Saturday, October 12, 2013

Keltas/Wellingtonas, Naujoji Zelandija

atsikelus bandau apsitvarkyt, o tvarkymasis tampa moksliniu ekspermentu..
bandau pakelt puodo dangti nuo spinteles... ir turiu kelt su abiem rankom.. kol jis atlimpa ir su kazkokia tysia mase atsiplesia nuo pavirsiaus....
svarstau, kokios gravitacines jegos paveike sita virtuve/nama... nugriuvau pas zelandiecius snouborderius namo.. ziauriai viskas gerai ir muzika teisinga ir alaus saldytuvas su sudziuvusia morka, viskas kaip turi but... bet ryte atsikelus ir norint papusryciaut, svarstai ar nusisaut ar bandyt paliest ta/// tai...  kad ir kas ten butu po tuo/// kad ir kokia nauja gyvybes forma butu israsta...
not a problem nes siandien full power i sniega!
sweet as
garaze penkios banglentes, sesi skeitai, numestas bmxas ir lowrideris... pora meskeriu.. pora slidziu, kokiu 15 snowboardu... labai teisinga.
isoki i ratus ir riedi koki pusvalandi iki trasu, bo tokios prabangos kaip europoj, kad nusileidus po dienos gali atsidaryt alaus is savo saldytuvo, net nenulipus nuo lentos nera...

ir tai diena ko gero viena tu kur nuo sypsenos veide skauda raumenis, o visa kita kas ant kuno kabo, labai neblogai jaucias... smagu ciuozt kai visi kiti uz tave koki penkiolika kartu geriau greiciau daugiau ir auksciau varo ir tik ziurek ir dziaukis... mokykis ir sypsokis..
super dienele, vakare sumusam pitakais, alaus ir visi kaip zombiai i savo kambarius bo nuovargis po full power vistiek yr...
dar 2 dienos kol atidarys kelia.. nu ka reikia laukt....
po dvieju dienu dar dvi dienos... nu blemba jau nepatinka, bet gerai laika leidziu, reikia laukt...
po savaites jau nesvarbu kiek tu dienu dar zada priklijuot, kiek reikalai leidzia suprast, tai situacija gan rimta ir teks nemazai palaukt... not a problem.. viena diena su dviraciu prasikost
kita ant kalno su lenta
kita peskom uzlipt ir but nublokstam i kita dimensija nuo vaizdu ir supamo grozio...
ir kita siaip pradorzoviaut... be to, mano chebra isvare i tura gaudyt bangu kazkur po visa zelandija ir bent savaite turiu namus kur galiu gyvent vienas ir ivest savo fizika, biski apsitvarkyt ir susikurt jauku gravitacini lauka, su teisinga muzika ir geru maistu...

nu ka, siandien lyg ir ta diena kai jau turiu prasokt pro uzdaryta/atidaryta? kelia. bandom.
judam braukiam... laukiu ilgai, nuobodziai, viena kita masina surenka paveza 10km.. nenori manes paleist is Wanakos. o as ir pats ne ziauriai kazkur raunuos... nu ka, jei dar savaite teks palaukt... ka darysi..
bet is niekur isnyra raudonas kemperis su pecium viduj ir prikrautas deganciu malku... bo sildymas biski sugedo.. sedi mociute kokiu 70 metu ir vaziuoja i Vakarine pakrante!
same? same !
valio, braukiam, akys issprogusios, laukiam, kada vel gausim per zanda ir koks nelemtas kelio zenklas sakys. problem. closed.

tai judam i priekipo biski, kol kas viskas atidaryta... ji lauke 12 dienu... as laukiau 12 dienu...
jau pats laikas judet..

ir ka, suzinom kad pirmosiom dienom kai pliaupe lietus ir pries pat subyrant keliui zuvo keli kanadieciai... oooouuu tai pasirodo buvo visai rimta... ahaa
situacija tokia.. kad paprasciausiai seno kelio isvis nebeliko ir chebra per 10 dienu sugebejo isgremzti nauja kelia is uolos kur buvo salia kelio...

