu, tai vis pradziugina, smeliamuses... kurios taip graksciai nutupia ir KAI kimba. tai net uzbaltuoja akyse.... o po to nakti miegi po koki 20 min nes turi atsikelt is nezmonisko neztejimo ir kasyt kasyt....

turiu namus west port'e kazkoki deduli sucouchsurfinau ir dabar jau ramiai turesiu kur prisiglaust  pries sekanti zygi ir dar darbo gausiu
$ $ akyse, jes...

tai lyja lietus, o as sau ant kelenu atsiklaupes, kad raunu, kad raunu zoles is pakampiu, kad plaunu, kad plaunu purva nuo esfalto... ir tris dienas taip po 10h uz 15$ sau pasidarbuoju i valias,400$ i kisene, ir jau mazdaug sekanciam pusmeciau pasikroviau darbo, dabar galima ir ilsetis...

aisku kad per lengva ilsetis nebutu tai dar reikia nusitranzuot apie 130km i kazkur i niekur, kur masinu ne per daugiausiai ir tik vienas kelias su keliom fermom pasonese...
ir kad smagiai leistusi laikas beatostogaujant, tai nusipirkt bananu, kiviu, morku 3 kilogramus... tada dar sauso davinio... i termosa arbatos ir tuos 35kg ant kupros hop.... ir pirmas etapas tik 90km
nusitranzuot sekas visai neblogai, reikia paejet tik 15km ir per dvi dienas jau atsiduriu trasos pradzioj....
alternatyva? aisku yra, gali sumoket 160$ uz autobusa...
not gonna happen...
ir pirmyn,
ziuriu, kad priparkuotos kelios reindzeriu masinos stovejimo aikstelej... ahaa.. maksimum 8 reindzeriai metos kazkur ant trasos, kadangi as neuzsibukinau sito pasivaiksciojimo, kas reiskia 35$ nakciai namuke arba 15$ palapinej... tipo kempingas..ir tipo kas 90km ruoze pastatyti 7 namukai, jau visiskai hardcore turistams...o eit reikia apie 3-5 dienas, o as net nezinau kaip seksis eit, o uzsibookinus nieko negalima keist... tai isvis kazkokie spastai tie reindzeriai... nes viena diena gali pliaupt lietus, ir nueisi tik 15km o kita diena i kokia nuokalne sau susuksi arti 40 ir dar noresis kur iseit pasivaiksciot ar issimaudyt juroj..
tai tepu tepu sau prispaudus sikna, ausines istrauktos is ausu ir kiekvienas krepst, uz simto metru jau buna isgirstas ir planas susuktas, ajei sutikciau reindzeri...
ai as cia tik pasivaiksciot
o ka su ta kuprine?
ai tai viena karta apvoge, tai dabar bijau palikt, be to, ji tik atrodo sunki ( ir tikies kad jis nenores jos pakelt, nes didzioji dauguma zmoniu, paprasciausiai jos neatplesia nuo zemes)
bet ir pirma diena nesutikau reindzerio ir antra tik prasilenkiau su placia sypsena, nes buvau ka tik gerai pramiges prie upes, kur rizikavau gaut 500$ bauda ir papusryciaves ir it isgeres 20 puodeliu kavos, po suolio upen...

tramp pam pam... pliazas, akmenys, bangos, miskas, zalia, palmes, paparciai, medziai penkiu milijonu metu senumo su kitais medziais auganciais ant ju... upes, upeliai, purvas, smelis, saule, lietus, karstis, saltis, kopti, leistis, sypsotis, susiraukt, atsipalaiduot, pavargt, eiti eiti eiti....
ir slysta tie kilometrai kazkaip... kai gyveni kokiam mieste, turbut net nesuvoki kiek nuvaikstai... bo atrodo va pora valandeliu ir jau 20km dar pora ir jau 30... ir jau eit kaip ir nelabai noris... bet dar tos dienos simtas ir reikia eit, bo jei sustosi, tai nei sis nei tas...
palapines negali statyt kol nesutemo, i namuka lyst miegot neverta rizikuot, bo dar pasirodys koks isdykelis reindzeris kuriam visai nelinksma siandien ir visai galimas daiktas kad 45 000km tranzuotojo keliones istorija, visai nesujaudins... ir ir ir...
eini, pedini sau, sedi ant akmenelio ilsies, valgai visa aplinkini grozi ir kerti bananus su kiviais,o grozis kazkaip jau lyg ir pribleses, lyg ir ne taip grazu.. bo akyse jau mirga, jau biski tos spalvos liejas ir tie raumenys jau kazka aiskint pradeda, ypac peciai ir nugara...
reikia nutupt, pailset ir ziuresim kas toliau...

