slapia
miestas
judesys
moneta
eiti
suslapti
lietuviskai sneket nesekas
siluma
jauku
skanu
namai
pasiilgti
filmai
vejas
laukti diena
oda
skausmas
spalva
riesutu
kelias
mociute uz vairo
nemirti
alaus
seima
pokalbiai apie balansa
ingrid, aplankyk mane
2 doleriai rasti
eiti miegoti prie kraterio
slapia salta
saule
statu
virsune
jegu ner
dar viena virsune
raudonas krateris
kazkas tarp realybes ir kazko...
lavos formos
naktis dykumoj
eiti
reindzeriu isvengti
ezeras
siltos kojos
pica
alus
lova
gera
kelias
vairuot bmw3
nepatinka masinos
obelys
silta
internetas
ner ka sneket
miegas
kelias
issimaudyt juroj
mokytojas
mesa
krabas
lauzas
kelias
tyngiu lipt
tyngiu ieskot
tyngiu ziuret
miestelis
60 metu atgal
maoriai redneckai
maoriai ne visai redneckai
maoriu seimynele
jauku
gera
silta
namai
kelias
sviturys
rytai
geizeriai
makdonaldo ledai
sustoja masina nestabdzius
rusas
fak fakin fak tzious idiots fak
siukslina
nepatinka
fermeris
karves
jachta
karstas papludimys
moteris
turi kur gyvent?
jo...!
doup.
ate
papludimys
palapine
bent jau grazu
eiti
hipis
viskas apvemta
garso aparatura
festivalis
kompas next level
viskas zaliuoja
sedziu ant sofkes
neber darbo australijoj
no problem
rasau
kaip lengva sneket apie visas laimingas dienas ir kaip reikia but stipriam ir leist viskam plaukt ir nieko neplanuot ir nieko nezinot ir tiesiog but... kai pries akis viskas suplanuota ir jau zinai kur kaip kiek ir panasiai...
va dar savaite liko zelandijoj ir tada ant greituju i australija priduodu batus, gal gaunu naujus, gal ir ne, nelabai svarbu... (north face vistiek siuksles ir jau nemanau kad ju produkcijos kada nors turesiu savo gyvenimo sandeliuke...)
ir ka dar? ... kilimeli kur atsirado simta netiketu skyliu ir jau skaityk vaziuoju i Adelaide pas latviesu nams ir kalu litus iki nugriuvimo ir tada gauni laiska kad nope. siandien man bloga nuotaika ir tau darbo nebera, kas kaip del ko? nieko nezinia ir taip sedziu sau sugeltas smeliamusiu ir galvoju, kad biski kebli situacija, nors gal visai ir nekebli, gauni testa, palyginus lengva, o planu ir saugiu vieteliu kur nugriut ir pagyvent australijoj tiksliai rasi, gal aukso vaziuosiu kast ir uzsidirbt milijardo, nors tu pinigu net nereikia ir nezinau ka su jais veikt...
nors geriau pagalvojus visai gal ir reikia... dabar jau galiu suskaiciuot kiek visam gyvenimui reikia...
piloto teisem 20 000
valtis 150 000
motociklas 10 000
kaitai 10 000
nauji batai 700
kaip ir viskas... ir panasu kad visai reikia tu pinigu, teks dirbt. damn.
ir pats simta kartu sakei, ai nepatinka man planuot leidziu viskam plaukt, nes nesiseka kai planuoju.
pyst
ir siaip kazka kazkur, something something darkspace on brightside intergalactic nesugalvoju ka daugiau pasakyt, nes kaip ir nelabai kas nors svarbu,
tik reikia sugalvot koki marsruta pasidaryt australijoj, kur ir kokius daiktus nusimest nuo kuprines, tiek laiko pratempus ir jau beveik saugiai pasiekus tiksla - darba ir ramu gyvenima, bet dar nusimato geras menesis trankymosi po australija ir tik vienas dalykas neramina,kad ateina vasara ir atsyla...