skraido malunsparniai byra uolos... mes ramiai su savo raudonu tanku judam i prieki, svarbu pervaziuot i kita puse... jau pats laikas....
pervaziavom...
aha, viena problemele dingo, dabar reikia susigalvot kokiu nauju,..
jau velu, uz lango lyja ir iki ten kur vaziuoju dar kokie 300km... ir pora vietu kurias reiketu pamatyt...
ai nesuk galvos, sedek prie peciaus, ziaumok nuostabu pyrageli ir jau kai reikes sprest reikalus, tada ir spresi ...
kelias atrodo baugiai... salimais isgriuvusios purvo, akmenu, medziu nuosliauzos... upes patvinusios...
pasirodo per viena nakti iskrito 3metrai lietaus... cia turbut visai nemazai ir man savo suplysusioj palapinej butu buve galima pasidaryt ir jakuzi ir tramplina pasistatyt ant panardymo...
mociute atvaziavo kur jai reikejo, i savo nauja darba, valyt ir pakuot white bait zuveliokus
o as,... o as o as... ai kazka su savininkais blevyzgoju ir matau, kad belekokios geros dusios zmones nusimato...
ir kazkaip kazkokiu budu jau nesu savo kuprine i ju kemperi ir turiu stoga nakciai...
pasirodo dviem, bo kita diena, kazkaip nesinori isvaziuot, bo ir lazanija kaip ir paruosta ir biski darbu yra ir duoda masina ant pasivezint po apylinkes ir kazkaip gera but ten kur zmones sypsos, vaikai auga, yra batutas ir suo...

kelias tuscias... pasirodo uztvara pastatyta vel is naujo ir nelabai turiu pasirinkimu, tik eit ir kazka mastyt... apie kelia, gyvenima, vienatve, tikraji dziaugsma, tikrus dalykus...
kazkur isblunka visa realybe ir nepastebi kaip nusikeli penkiom dimensijom i prieki ir ziu... jau sedi pas kazkoki biceli is Aliaskos masinoj ir jau kad pasakoji... net pasicepsedamas

o istorija ta pati ir daaaug daug kartu per diena...
keliauju 14 menesiu... jau daugiau nei 45 000 km, tranzuoju is lietuvos

pauze ovacijom ir komplimentam ...

tada kazka apie kaip nuostabu kad sutikau tave ir kad padedi man toliau judet i prieki, labai dziugu, labai aciu... ir tai sakau is sirdies, nes kazkaip geriem zmonem negaila gero zodzio...o kartais ir apkabint iseina... jau zelandijoj kokius 5 kartus buvau ka nors apsikabines is didelio dziaugsmo ir gerio...

tai blevyzgojam, marsrutas tas pats, interesai tie patys... tik kad jis zada miegot savo nupuvusiam space wagon'e o as vaziuoju i sumedziota vila miegot lovoj kaip karalius... kaip ir noretus priimt ji ir priglaust kartu, bo randam bendru temu interesu ir ko gero pazintis taip neuzsibaigs tik zelandija, bo ta aliaska tiksliai numatyta kazkur ant ateities...
apvaziavus visus ledynus uzpuskavus i kelis kalnus, suradus mano vila...
jau suspaudes subine is dziaugsmo ir del to, kad bus labai gerai, nes namuciai kvepia prabanga ir geru maistu, be to, dar ir gerais zmonem!
o sutranzuotas herojus, gauna savo kambari, ir mes sedim ir dziaugiames koks nuostabus gyvenimas... ir kaip reikia gyvent dabar...
kaip neapsimoka nieko planuot... pala einam issimaudysim jakuzzi
ir toliau snekames kaip gera ir kaip daug galimybiu yra ir is esmes....
laisve rinktis...
laisve daryt ka tik nori su savo gyvenimu... cia. dabar. yra..
ir jam jau 42 ir jis linksi galva ir sako jo jo... ir tada galvoji, kad cia net ne jaunatviskas optimizmas o paprasciausiai gyvenimo budas... gyvent laimingam ir taip kaip nori...

ir toliau snekam, kaip daugelis zmoniu to nesupranta ir bando paskest netikruose dalykuose, kaip bando tapti svarbiais ir pastebetais, kaip jiem svarbu kad jie butu reikalingi... ir jei tik nors biski pasitreniruoji numot i egoizma ranka ir sakyt pfff... stuka metu... as ne toks jau ir svarbus.... ir tas gyvenimas kazkokiu nauju spalvu igauna...

ypac kai po geros vakarienes nueini i urva kuriam ant sienu sviecia visokiausi svieciantys vabalai ir teka upelis salia ir suo vis palaizo ranka ir zinai, kad siandien gali del nieko nesijaudint... stogas yra... geri zmones yra... maisto yra...