kaip cia toliau, gudriau nuo to pagrindinio kelio ir tuo paciu ne taip toli, jei sugalvotu vel iskrist metu krituliai per viena nakti, kad dar butu galimybe nusigaut iki kokio stogo ...
tai pro visokius sabakstynus, palei upeli kol surandi ale apylige vieta palaipinei ir reikia sutelkt paskutines jegas, kad nepradet rekt ir visko aplink taskyt i salis, kai kas nors nuluzta ir palapines strypas islenda per sona ir dar viena skyle....
jau palapinyte pavargus, be to daros labai aisku, kad sianakt bus daug lietaus...
na, planas prisnaust bent tris valandas, o tada jau kazka bus galima galvot....
ilendi  i silta miegmaisi ir taip gera palieka... ir tie raumenys daugiau ne krust, daugiau nieko isvietos nesinori judint tik susisukt i gnutuliuka ir jau sekantis epizodas kai pradeda barbent lietus, bet dar aki pramerkus, tamsu tamsu....
kai pradeda sunktis vanduo i vidu, ir jau biski sviesiau
ir kai jau baisu miegot nes viskas aplink teka ir bega ir reikia sukaupt visas jegas, kad nepradet rekt is ramiai sukoncentruotai viska supakuot ir saut atgal i trasa ...
ir siandien bus slapia.... labai slapia...

ir tik nupirdolinu pirmus 7 kilometrus, o galvoj - game over... jau lengva panika...
o, yra namukas... greit soku vidun viska kas slapia ant laido ir dziovinimas prasideda...
ir viena valanda tik tak ir kita tik tak ir niekur eit nesinori ir tu malku per akis ir niekas nesirodo, gal niekas ir nepasirodys... gal siandien uzteks ir 7 kai taip lyja ... o ryt bus like tik apie 25....
tik. kai vakar nupirdolinau 38...
o. kurmi, kazkas parzygiuoja tep tep...
o. cia prasau uzeikit, tuoj jums vietos padarysiu, va, peciukas dega, prasau, pasisldykit, pasidziaukit siluma...
fjuuu, ne reindzeris, bet arti... kazkoks gidas..
tai kazka meluoju kaip cia pradejau is kito galo, kad ne visa trasa einu... ir kokius 4 kartus pats save prigaunu, kaip susikertu ir reikia staigiai pergalvot visa istorija...nesekas meluot ir kazkaip tu jegu nera kazka klijuot... ir jis jau prigavo mane ir daro pokstus....
o is esmes man visai ne motais.. nes yra stogas, yra pecius, yra nuovargis...
ir yra geros 4 pusles ant koju ir batai permirke ir kojines kiauros ir isvis...
nesamone.

o, sitas juk gidas, zinos kaip su puslem elgtis..
papasakoja istorija, kaip ji armijoj ismokino pervert pusle su siulu ir adata, aisku pries tai nudezinfekavus ir palikt nakciai perverta siula per pusle, kad isteketu visas geris....