o atsyla tai visokie padarai padareliai, kurie paima ir uzmusa visokius pasiklydelius dykumoj... kazkaip nejaukiai skamba, bet nu ka, nuotykis...
ir sedziu sau po stogu kieme ir galvoju, kad nieko nesugalvoju, nors tiek daug turejau ka pasakyt kol tranzavau nusipirkt bananu ir tiek genialiu minciu buvo ir tiek pokstu prisigalvojau...
bet situacija panasi kai lupi su galva i koki basli ar i duru stakta, gyvendamas pas smurfus ir tik lieka sukast dantis ir sakyt tvardykis... susitvardai
ir tada tos kavos puodelis kuris buvo rankoj issprusta ir nudegina kojas ir viska aplink nudazo juodai
ir tada tik juokies ir galvoji : tik nesikeik... nes vistiek viskas juokinga, viskas turi ups and downs...
tik kai savo isivaizduojamam atrakcionu parke visalaik varei i virsu ir biski dabar ant posukio sunesiojo...
nes tiek kartu galvojai kaip bus gerai.... po visu kelioniu, jau nieko nenoriu, nieko nereikia... menesis darbo... menesis ramaus gyvenimo, jokiu ispudziu nieko...
mmmm
ir dabar atsivere vartai i dar didesnius nuotykius ir isgyvenimus nei buvo...
jach
nors negaliu pasakyt kad jauciuos nelaimingas, kaip mano draugai maoriai pasake, jog laime yra iprotis ir ja galima kultivuoti... tai turbut per situos tris menesius ne karto nesijauciau blogai ar kaip nors baisiai prislegtas, tik gal kai atvaziavau i zelandija.. ir jau kai beveik reikia isvaziuot...
gera salis...
teisingi zmones..
geras gyvenimo budas...
bet kazkodel dar ne... gal dar ne cia.. ir nezinau kodel... ( cia ale apie gyvenima cia..)
gal uzteks gryzt namo apsisukt ir pradet vaskuot savo banglente, snouborda, tept dvirati ir kraustytis zaist gyvenima...
bet jau zaist gyvenima? ka su tuo gyvenimu prizaisi, turi visus kodus, turi visus praejimus ir jau viena karta jau beveik viska turejai ir viskas buvo kaip ir gerai... galejai lipt karjeros laiptais ir pradet zaist seima ar dar ka nors... ir smutkiu stuka turejai ir suni ir draugu ir ir ... sushiai po langais gyveno...
ir nou. stop karusele ir vel is naujo..
ir nieko nesuprantu, atrodo kad rasant turetu kasnors nulipt nuo galvos atsisest salia, sumust pitaikais ir prasidet naujas gyvenimas, bet turbut dar per mazai parasiau///
tai rasau toliau, bile kad rasyt...
vis del to turbut reikia gryzt prie pagrindinio motyvatoriaus gyvent ir but ir mokytis ir ieskot ir but laisvam ....
laime ? niekas nenori but liudnas ar depresuotas? vargiai...
ir yra zmones kurie sugeba isgyvent visus sudus ir sypsotis ir but laimingi ir toliau dziaugtis gyvenimu ir matem sugniuzdytus darzoviaujancius saves besigailincius ir nieko nenoriu nieko nereikia piliecius...neapsimoka...
ir ar yra tame pasirinkimas, ar susiveda viskas i viena taska kai esi laimingas, bet gali sau leist but ir liudnam, tik neleist tam liudesiui uzgozt ir leist dominuot ?
ir turbut reikia vel pasirasyt koki sioki toki anoki kitoki pinoki priminima ir pagalvot koks tas gyvenimas nuostabus ir kas jame, tave daro laimingu ?
levituojam:
vertybes:
gyvenimas?