ir ko dar gali reiket ? nic nieko, tik ramaus ir gero miego...
kita diena kazkur i kalnus kazkur pakopinet po urvus, dar kokiu penkiolika kartu prarast ama ir zada ir ziovaut ir ziovaut nes tos deguonies tom smegenim vis neuztenka, nes vaizdai aplink --- ne zmonem
...

musu lietuviskas ukininko zodynas ir anglu kalbos neismanymas vis isparaudzia mane i rema, kai zmones paklausia, nu ir kaip? ar patinka cia ?


emmm ummm, ahaa....
gerai kad japonai supranta ka tai reiskia ir yra sugalvoje tam reiskiniui tam tikra zodi

 yugen- an awerness of the universne that triggers emotional responses TOO deep and mysterious for words
ir dabar pameginkim lietuviskai... net baisu galvot...

budrumas/pastabumas visatai, kai emocinis intelektas negali suvokt kas vyksta aplink ir isreikst to zodziais ?

isvis tragish
na bet esme aiski, kai gali nusimest palapine ant pliazo ir skaitydamas knyga, ziaumodamas sausainius stebet kaip saule leidzias kazkur i tazmanijos jura...
ir net nebandyt nieko suvokt
aisku, kad viskas taip nebutu idiliska, nuostabu ir grazu, tai vis pradziugina, smeliamuses... kurios taip graksciai nutupia ir KAI kimba. tai net uzbaltuoja akyse.... o po to nakti miegi po koki 20 min nes turi atsikelt is nezmonisko neztejimo ir kasyt kasyt....

turiu namus west port'e kazkoki deduli sucouchsurfinau ir dabar jau ramiai turesiu kur prisiglaust  pries sekanti zygi ir dar darbo gausiu
$ $ akyse, jes...

tai lyja lietus, o as sau ant kelenu atsiklaupes, kad raunu, kad raunu zoles is pakampiu, kad plaunu, kad plaunu purva nuo esfalto... ir tris dienas taip po 10h uz 15$ sau pasidarbuoju i valias,400$ i kisene, ir jau mazdaug sekanciam pusmeciau pasikroviau darbo, dabar galima ir ilsetis...

aisku kad per lengva ilsetis nebutu tai dar reikia nusitranzuot apie 130km i kazkur i niekur, kur masinu ne per daugiausiai ir tik vienas kelias su keliom fermom pasonese...
ir kad smagiai leistusi laikas beatostogaujant, tai nusipirkt bananu, kiviu, morku 3 kilogramus... tada dar sauso davinio... i termosa arbatos ir tuos 35kg ant kupros hop.... ir pirmas etapas tik 90km
nusitranzuot sekas visai neblogai, reikia paejet tik 15km ir per dvi dienas jau atsiduriu trasos pradzioj....
alternatyva? aisku yra, gali sumoket 160$ uz autobusa...
not gonna happen...
ir pirmyn,
ziuriu, kad priparkuotos kelios reindzeriu masinos stovejimo aikstelej... ahaa.. maksimum 8 reindzeriai metos kazkur ant trasos, kadangi as neuzsibukinau sito pasivaiksciojimo, kas reiskia 35$ nakciai namuke arba 15$ palapinej... tipo kempingas..ir tipo kas 90km ruoze pastatyti 7 namukai, jau visiskai hardcore turistams...o eit reikia apie 3-5 dienas, o as net nezinau kaip seksis eit, o uzsibookinus nieko negalima keist... tai isvis kazkokie spastai tie reindzeriai... nes viena diena gali pliaupt lietus, ir nueisi tik 15km o kita diena i kokia nuokalne sau susuksi arti 40 ir dar noresis kur iseit pasivaiksciot ar issimaudyt juroj..
tai tepu tepu sau prispaudus sikna, ausines istrauktos is ausu ir kiekvienas krepst, uz simto metru jau buna isgirstas ir planas susuktas, ajei sutikciau reindzeri...
ai as cia tik pasivaiksciot
o ka su ta kuprine?
ai tai viena karta apvoge, tai dabar bijau palikt, be to, ji tik atrodo sunki ( ir tikies kad jis nenores jos pakelt, nes didzioji dauguma zmoniu, paprasciausiai jos neatplesia nuo zemes)
bet ir pirma diena nesutikau reindzerio ir antra tik prasilenkiau su placia sypsena, nes buvau ka tik gerai pramiges prie upes, kur rizikavau gaut 500$ bauda ir papusryciaves ir it isgeres 20 puodeliu kavos, po suolio upen...