aha, butinai pameginsim, tik kad dar rytas ir tos nakties laukt stuka metu, tai patrinu pamaliavoju kazka... susirenka jo grupe, pavalgo, pasistiprina ir jiem tik 5km sios dienos numatytos keliones, nes aisku viskas uzsakyta ir tvarkingai paruosta... man ?
nieko nezinau... vel vienas, vel ramu, bet kazkas spirga, jau reikia lekt, nuojauta kuzda, kad laikas judet...
ir jau beveik susipakavus pasirodo japone ir tada keliaujam kartu ir ji sau dainuoja ir as zygiuoju ir ne taip liudna ir ne toks baisus tas lietus, kai kazkas salia ir nors tik 7km ir reikia gerokai suletint tempa, kas labai vargina, bet vis linksmiau...
ir ateinam kur laikas issiskirt, bet ilendu as i ta namuka, pastatyta pries metus ir cia silta ir gera ir yra seima kuri pakurus peciu ir kazkaip nesinori niekur jau eit, kai lietus ir vejas talzo langus...
nu dar biski, nu dar biski ...
ir sedi, lauki ir jau zek sutemo, o teksaso reindzerio ne zenklo... gerai. kapoji kuskusa, valgai sokolada...
ir staiga... bruuumm breeemm...
o  ooo  ooo ooouuuu
tik begte i lova susisuki i miegmaisi, ale miegi.
izigiuoja isdidziai su savo raudona striuke ir purvinais batais patrulis... bo jie laksto su keturaciais... ir saugo gamta...
ir japone mane issuka, pasako, kad jau visi miega ir gerai, kad ji supranta tiek pat angliskai kiek as lenkiskai, nes jis klausineja visokiu nesamoniu, bet matyt irgi yra pakankamai pavarges ir nusprendzia nesikankint siandien ir sutikrint viska rytoj ...
nu ka...
dabar tai ner kur detis ir zadintuvas nustatomas 4 ryto... ir ale reiketu miegot...
bet tos muses niezti... is  tos seimos diedas knarkia ir tas nerimas, ir penki tukstanciai planu galvoj vis neduoda miegot... ir jau kitas epizodas kai birbia budylnikas ir jau reikia pramerkt aki ir susikraut smutkes...
aha, o smutkes tai visos visokiuose maisiukuose ir traska braska... o aplink tylu tylu, girdis kaip muse zvimbia, tai mano daiktu krovimasis ir palapines vyniojimas ir siuksliu maiso dejimas ant kuprines, manau kad nieko nepradziugino, bet nu ka... moket bauda ir susikurt daugiau problemu, manes irgi nedziugina, reikia nest kudasiu... sekantis stogas uz 7km...ten sustosiu, pavalgysiu ir toliau....
baugu, gudu, gerai kad yra kelias ismintas kaip autostrada, bet tas prozektorius nelabai daug sviecia bo rukas ir dar lyja ir dar tamsu kaip gudzia nakti ir tylu tylu
nejauku nakcia ir muzikos nesinori klausytis ir kiekvienas trakst gudumoj nubega siurpuliukais, nors ir zinai kad jokoio gyvio kuris grestu sveikatai cia nera...
ir ne vienas paukstelis nieko necirskia ir nieko nepasakoja ir tik lukas pedina pusiau miegodamas ir vos neuzlipa ant vieno reciausiu ir greiciausiai nykstanciu - Kiwi paukscio...

o! cia tu tas.... kuri butinai reikia pamatyt ir kuriu ten tik 30 like..
toks kazkoks neaiskus... paukstis be sparnu, tik kalakutas su ilgu snapu ir dar rudas, ir dar taskuotas ir panasu kad labai durnas...nes viska ka padare tai perbego i kita kelio puse, atsitrenke i kelma ir tupi susiguzes... tipo bijau ir kai bijau as nematomas...
aha... skani mesyte... ir toks riebokas atrodo....
neveltui nyksta

pagailo toki fotkint, nes reiketu blico ir turbut numirtu... be to kamera taip giliai po visais maisais maisiukais, o jei dar nuzudyciau raudonos knygos pauksti, kol nelegaliai praleidau 3 naktis nacionaliniam parke... visai idomus scenarijus lauktu...
spaudziu gazo...

nugriunu po stogu, kas yra kriaukle ir dar priklijuoju valanda miego, suvalgau tuno ir bulkos
ir kai reikia pradet vel eit tai kaip ant adatu, tep tep tep.... trina trina trina... ech ta fizika ir biologija...
gal jei bent 8 buciau is abieju turejes, tai ka nors buciau isrades: anti pusles transformatrtrikona
bet nieko, skausmas tik dar vienas laikinas dalykas ir smegenim vis duodi signala ji uzmust ir uz geru 15 min jis kazkur nusikelia i salimais esanti lygi ir labai daug nereikalauja...
ir pagaliau miskas baigias ir finiso tiesioji... dar 2km

ir jau upes vanduo kuris nuplauna visa prakaita ir varga...
ir vos nenunesa manes kur nors toli toli... bo po lietaus upe visai idomiai pradeda teket
ir jau kai sausas ir svarus pasirodau ant kelio, kazkas atvaziuoja is kitos puses ir mane surenka ir pastato jau ant pagrindiniu keliu ... ir vel nikstys virsuj, knyga rankoj ir
prizas - snikeris, guli pilvuke...