vertiniti pati gyvenima kaip nuostabu kurini! jei sugebi dziaugtis kalnu ar jura. paziurek ka jau nuveikei per savo gyvenima, kiek ko pamatei ir kiek sutikai, vien tik tai duoda tiek vilties i ateiti, kad gali suplyst zandai nuo sypsenos, bet gali ir nesuplyst ir tai dar geriau! wooohhooo hooo
ir kiekviena ryta kai atsibundi sausas ir siltas ir zinai kad turi pusryti... osom
ir kai ziuri i sena dieduka pilotuojanti zaislini garveziuka ir jo akyse slypinti vaika ir pamatai kiek stebklo gali but paprastam dalyke...osom
ir kai ziuri i koki nupiepusi vabala atsigules ant zoles ir susitapatini su juo ir leidi valandom plaukt ir stebet kai jis per puse savo gyvenimo nukeliauja kokius 2 metrus... osom
ir kai atsikeles 5 ryte nuveiki tiek visko, kad vakare net baisu pagalvot kiek ko pamatei ir kiek ko padarei ir kiek ko sutikai ir kiek nuejai... osom
ir kai gali blogoms naujienoms tiesiog leist plaukt pro sali ir paziuret jas is sono, nes koks skirtumas jei praleisi 20 minuciu ar 3 dienas kurdamas naujus planus ir ka nors organizuodamas ir galu gale vistiek kas nors nuostabaus nutiks ir sedesi patenkintas kaip tuzas arba arbuzas... osom
ir siaip gyventi... osom
laisve?
laisve, idomus dalykas, kai manai, kad turi pasirinkimo laisve ir gali veikt beleka, tai klausimas ar ta laisve nera tiesiog impulsas kuris tave atvede i tam tikra akligatvi kuriame tu tiesiog neradai iseities ir pasirinkai "laisves" kelia... nes ta laisve kaip ir neagzistuoja arba kaip tik yra tik laisve....
astriai...
bet kokiu atveju, visada yra laisve kontroliuoti save
but ismintingu (mindfull) ir stebeti save ir savo aplinka
yra laisve rinktis draugus ir zmones kurie tave supa... ir tai esti labai svarbu, nes kiek zmogus gali save kontroliuot ir kiek energijos eikvot tarp visokiu lavonu ir darzoviu ? o zmones turintys panasias vertybes, tikslus, panasu poziuri ir filosofija ir kurie dziaugias su tavim ir apie tave ir kuriems tu rupi ir gal jie net perskaito ka cia rasai..?! vau... net perdure per sirdi.. idomu kiek tokiu yra..
kai tampi arti arti ir buna gera gera ir gali buti buti ir nereikia nieko nieko...
yra laisve buti supratingu ir tolerantisku,
yra laisve neteisti ir nesmerkti, o pabuti kartu ir suprasti siek tiek daugiau,(o nesupratus tiesiog pamirsti) nes gal kitas poziuris yra teisingas... greiciausiai yra teisingas (jei teisybe egzistuoja)
yra laisve gerbti kitus, uz bet ka kas jie yra ir nesvarbu koki kelia jieje pasirinktu, bo kiekvienas is musu eina is proto savaip, kiekvienas is musu yra nuo ko nors priklausomas
yra laisve pamojuoti pilnam autobusui vaiku ir paleist akmeni i langa jei tie vaikai rodo fakus
yra laisve mokytis ir tobuleti visose srityse: mityboj, sporte, galvoj, sirdy, kepeny
yra laisve rinktis ir daryt kazka naujo, ismokt surfint, ismokt pilotuot lektuva ir pasistatyt valti kurioj galetum gyvent, nes namas atrodo per daug nuobodu
yra laisve ziuret i problemas kaip i issukius ir ieskoti isradingu budu jas apeit ar issprest ar pamirst
yra laisve rinktis savo nuotaika? pala jau ne pirma kart sita sakai ... cia bandau uzvartyt savo esama emocine busena, kuri ale kazkokia pasimetus ir pasiklydus... nors faktas kad viskas gerai, bet turbut karts nuo karto reikia apsiziuret kaip kas... ir vis del to jau biski geriau, ramiau...