tramp pam pam... pliazas, akmenys, bangos, miskas, zalia, palmes, paparciai, medziai penkiu milijonu metu senumo su kitais medziais auganciais ant ju... upes, upeliai, purvas, smelis, saule, lietus, karstis, saltis, kopti, leistis, sypsotis, susiraukt, atsipalaiduot, pavargt, eiti eiti eiti....
ir slysta tie kilometrai kazkaip... kai gyveni kokiam mieste, turbut net nesuvoki kiek nuvaikstai... bo atrodo va pora valandeliu ir jau 20km dar pora ir jau 30... ir jau eit kaip ir nelabai noris... bet dar tos dienos simtas ir reikia eit, bo jei sustosi, tai nei sis nei tas...
palapines negali statyt kol nesutemo, i namuka lyst miegot neverta rizikuot, bo dar pasirodys koks isdykelis reindzeris kuriam visai nelinksma siandien ir visai galimas daiktas kad 45 000km tranzuotojo keliones istorija, visai nesujaudins... ir ir ir...
eini, pedini sau, sedi ant akmenelio ilsies, valgai visa aplinkini grozi ir kerti bananus su kiviais,o grozis kazkaip jau lyg ir pribleses, lyg ir ne taip grazu.. bo akyse jau mirga, jau biski tos spalvos liejas ir tie raumenys jau kazka aiskint pradeda, ypac peciai ir nugara...
reikia nutupt, pailset ir ziuresim kas toliau...

kaip cia toliau, gudriau nuo to pagrindinio kelio ir tuo paciu ne taip toli, jei sugalvotu vel iskrist metu krituliai per viena nakti, kad dar butu galimybe nusigaut iki kokio stogo ...
tai pro visokius sabakstynus, palei upeli kol surandi ale apylige vieta palaipinei ir reikia sutelkt paskutines jegas, kad nepradet rekt ir visko aplink taskyt i salis, kai kas nors nuluzta ir palapines strypas islenda per sona ir dar viena skyle....
jau palapinyte pavargus, be to daros labai aisku, kad sianakt bus daug lietaus...
na, planas prisnaust bent tris valandas, o tada jau kazka bus galima galvot....
ilendi  i silta miegmaisi ir taip gera palieka... ir tie raumenys daugiau ne krust, daugiau nieko isvietos nesinori judint tik susisukt i gnutuliuka ir jau sekantis epizodas kai pradeda barbent lietus, bet dar aki pramerkus, tamsu tamsu....
kai pradeda sunktis vanduo i vidu, ir jau biski sviesiau
ir kai jau baisu miegot nes viskas aplink teka ir bega ir reikia sukaupt visas jegas, kad nepradet rekt is ramiai sukoncentruotai viska supakuot ir saut atgal i trasa ...
ir siandien bus slapia.... labai slapia...

ir tik nupirdolinu pirmus 7 kilometrus, o galvoj - game over... jau lengva panika...
o, yra namukas... greit soku vidun viska kas slapia ant laido ir dziovinimas prasideda...
ir viena valanda tik tak ir kita tik tak ir niekur eit nesinori ir tu malku per akis ir niekas nesirodo, gal niekas ir nepasirodys... gal siandien uzteks ir 7 kai taip lyja ... o ryt bus like tik apie 25....
tik. kai vakar nupirdolinau 38...
o. kurmi, kazkas parzygiuoja tep tep...
o. cia prasau uzeikit, tuoj jums vietos padarysiu, va, peciukas dega, prasau, pasisldykit, pasidziaukit siluma...
fjuuu, ne reindzeris, bet arti... kazkoks gidas..
tai kazka meluoju kaip cia pradejau is kito galo, kad ne visa trasa einu... ir kokius 4 kartus pats save prigaunu, kaip susikertu ir reikia staigiai pergalvot visa istorija...nesekas meluot ir kazkaip tu jegu nera kazka klijuot... ir jis jau prigavo mane ir daro pokstus....
o is esmes man visai ne motais.. nes yra stogas, yra pecius, yra nuovargis...
ir yra geros 4 pusles ant koju ir batai permirke ir kojines kiauros ir isvis...
nesamone.

o, sitas juk gidas, zinos kaip su puslem elgtis..
papasakoja istorija, kaip ji armijoj ismokino pervert pusle su siulu ir adata, aisku pries tai nudezinfekavus ir palikt nakciai perverta siula per pusle, kad isteketu visas geris....