sustoja britas, nieko nesnekam, bet matau kad geras veikejas, uztenka kokiu 15 zodziu kai jis pasiulo prisiglaust pas ji namuos... ir as aisku sakau ! jes !
ir issiskiriam, bo jis eina rinkt akmenu kiemui, o as dar kazkur noriu pasiblaskyt, bo diena tik prasideda... kai 4 ryto kelies, tai iskart laimi kokias tris dienas per viena ... tik su puse jegu..

ir sustoja seima su vaikais ir parodo, pati graziausia pliaza pasauli ir praleidziam kartu pora valandu lakstydami po kopas ir as mirkydamas savo kojas juros vandeny, bo biski karts nuo karto sauna biski baltos spalvos i smegenis ir viskas taip nutyla aplink, nes puslyte pasantykiauja su kokiu akmenuku ar spygliuku
ir tom kojom patinka, kai jas skalauja saltas, surus vandenukas...

o suradus savo brita, gretimam kaime sedziu ant sofkutes, sypsaus kol kiskienos ir darzoviu troskinukas sutinas orkaitej ir vynas rankoj ir nieks isvis daugiau neidomu.
gera, ramu, saugu.

ir gera zinot, kad yra teisingu zmoniu ir gera jaust, kad ir as toks daraus ir kaip bus smagu surinkt koki valkatele, kai jau busiu senas ir pradziugint ji tokiais paprastais dalykais kaip stogas ir siltas geras maistas... ( jei aisku nebus koks psichinis ir nereikes jo pacio suvalgyt... bo visokiu esti....)

ir kita diena niekur nesinori skubet, be to ner kur skubet
ir jau sedziu baidarei ir  irkluoju po vandenyna, po upeliokus ir upes
ir nusiirkluoju i sala kur nic nieko nera
ir ten prisnaudziu pora valandeliu
ir pabudus svajoju, kaip gera butu turet cia slapta baze ir su savo mylimaja atplaukus pagyvent ir paatostogaut bent pusdieniui... kaip atitrukt nuo visko... but uztvertam vandens sienos ir zinot, kad vis del to esi saugus, bo turi kanoja ir ne taip toli reikes irtis, bet tuo paciu pakankamai toli, kad pasijaustum kaip robinzonas ir galetum sokt pergales soki aplink lauza su nuogais kiausiais ir nesukt galvos ...

ir vakare susirenkam kibirus ir vaziuojam rinkt kriaukliu, o kriaukles skanios:

biski juros vandens i keptuve,  isspaust pora cesnaku ir stikline balto vyno ...
uzmest ant ugnies ir palaukus kol jos prasiveria ir palaikius 10 sec... bo po to jos taptu gumines...

kerti midijas, geri balta vyna ir su cesnakine duonele prikerti tiek kad jau pradeda mirguliuot akyse ...

ant virsaus makaronu ir kita diena vel i kelia... laukia dar vienas 70km pasivaiksciojimas...
si kart vien tik papludimiai, ilankos ir upes...
wau

ir jegu kaip pas traktorista ir kuprine lengvesne ir grazu grazu... ir reindzeriu nesimato... ir simtas vietu kur patogiai nusimest palapine... ir kita diena tenka keltis vel 5 ryto, bo si kart nuotykis, o ne pabegimas.
reikia perbrist per ilanka kuri tik per atoslugi tampa pereinama... o atoslugis kas 6 h.... tai reiliai turiu pora valandu kol galima prabrist, nes po to vanduo pakyla pora metru... ir sekantis variantas laukt 5 vakaro neitikina...
tai keliuos, brendu, baisu, nes nesimato kur einu...
ir turbut vel angelas ar kosmosas ar bet kas kam esu labai dekingas uzdega zvake lange ir matau maza zibureli ir zinau, kuria kryptim reikia judet...
nes dar labai tamsu, o jura gryzineja ir ilanka mazdaug 4km plocio ir uff... a jei pagaus tai geriausiu atveju busiu labai labai slapias ir be daiktu.. o blogiausiu ...
jo. tai pirdolinu greitai, ignoruodamas slapius batus pilnus smelio ir tik laikydamasis krypties ir neziuredamas i jokiu sonus... kelias upes perbridus pasiekiu kranta ir kazkokie turistai pavaisina zalia arbata....
geris.
bet dar laukia 10 km kol yra tas pats atoslugis, nes uz tu 10 km... daug trumpesne bet dar viena ilanka kuria imanoma perbrist tik ryte arba vakare....
tai pervarius per ten, krentu i zolynus ir miegu kaip su malka per galva gaves... nuo 5 ryto iki mazdaug 7 nuvarau apie 14km. koma.
miegas, antri pusryciai...
ir ta pacia diena priklijuoju dar 25km ... ir tada jau visai visai problem... nes leidziantis i suplanuota miegui vietele kuri yra nuostabi ir dar pradziugina, nuostabia vakariene:




kazkoks raumuo prie blauzdos nusprendzia saut balto skausmo bangas i smegenis ir suparalyzuot visa koja... tai leistis negaliu, tenka lipt apie 300m atbulom ir sukandus dantis, bo taip maziau skauda... ir pavakarieniavus labai tikiuos jog nereikes to pacio patirt rytoj

ir toliau i kelia....
siandien tik 15km, nors ir planavau pasilikt cia bent porai dienu, bet pradejo pliaupt lietus ir teko tept slides... o kai pliaupia lietus, lengva panika visada salia ir tada pradedi sukt planus i ateiti, juoktis is prisiminimu ir nerimaut del visokiu nesamoniu,
be to kai esi vidury nieko.. reikia eit... pabaigus trasa laukia stogas...
nors ir labai sunkiai judas... gal del vakarykscio nuovargio... gal del liuties ir nezmonisko vejo....
bet visai nepatinka.... o pabaigus trasa ir patekus po stogu, nors ir gera kai turi uzuoveja vistiek dar salta ir slapia, apsirengiu viska ka turiu, truputeli geriau, sukertu bomzpaki ir jau silciau ir tas maistukas pilve ikvepia kokio tai pasitikejimo...

uz poros valandu ateina lukas ir pasnekam apie kokia nuostabia kuprine jis turi ir kokiu marsrutu ejo ir link kur juda...
(ne su savim snekuos)
ir uz valandos pasirodo dar kazkokiu mergaiciu ir jas prikalbinu mus biski pavezt...
ir dar uz poros valandu plaunu indus krishnaitu virtuvej ir sluoju grindis ir padedu gamint samosas...
ir uz lango pliaupia lietus, bet siandien ramu, ne tik nemokamas, skanus maistas, bet ir stogas su krishnom  uzdirbtas....

ryte meldziames, sokam ju sventykloj ir pro langa matau ozka, kuri slepias budoj nuo lietaus ir ziuri tieisiai i mus ir turbut galvoja ir kas cia do cirkas... garbinu krishna ir sypsaus, nes kazkaip juokinga kai jie bando itikint kaip krishna yra tikras ir kaip reinkarnacija tikra ir kaip viskas pasidaro tru kai tampi krishnaitu, nes tai vienintelis tikras.....

yeah right...
dar viena priklausomybe, dar vienas lengvas kelias kur kazka gali sekt ir kazkuo vadovautis...
dar vienas modelis, kuris gal ir teisingiau atrodo nei daugelis kitu ...
bet is esmes, ne daug skirias jei tu dievini savo harlei deividson ar valgai vien tik morkas ar aukoji setonui nekaltas mergeles, ar zaidi zaidimus ar pasineri i bet kokia kita priklausomybe kuri leidzia bent siek tiek atitrukt nuo realybes ir pamirst visa kasdienybe...

ir as kazkaip labai nejaukiai jauciuos tarp zmoniu kurie yra uzsidare savo mazam pasauleli ir fanatelina ant kokio vieno dalyko...
ne taip as isivaizduoju zmogu
ir kazkaip man zmogus, kaip butybe skirias nuo ozkos tuom, jog mes turim galimybe rinktis, laisve pasirinkt savo likimus ir islipt is vieno gyvenimo ir isokt i visiskai kita...
del to jis ir yra toks nuostabus...
nors kazka panasaus sako ir krishnos:

 kuniski malonumai yra nieko verti ir kad zmones kurie jiems vergauja yra tik puse zingsnio nuo gyvuno....