yra laisve pasikliaut savo instinktais ir katais uzvozt smegenis ir kazkaip galiu pasakyt kaip didelis Ayan Raid gerbejas, bet kaip ir realybes transurferis esu ispaustas i spasta ir nezinau kame kur kaip naudot smegeni ar jausma... gera - kai abu kartu susitike gali sumust pitakais ir judet ta pacia kryptim, bet kai smegenys lagina o sirdis kalatojas ir atvirksciai... uff kas daryt kas daryti...
laisve rinktis viena is dvieju ... bet cia kaip ir nelaisve, nes nu, kokia cia laisve kai nezinai kas butu jei pasirinktum 1 o ne 2 ?
yra esmine laisve veikti! veikti/daryti tai kas tau patinka ar bent jau kas tave veza kol kas... gali but /tapt bet kuo...
cia svarbus epizodas, ne viskuo, bet bet kuo... ir dar vienas svarbus epizodas...
fake it until you make it..
senoliu ismintis.
yra ir tokia idomi laisve, gyventi dabar, paleisti praeiti ir nesekioti is paskos savo super duper svarbiem planam praleidziant visa aplinkini grozi ir geri...
yra laisve gyventi, taip, kaip tau patinka ir nereikia tam gyvenimui 39 metu karjeros ir 12h darbo dienu 5 dienas per savaite kazkur pasiklydus tarp egzistencijos ir ateities.. yach
yra laisve juoktis is bet kokio suduko ir kam taip taip susireiksmint?
why so serious. ? paziurek i desine bus is ko juoktis... nupjautas kaktusas, kurio paragavo ozka ir kaktusas numire.. ozka gyva
paziurek i kaire - apvemtas puodas su sonkauliais ir suo miegantis ant kojos
paziurek tiesiai - teleskopas po stogu... ir geltona kede pastatyta po slanga atvesta is upelio
ir paziurek i virsu, kaledos! girlianda kuri turbut paskutini karta buvo ijungta kai koks kinietis baige virint visus laidus
ir paziurek i save, kemsantis razynkas su melynom kelnem ir dzemperiu kuris turbut net jau rimtam skvoteriui butu per biednas su savo 47 skylem ir puse ju uzsiutom... nieko, dar 10 metu laikys
ir dar giliau? pasimetes ramus tylus juokingas norintis but vienas ir su seima ir su draugais ir su mylimaja ir su pasauliu ir vel vienas.. juokingas vistiek, kas nors juokinga
yra laisve atleist ir paleisti... pameni, whoever comes are the right people
whatever happens is the only thing that could have
whenever it starts is the right time when its over its over. ir jei ir laikai kam nors ka nors uzspaudes savy, niekas kitas nebus uzspaustas tik tu pats... o kai nori ale but laimingas tai kam laikyt save uzspaudus... ir klaidas kurias padarei.. is ju mokais... nespausk.. paleisk...
yra laisve pasileist ir leist but nunestam kur nors toli toli... nes kazkas zvaigzdese jau viska apie tave parase ir nupaise ? ir leido tau pasirinkt ale laisve ale likima ale pasaukima ale misija ale strategija ale evoliucija ale adaptacija ale darzoviavima ale gyvenima ale prasme? sugalvok pats, kuris tau tinka...
yra laisve but dekingam uz visa geri kuri gauni is kitu ir pasaulio ir dvasiu ir visko visko aplink....
pazek kiek visko nuostabaus vyksta aplink . ((uj, vejas pakilo, reikia eit gaudyt savo triusiku ir kojiniu))
ir jo,.. buti dekingu uz viska ka turi dabar... betranzuojant vis koki penkiolika kartu pasakau aciu ir kai sedu prie stalo su kokiais nepazystamaisiais ir sakau aciu, jus turbut nesuprantat, kiek daug tai man reiskia(bo bunu isijautes i keliautojo, robinzono vaidmeni, kur ale nieko neturiu ir metus nevalgiau) bet vistiek bunu sirdy dekingas ir daugelis zmoniu kazkaip nelabai prate prie tokiu atlapu pareiskimu ir kazkaip pradeda nejaukiai jaustis, bet matos, kad aky tos laimes biski daugiau ir tau paciam atrodo, kad akmenukas nuo sirdies nukrito ir kazkaip daugiau vietos pilvuke atsirado ir kazkaip skaniau valgos...