aha, butinai pameginsim, tik kad dar rytas ir tos nakties laukt stuka metu, tai patrinu pamaliavoju kazka... susirenka jo grupe, pavalgo, pasistiprina ir jiem tik 5km sios dienos numatytos keliones, nes aisku viskas uzsakyta ir tvarkingai paruosta... man ?
nieko nezinau... vel vienas, vel ramu, bet kazkas spirga, jau reikia lekt, nuojauta kuzda, kad laikas judet...
ir jau beveik susipakavus pasirodo japone ir tada keliaujam kartu ir ji sau dainuoja ir as zygiuoju ir ne taip liudna ir ne toks baisus tas lietus, kai kazkas salia ir nors tik 7km ir reikia gerokai suletint tempa, kas labai vargina, bet vis linksmiau...
ir ateinam kur laikas issiskirt, bet ilendu as i ta namuka, pastatyta pries metus ir cia silta ir gera ir yra seima kuri pakurus peciu ir kazkaip nesinori niekur jau eit, kai lietus ir vejas talzo langus...
nu dar biski, nu dar biski ...
ir sedi, lauki ir jau zek sutemo, o teksaso reindzerio ne zenklo... gerai. kapoji kuskusa, valgai sokolada...
ir staiga... bruuumm breeemm...
o  ooo  ooo ooouuuu
tik begte i lova susisuki i miegmaisi, ale miegi.
izigiuoja isdidziai su savo raudona striuke ir purvinais batais patrulis... bo jie laksto su keturaciais... ir saugo gamta...
ir japone mane issuka, pasako, kad jau visi miega ir gerai, kad ji supranta tiek pat angliskai kiek as lenkiskai, nes jis klausineja visokiu nesamoniu, bet matyt irgi yra pakankamai pavarges ir nusprendzia nesikankint siandien ir sutikrint viska rytoj ...
nu ka...
dabar tai ner kur detis ir zadintuvas nustatomas 4 ryto... ir ale reiketu miegot...
bet tos muses niezti... is  tos seimos diedas knarkia ir tas nerimas, ir penki tukstanciai planu galvoj vis neduoda miegot... ir jau kitas epizodas kai birbia budylnikas ir jau reikia pramerkt aki ir susikraut smutkes...
aha, o smutkes tai visos visokiuose maisiukuose ir traska braska... o aplink tylu tylu, girdis kaip muse zvimbia, tai mano daiktu krovimasis ir palapines vyniojimas ir siuksliu maiso dejimas ant kuprines, manau kad nieko nepradziugino, bet nu ka... moket bauda ir susikurt daugiau problemu, manes irgi nedziugina, reikia nest kudasiu... sekantis stogas uz 7km...ten sustosiu, pavalgysiu ir toliau....
baugu, gudu, gerai kad yra kelias ismintas kaip autostrada, bet tas prozektorius nelabai daug sviecia bo rukas ir dar lyja ir dar tamsu kaip gudzia nakti ir tylu tylu
nejauku nakcia ir muzikos nesinori klausytis ir kiekvienas trakst gudumoj nubega siurpuliukais, nors ir zinai kad jokoio gyvio kuris grestu sveikatai cia nera...
ir ne vienas paukstelis nieko necirskia ir nieko nepasakoja ir tik lukas pedina pusiau miegodamas ir vos neuzlipa ant vieno reciausiu ir greiciausiai nykstanciu - Kiwi paukscio...

o! cia tu tas.... kuri butinai reikia pamatyt ir kuriu ten tik 30 like..
toks kazkoks neaiskus... paukstis be sparnu, tik kalakutas su ilgu snapu ir dar rudas, ir dar taskuotas ir panasu kad labai durnas...nes viska ka padare tai perbego i kita kelio puse, atsitrenke i kelma ir tupi susiguzes... tipo bijau ir kai bijau as nematomas...
aha... skani mesyte... ir toks riebokas atrodo....
neveltui nyksta

pagailo toki fotkint, nes reiketu blico ir turbut numirtu... be to kamera taip giliai po visais maisais maisiukais, o jei dar nuzudyciau raudonos knygos pauksti, kol nelegaliai praleidau 3 naktis nacionaliniam parke... visai idomus scenarijus lauktu...
spaudziu gazo...