bet nu ir kas ? ar zmogus sugebetu visa gyvenima but spiritualine butybe ar ne kiekvienas turi nueiti savo keliu, kol gales susijungti su kosmosu, Dievu, visata....
pridaryt milijona, klaidu ir nudegt stuka kartu

ir jei vaikus nuo gimimo uzverbuoji i toki viena tikra tikejima, tai tie vaikai labai tiketina jog uzaugs visiskai priesingai nei tu noretum ir jie ieskos balanso ir ieskos laisves ir kazkokios saviraiskos...
kuri gali ir nelabai tave dziugint

arba kazkada kazkur sugebesi uzslopint uzspaust ta jausma ir uzsiaugint dar viena darzove ....
tru ?
nezinia...

zmones ir energija.. kodel kai kuriu zmoniu lygtais vengi ir kai su jais issiskiri atsiranda sypsena veide... nors ir zinai kad tai nera blogi zmones ir pan... bet tiesiog aplink nesinori but ir kai jie kazkur toli toli, tau daug geriau....

ar cia tik dar vienas savikontroles zaidimas...? ir kai kur pasieki aukstesnius tolerancijos lygius ir kai kuriems zmonems nereikia iseikvot tiek daug energijos ir gali but su jais atsiplaidaves ir savimi... o su kai kuriais isitempes ir visalaika parengties busenoj.. ir tas dalykas tiek vargina, kad kai gauni sansa pabut su teisingais zmonem noris juos apkabint ir aplanko nesuvokiamo dziaugsmo pliupsniai ...

stereoptipai ir kodel taip sunku ju nenaudot.. ? nes stereotipai palengvina musu gyvenima ir juos naudojant galima sumetyt tam tikras etiketes tam tikriem zmonem ir taip pasikirstyt savo energija... su kuo bus sunku ir su kuo bus lengva ir naturali zmogaus funkcija taupyt savo energija ir atmetimo reakcija tam kas nereikalinga uzlipa auksciau nei mastymas ir kazkas is vidaus vis bando prisibelst ir tas beldimas labai varginantis ir ikyrus... bet treniruotis, didint energijos kapitala ko gero vistiek yra visai naudingas uzsiemimas, bendraujant neteist, sugebet isklausyt, neuzdavinet durnu klausimu ir nesneket beleko... nemeluot ir neiskraipyt realybes... paprasta, bet uff kiek energijos reikalauja...


skaiciau straipsni kuriam sako:

just as we now live in public, so do we think in public. And that is accelerating the creation of new ideas and the advancement of global knowledge.

bet ar nebuvo tai daroma visais laikais... paprasciausiai suskirstant visuomene i sluoksnius ir per daug nesikisant i zemesnius  / aukstesnius... nors dabar, kai viskas susiliejo i viena kruva ir vidurine klase dominuoja interneto erdve ir tu ale galvoji, kad cia labai daug visko prigalvoji ir viska dalinies ir kuri kazka naujo... istikruju esi tam paciam senoviniam 18 amziaus rate...
iseitis ?
ar isvis reikia iseities ?
iseitis i kur, kam kodel ?
ir tada pamatai kaip visa pasaulio ismintis susitelkia i viena paprasta dalyka kaip laimes siekimas...
ir pamatai kaip viskas gali but paprasta ir kaip mazai zmogui reikia jei jis sugeba atsikratyt saves iskelimo/saves naudos/saves svarbos dalyko.. .
ir jis tampa mazas kitiems(nes kiti tampa tik labai artimas/supratingas ir mazas ratas), bet labai didelis sau (budamas niekuo, tampi viskuo)
paprastas. bet labai laimingas
ir kazkaip nieko daug nereikia
ir kazkaip sugebi gyvent dabar
ir kazkaip gera.
ir kazkaip nesinori nei prisimint, nei planuot ateities...
ir kazkaip butu gera su kuom nors tai pasidalint, be dideliu pastangu, be dideles kontroles ir be nereikalingu vaidmenu///

ir kazkaip labai jau kartojies per visa savo ta dienorasti... bet kazkaip kaip ir nesvarbu nes vistiek..
koks skirtumas ?