ir siaip gyvenime kiek dekingas galiu but savo mamai teciui, kuriems turbut taip ir niekad nepadekojau is oro... aciu.
ir aciu tiem kurie yra mano gyvenime uz tai kad yra ir jei turbut sita skaito tai isvis aciu. apkabinu ir myliu tokius kokie esat.
wau
gyvenimas, laisve, kas cia dar is tu mano vertybiu? pazinimas/tobulejimas ?
gali mokytis tobuleti santykiuose, greiciausiai negali, bet turi, nes kazkoks lavonas jauciuos, kai nori pasakyt, kad ka nors myliu ir yra labai svarbus ir ne, kazkas sako stop. turbut tas kietekas viduj...
bet suminkstet ir but svelniam ir atviram, vo cia tai mokslas, cia tai issukis...
mokytis nelauzyt pazadu
mokytis laikytis zodzio ir teset ka prisnekejes same same but different ?
mokytis but atviram ir nuosirdziam ir priimt sprendimus ir daryt veiksmus su nuosirdzia sirdim ir taip daug lengviau, nei ka nors uzspaudus savy... nuosirdziam sau ir artimiesiems...
mokytis medituot ? kad ir kaip sunku butu gryzt mintim ir jegom atgal i savo koncentracijos stovykla... bet is jos isejau daug labiau pavarges kune, bet toks skaidrus galvoj, kaip po gero suolio i upe...
mokytis pamirsti zodi BET.... kaip ir dabar apie meditacija.., bet reikia situacijos ramybes ir susikaupimo.. ir istikruju turi 24h dienoj ir skirt 30min kunui ir 15 protui skamba juokingai, bet kai tai atsiduria i kasdienybe... pasipila visi penki tukstanciai bet bet bet...
mokytis disciplinos ir savistabos
mokytis gyvent savo gyvenima ir leist kitiems gyvent savo...
mokytis ziuret i gyvenima per optimizmo ziuronus ir kiekvienoj imanomoj situacijoj visalaik visada yra kas nors pozityvaus, kad ir kaip naiviai tai skambetu... ir kai randi kruva sudo savo kambari, gal uz lango laukia ponis? ir kad lengviau butu, tai viskas vyksta su priezastim, nors kartais ir nezinai kokios tos priezastys ir kaip jas paaiskint, bet kartais ziurint atgal susijungia punktyrai ir ant smegenu pasileidzia fejerverkai... ir kiekviena neigiama minti, galima paleist ir nieko su ja neveikt... galima pakeist ja pozityvia, bet ko gero geriausia, yra nepasiduot pendulumui ir tiesiog leist jai plaukt, jos nestiprinant su ja nekariaujant ir paleidziant i o ra...
mokytis mylet, net ir storus zmones. neteisiant, nesitikint ir net tau nesvarbius zmones ir viska... turbut ?
mokytis nepasiduot, kad ir kiek kartu gautum bichslapa is visu imanomu pusiu, ypac kai sieki ko nors tru ir tas tru dar ir atrodo tru... nes kiekvienas bichslapas tave priartina prie tavo tikslo vienu zingsniu arciau ir tikriau
mokytis afirmaciju.. fake it until you make it. bet kas imanoma, bet kas...
mokytis dziaugtis gyvenimo tekme, nes jau ne karta atsitrenkei i siena kai pasieki savo tiksla ir net nezinai ar esi laimingas ji pasiekes, o visas dziaugsmas slypi kazkur uz taves, kazkur paciam veiksme... ir uzkopus i auksciausia kalna, nenustok kopti...
mokytis suprast, kad yra limitai ir gal ne viskas ka sugalvojai is suplanavai turi but pasiekta ?
mokytis veikti, ne laukti
mokytis prisiziureti save, kuna ir smegenis ir dusia ir sveikata...
mokytis but savimi, neapsimetinek toni hoku, ar travis pastrana ar net domu monkevicium, kartais ir tu pats is saves gali but osom ir jei veiksi ir tobulesi tose srityse kur jau ikisai nosi, turbut viskas bus gerai...