nugriunu po stogu, kas yra kriaukle ir dar priklijuoju valanda miego, suvalgau tuno ir bulkos
ir kai reikia pradet vel eit tai kaip ant adatu, tep tep tep.... trina trina trina... ech ta fizika ir biologija...
gal jei bent 8 buciau is abieju turejes, tai ka nors buciau isrades: anti pusles transformatrtrikona
bet nieko, skausmas tik dar vienas laikinas dalykas ir smegenim vis duodi signala ji uzmust ir uz geru 15 min jis kazkur nusikelia i salimais esanti lygi ir labai daug nereikalauja...
ir pagaliau miskas baigias ir finiso tiesioji... dar 2km

ir jau upes vanduo kuris nuplauna visa prakaita ir varga...
ir vos nenunesa manes kur nors toli toli... bo po lietaus upe visai idomiai pradeda teket
ir jau kai sausas ir svarus pasirodau ant kelio, kazkas atvaziuoja is kitos puses ir mane surenka ir pastato jau ant pagrindiniu keliu ... ir vel nikstys virsuj, knyga rankoj ir
prizas - snikeris, guli pilvuke...

sustoja britas, nieko nesnekam, bet matau kad geras veikejas, uztenka kokiu 15 zodziu kai jis pasiulo prisiglaust pas ji namuos... ir as aisku sakau ! jes !
ir issiskiriam, bo jis eina rinkt akmenu kiemui, o as dar kazkur noriu pasiblaskyt, bo diena tik prasideda... kai 4 ryto kelies, tai iskart laimi kokias tris dienas per viena ... tik su puse jegu..

ir sustoja seima su vaikais ir parodo, pati graziausia pliaza pasauli ir praleidziam kartu pora valandu lakstydami po kopas ir as mirkydamas savo kojas juros vandeny, bo biski karts nuo karto sauna biski baltos spalvos i smegenis ir viskas taip nutyla aplink, nes puslyte pasantykiauja su kokiu akmenuku ar spygliuku
ir tom kojom patinka, kai jas skalauja saltas, surus vandenukas...

o suradus savo brita, gretimam kaime sedziu ant sofkutes, sypsaus kol kiskienos ir darzoviu troskinukas sutinas orkaitej ir vynas rankoj ir nieks isvis daugiau neidomu.
gera, ramu, saugu.

ir gera zinot, kad yra teisingu zmoniu ir gera jaust, kad ir as toks daraus ir kaip bus smagu surinkt koki valkatele, kai jau busiu senas ir pradziugint ji tokiais paprastais dalykais kaip stogas ir siltas geras maistas... ( jei aisku nebus koks psichinis ir nereikes jo pacio suvalgyt... bo visokiu esti....)

ir kita diena niekur nesinori skubet, be to ner kur skubet
ir jau sedziu baidarei ir  irkluoju po vandenyna, po upeliokus ir upes
ir nusiirkluoju i sala kur nic nieko nera
ir ten prisnaudziu pora valandeliu
ir pabudus svajoju, kaip gera butu turet cia slapta baze ir su savo mylimaja atplaukus pagyvent ir paatostogaut bent pusdieniui... kaip atitrukt nuo visko... but uztvertam vandens sienos ir zinot, kad vis del to esi saugus, bo turi kanoja ir ne taip toli reikes irtis, bet tuo paciu pakankamai toli, kad pasijaustum kaip robinzonas ir galetum sokt pergales soki aplink lauza su nuogais kiausiais ir nesukt galvos ...

ir vakare susirenkam kibirus ir vaziuojam rinkt kriaukliu, o kriaukles skanios:

biski juros vandens i keptuve,  isspaust pora cesnaku ir stikline balto vyno ...
uzmest ant ugnies ir palaukus kol jos prasiveria ir palaikius 10 sec... bo po to jos taptu gumines...

kerti midijas, geri balta vyna ir su cesnakine duonele prikerti tiek kad jau pradeda mirguliuot akyse ...

ant virsaus makaronu ir kita diena vel i kelia... laukia dar vienas 70km pasivaiksciojimas...
si kart vien tik papludimiai, ilankos ir upes...
wau