senoliu ismintis.
mokytis atlikt darbus ant kiek imanoma geriau, taip kad padirbejimus galetum didziuotis tuo ka nuveikei
mokytis suvokt atsakomybe uz savo gyvenima ir neleist jam nukrist ant kitu zmoniu ranku ir kitu zmoniu planu ir ideju. tu/as esu atsakingas uz tai kas vyksta su manim ir aplink mane ir manyje ir daugiau maziau galiu mokytis visa tai kontroliuot
mokytis nemeluot sau ir kitiems, nes realybe ir taip gali but visai idomi, nes ir taip turi nemazai tikru ir idomiu istoriju...
mokytis buti as.
stuka reikalu,
dabar kaip ir biski lengviau kai kurios blevyzgos, kai apie jas pagalvoji, ima ir praskaidrina nuotaika ir va sedziu tarp visu kairu desiniu tiesiai ir virsuj ir savim savy ir jau ne taip baisu, nors jau apsiniauke ir greiciausiai pils lietaus siandien, o kadangi miegu palapinej....
tai pats laikas pasiimt sluota ir eit issivalyt autobusiuka kuris priparkuotas prie kelio, nes jau kai bus per velu, gali but ir problem.
po biski palyja, biski nebelyja, jau stoju begt saugot daiktu... ir vel atsisedu.. ir vel begu... o dabar sedziu ant savo sofkutes su suneku ir sauja razynku ir sau dumoju atgal....
o ka veikiau islipes is kelto?
pirmiausia radau 50 centu ant zemes, kaip zenkla, kad viskas bus gerai ir siaurine sala slys no problem, tada gaunu lietaus, bet aisku reikia eiti, nes taupau mazdaug doleri pem ir einu penkis kilometrus link 3 autobuso zonos, bet einu siaip sau, nes noris eit ir patinka eit, kai zinai, kad kazkur laukia stogas ir siluma ir jau lasas krenta nuo nosies, o as sau pedinu su slapiais batais, kurie ale turetu but neperslampami ir buvo tokie kokias dvi savaites... kazkaip maloniai ir jaukiai nukrentu pas lietuvaiciu/zelandu seimynele, is pradziu kazkaip reikia apsitrynt tai kazka snekam apie gimines pazystamus, kas ka zino kur buvo...
kazkaip zmogus bandai susiet savo likimus, nezinia kodel? gal kad gaut daugiau pasitikejimo ir kazkokio tikrumo,superinis daiktas buvo maistas, vien tik del jo galeciau visa diena nieko neveikt ir kazkur bludyt po miesta, kad gryzes gaut kazka nuostabaus iskepto pono Beno, kurio ryskiai vienas is hobiu yra kulinariniu knygu kolekcionavimas, o kitas viso to gerio realizavimas namu virtuvej...
pirma vakara vista isrukyta su alaus skarbonke subinej..pas Jamie America, gali rast tikslesni recepta
kita diena sparagai su risoto... nom nom nom
kita diena dar kazkas, pirstai net sudreba kai pagalvoju, kad jau suvalgiau dvi lekstes ir dar noriu, ne del to kad esu alkanas, bet kad taip skaniai jau stuka metu nevalgiau... tai pagyvenau dar pora dienu, bet jau vienas kai visi isvaziavo atostogaut...
paziurejau kaip atrodo vejas kuris pucia 140km/h ir lengvu gusiuku mane pakelia i ora ir nuridena nuo kalno ir tada jau atsistojus begte begu atgal, nes jau nejuokinga kai pagalvoji kad kurnors nupus nuo kalno...
o ka as isvis ant to kalno veikiau per audra?
nu..... turbut reikejo paziuret kaip atrodo audra is arciau... ir tai, per diena praziurejus 6 filmus, visai neprosal prasiblaskyt...
ir dar viena diena pralaukus ir isvengus potvynio vidury kelio atsiduriu pas kita seimynele, biski padirbu su lopetele, viena kita pusle ant rankos, pats tas gazas toliau varyt...
dabar reikia apziuret kaip atrodo ugnikalniai ir ka jie cia veikia..
tai vel kuprine ant peciu ir pedinu sau, ieskau atsakymu galvoj... nors ko gero tik libdau naujus klausimus kurie veda i senus atsakymus... ir mazdaug tokioj prieblandos zonoj arteju prie snieguotu virsuniu, kurios turetu but ugnikalniai ir mazumele gasdina... nes kai viskas aplink aktyvu ir dar plius aukstai ir dar neseniai numire pora alpinistu cia uzklupti audros...
staiga viskas pasikeicia ir jauciuos kaip tas hobitas prie pat akies ir jau tuoj reikes atsikratyt savo ziedo... dingsta visos spalvos ir lieka tik pilka ir raudona, tipenu per senas lavos upes ir judu i virsu... o virsus apsiniaukia ir tenka mest palapine prie tuoletu su mintim, kad jei uzklups audra ar liutis turesiu stoga...
isgyvent pavyksta, biski issigreziu miegmaisi, suvynioju slapia palapine ir po biski judu i virsu, zingsniai sunkus, jegu neperdaugiausia, bet turbut reikia lipt... reikia kazka pamatyt, reikia ... noriu ?
nezinau, bet atsakysiu veliau, kai uzlipsiu
slaitas statokas ir laiko uzima nemazai, bet uzlipus, kaip daznai kad buna atsiduriu kazkokioj sekancioj dimensijoj ir ziuriu i ta raudona krateri ir ziuriu i tuos besiverziancius garus is po zemiu ir pirsciukam salta salta, bet akys zvairuoja i toli ir toks kazkoks neaprepiamas dziaugsmas ir liudesys ir nostalgija ir dar kas nors uzklumpa netiketai...
greit surenku ir kita virsune ir pedinu per kazkaka nepaprasto, surealaus ir nesuvokiamo, senos lavos formacijos, vienas seniausiu issiverzimu ir trasa veda tiesiai per ju vidurius, vingiuoja kyla leidzias, pralenda prasoka... eini kaip kokiam pasaku pasauli ir lauki kol hiena is liuto karaliaus uzklups ir suvalgys...
nusimetus palapine turbut vienoj graziausiu kada surastu vietu, tarp dvieju ugnikalniu ir stebint paskutinius saules spindulius, kertu vakariene su kuskusu makaronais ir morkytem, net pasicepsedamas... rytoj dar kelios valandos ejimo ir vel ant kelio... vel judesi... dar 15 dienu zelandijoj...
ir vel turiu stoga ir kepa kojos naturaliam geizeriniam ezere ir geriu alu ir valgau pica ir sypsaus kiwiu seimynelei ir jau koki penkiolikta karta sakau aciu!
ir tada kita diena gyvenu ju sodyboj tarp 9500 obelu ir skaiciuoju obuoliukus ant vienos obels, tada ant kitos... ir suskaiciuoju 700+ - purksim chemikalu, noresim geru obuoliuku, o kai ant vienos sakos per daug, tai geru obuoliuku sunkiai sekas paaugint...
ir tada vel pirstas i virsu ir vaziuoju kazkur ir pasakau aciu maoriu mokytojui uz kraba ir elnienos troskini ir isplaunu jo indus ir einu statyt palapines prie juros ir kurenti lauziuka..
kazkoks artumas su ugnim ir siluma, o kai ziuri i ugni... ji kazka primena, ja ? ...
kazka labai artimo ir kazka labai silto... ir sunku apie ka nors galvot. sunku apie ka nors planuot nes paskesti dabarti, vis besikeicianciose lauzo liepsnelese ir zaidimuose...
idomu ar ziurint i lauzo sviesa atsibunda tas primatas kazkur smegenuos, kuris ziuri i ka tik zaibo pakirsta ir pleskanti medi ir galvoja.. uuuugaaaaa buuuuuuugaaaaaa
ir 60 000 metu civilizacijos ir nomadu ir klaidziojimo po visa pasauli vel gryzta i ta pati taska kur lukas yra viskas ir vienas ir dabar ir ten ir cia ir uuuugaaaa buuuugaaa
same same.