ir jegu kaip pas traktorista ir kuprine lengvesne ir grazu grazu... ir reindzeriu nesimato... ir simtas vietu kur patogiai nusimest palapine... ir kita diena tenka keltis vel 5 ryto, bo si kart nuotykis, o ne pabegimas.
reikia perbrist per ilanka kuri tik per atoslugi tampa pereinama... o atoslugis kas 6 h.... tai reiliai turiu pora valandu kol galima prabrist, nes po to vanduo pakyla pora metru... ir sekantis variantas laukt 5 vakaro neitikina...
tai keliuos, brendu, baisu, nes nesimato kur einu...
ir turbut vel angelas ar kosmosas ar bet kas kam esu labai dekingas uzdega zvake lange ir matau maza zibureli ir zinau, kuria kryptim reikia judet...
nes dar labai tamsu, o jura gryzineja ir ilanka mazdaug 4km plocio ir uff... a jei pagaus tai geriausiu atveju busiu labai labai slapias ir be daiktu.. o blogiausiu ...
jo. tai pirdolinu greitai, ignoruodamas slapius batus pilnus smelio ir tik laikydamasis krypties ir neziuredamas i jokiu sonus... kelias upes perbridus pasiekiu kranta ir kazkokie turistai pavaisina zalia arbata....
geris.
bet dar laukia 10 km kol yra tas pats atoslugis, nes uz tu 10 km... daug trumpesne bet dar viena ilanka kuria imanoma perbrist tik ryte arba vakare....
tai pervarius per ten, krentu i zolynus ir miegu kaip su malka per galva gaves... nuo 5 ryto iki mazdaug 7 nuvarau apie 14km. koma.
miegas, antri pusryciai...
ir ta pacia diena priklijuoju dar 25km ... ir tada jau visai visai problem... nes leidziantis i suplanuota miegui vietele kuri yra nuostabi ir dar pradziugina, nuostabia vakariene:




kazkoks raumuo prie blauzdos nusprendzia saut balto skausmo bangas i smegenis ir suparalyzuot visa koja... tai leistis negaliu, tenka lipt apie 300m atbulom ir sukandus dantis, bo taip maziau skauda... ir pavakarieniavus labai tikiuos jog nereikes to pacio patirt rytoj

ir toliau i kelia....
siandien tik 15km, nors ir planavau pasilikt cia bent porai dienu, bet pradejo pliaupt lietus ir teko tept slides... o kai pliaupia lietus, lengva panika visada salia ir tada pradedi sukt planus i ateiti, juoktis is prisiminimu ir nerimaut del visokiu nesamoniu,
be to kai esi vidury nieko.. reikia eit... pabaigus trasa laukia stogas...
nors ir labai sunkiai judas... gal del vakarykscio nuovargio... gal del liuties ir nezmonisko vejo....
bet visai nepatinka.... o pabaigus trasa ir patekus po stogu, nors ir gera kai turi uzuoveja vistiek dar salta ir slapia, apsirengiu viska ka turiu, truputeli geriau, sukertu bomzpaki ir jau silciau ir tas maistukas pilve ikvepia kokio tai pasitikejimo...

uz poros valandu ateina lukas ir pasnekam apie kokia nuostabia kuprine jis turi ir kokiu marsrutu ejo ir link kur juda...
(ne su savim snekuos)
ir uz valandos pasirodo dar kazkokiu mergaiciu ir jas prikalbinu mus biski pavezt...
ir dar uz poros valandu plaunu indus krishnaitu virtuvej ir sluoju grindis ir padedu gamint samosas...
ir uz lango pliaupia lietus, bet siandien ramu, ne tik nemokamas, skanus maistas, bet ir stogas su krishnom  uzdirbtas....

ryte meldziames, sokam ju sventykloj ir pro langa matau ozka, kuri slepias budoj nuo lietaus ir ziuri tieisiai i mus ir turbut galvoja ir kas cia do cirkas... garbinu krishna ir sypsaus, nes kazkaip juokinga kai jie bando itikint kaip krishna yra tikras ir kaip reinkarnacija tikra ir kaip viskas pasidaro tru kai tampi krishnaitu, nes tai vienintelis tikras.....

yeah right...
dar viena priklausomybe, dar vienas lengvas kelias kur kazka gali sekt ir kazkuo vadovautis...
dar vienas modelis, kuris gal ir teisingiau atrodo nei daugelis kitu ...
bet is esmes, ne daug skirias jei tu dievini savo harlei deividson ar valgai vien tik morkas ar aukoji setonui nekaltas mergeles, ar zaidi zaidimus ar pasineri i bet kokia kita priklausomybe kuri leidzia bent siek tiek atitrukt nuo realybes ir pamirst visa kasdienybe...

ir as kazkaip labai nejaukiai jauciuos tarp zmoniu kurie yra uzsidare savo mazam pasauleli ir fanatelina ant kokio vieno dalyko...
ne taip as isivaizduoju zmogu
ir kazkaip man zmogus, kaip butybe skirias nuo ozkos tuom, jog mes turim galimybe rinktis, laisve pasirinkt savo likimus ir islipt is vieno gyvenimo ir isokt i visiskai kita...
del to jis ir yra toks nuostabus...
nors kazka panasaus sako ir krishnos:

 kuniski malonumai yra nieko verti ir kad zmones kurie jiems vergauja yra tik puse zingsnio nuo gyvuno....

bet nu ir kas ? ar zmogus sugebetu visa gyvenima but spiritualine butybe ar ne kiekvienas turi nueiti savo keliu, kol gales susijungti su kosmosu, Dievu, visata....
pridaryt milijona, klaidu ir nudegt stuka kartu

ir jei vaikus nuo gimimo uzverbuoji i toki viena tikra tikejima, tai tie vaikai labai tiketina jog uzaugs visiskai priesingai nei tu noretum ir jie ieskos balanso ir ieskos laisves ir kazkokios saviraiskos...
kuri gali ir nelabai tave dziugint

arba kazkada kazkur sugebesi uzslopint uzspaust ta jausma ir uzsiaugint dar viena darzove ....
tru ?
nezinia...

zmones ir energija.. kodel kai kuriu zmoniu lygtais vengi ir kai su jais issiskiri atsiranda sypsena veide... nors ir zinai kad tai nera blogi zmones ir pan... bet tiesiog aplink nesinori but ir kai jie kazkur toli toli, tau daug geriau....

ar cia tik dar vienas savikontroles zaidimas...? ir kai kur pasieki aukstesnius tolerancijos lygius ir kai kuriems zmonems nereikia iseikvot tiek daug energijos ir gali but su jais atsiplaidaves ir savimi... o su kai kuriais isitempes ir visalaika parengties busenoj.. ir tas dalykas tiek vargina, kad kai gauni sansa pabut su teisingais zmonem noris juos apkabint ir aplanko nesuvokiamo dziaugsmo pliupsniai ...

stereoptipai ir kodel taip sunku ju nenaudot.. ? nes stereotipai palengvina musu gyvenima ir juos naudojant galima sumetyt tam tikras etiketes tam tikriem zmonem ir taip pasikirstyt savo energija... su kuo bus sunku ir su kuo bus lengva ir naturali zmogaus funkcija taupyt savo energija ir atmetimo reakcija tam kas nereikalinga uzlipa auksciau nei mastymas ir kazkas is vidaus vis bando prisibelst ir tas beldimas labai varginantis ir ikyrus... bet treniruotis, didint energijos kapitala ko gero vistiek yra visai naudingas uzsiemimas, bendraujant neteist, sugebet isklausyt, neuzdavinet durnu klausimu ir nesneket beleko... nemeluot ir neiskraipyt realybes... paprasta, bet uff kiek energijos reikalauja...


skaiciau straipsni kuriam sako:

just as we now live in public, so do we think in public. And that is accelerating the creation of new ideas and the advancement of global knowledge.

bet ar nebuvo tai daroma visais laikais... paprasciausiai suskirstant visuomene i sluoksnius ir per daug nesikisant i zemesnius  / aukstesnius... nors dabar, kai viskas susiliejo i viena kruva ir vidurine klase dominuoja interneto erdve ir tu ale galvoji, kad cia labai daug visko prigalvoji ir viska dalinies ir kuri kazka naujo... istikruju esi tam paciam senoviniam 18 amziaus rate...
iseitis ?
ar isvis reikia iseities ?
iseitis i kur, kam kodel ?
ir tada pamatai kaip visa pasaulio ismintis susitelkia i viena paprasta dalyka kaip laimes siekimas...
ir pamatai kaip viskas gali but paprasta ir kaip mazai zmogui reikia jei jis sugeba atsikratyt saves iskelimo/saves naudos/saves svarbos dalyko.. .
ir jis tampa mazas kitiems(nes kiti tampa tik labai artimas/supratingas ir mazas ratas), bet labai didelis sau (budamas niekuo, tampi viskuo)
paprastas. bet labai laimingas
ir kazkaip nieko daug nereikia
ir kazkaip sugebi gyvent dabar
ir kazkaip gera.
ir kazkaip nesinori nei prisimint, nei planuot ateities...
ir kazkaip butu gera su kuom nors tai pasidalint, be dideliu pastangu, be dideles kontroles ir be nereikalingu vaidmenu///

ir kazkaip labai jau kartojies per visa savo ta dienorasti... bet kazkaip kaip ir nesvarbu nes vistiek..
koks skirtumas ?


No comments:

Post a Comment