ir lauzas uzgesta ir vejas pakyla ir zvaigzdziu nesimato ir vel laikas miegot su neramia sirdim, kad busiu sulytas... o siaip nu ir kas... bent pora valandu... bent pora valandu... ir jau kazkur sapnuos, vel tomas, domas, sniokaite, mama, tetis, mociute, egle, raketa, dar kas nors, blaskosi po mano pasamone ir kasdienius prisiminimus tik kitam lygi, biski juokingiau ir dar labiau random ...
vel klausiu kas kaip kodel,vel ziuriu i taska, vel slepiuos po lova, vel nuo ko nors begu, vel esu miske prie upes, vel jauciu ramuma ir siluma salia ir vel kazkur pasimetes vienas krentu zemyn ar skrieju aukstyn... nors jausmas toks pat, nes zemes vistiek nera..
ir jau laikas vel tiesti nyksti ir sutikti kitus zmones ir zinau, kad siandien viskas bus gerai ir kazkaip ramu
ir uz keliu valandu sustoja maoriu seimynele su tevuku 76 metu ir moteriske apie 60 ir dabar jau glostau ju suni ir laukiu vakarienes... ziuriu i neaprepiamus laukus ir galvoju, kad cia jau beveik tobula vieta gyvent, bent jau pasent ir nesukt del nieko galvos... tik keltis pasert ozkos, karves ir sunu... suzvejot serna ir sumedziot lasisa ir gal pasirankiot kokiu midiju delikatesui... visus metus sviecia saule ir galima augint pomidora ir bazilika, galima augint ir kitokius augaliukus,prisidurt doleri ar du.. kuriu cia pasirodo nestinga... bet kazkaip parukius isvis jokiu emociju ir net nesinori daugiau..
su diedukais pavakarieniaujam kaip karaliai su kazkokiu super delikatesu, kuris jau ne toks ir skanus, bet gerai kai ant stalo pasimaiso majonezo ir citrinos, tai viska galima uzmust ir tik kimst kimst kimst
o dabar jau 6 ryto ir begu apziuret svyturio ir pacio ryciausio zelandijos tasko...
pieciausia palieciau, vakariausia palieciau, dabar liko ryciausiaus, done. ir siauriausias... kazkada ateinancia savaite...
labai siltai atsisveikinam, turiu adresa ir telefona ir nepamirstu gryzes namo issiust laiskelio!
ir judu toliau.. kazkas kazkas... vidury miesto geizeriai, vel verzias garai vulkanai...
nieko nesuprantu, bet jau tamsu ir miegu pas kazkoki fermeri jachtoj...
papusryciauju paskaitau knyga ant denio. tvirtai nusprendziu likusi gyvenima statyt valti ir joje gyvent bekeliaujant po pasauli ir vel ant kelio...
laikas jau neidomus, tiek laiko pratupejus ant visokiu visokiausiu keliu, tiesiog stoviu, kartais sau leidziu prabanga ir isikisu muzikos i ausi ir klausau la la la ir kartais net soku, kai nieks nemato ar bent jau galvoju, kad nieks nemato ir tada buna tas momentas.... kai vaziuoja koks medziotojas pro sali... .
vel kely ir jau sedziu ant sitos sofkutes pas hipi is couchsurfingo ir siaip neturiu jam ko labai daug pasakyt, bo jis pirmas dalykas kuri padaro gryzes tai pasikurena bonga. koki 10 karta... ir isdziusta kazkur kazkaip ...
bzzzz
ir va klausaus upelio ir nesuku galvos, rubai isplauti. dar 7 dienos zelandijos ir tada gailiai atsidustu, bent menesis australijos ir ieskotis darbo ? keliaut? ar valkataut su banglente vietoj pagalves ?
che che... manau, kad labai neliudesiu ir jau galesiu praleist nemazai dienu vandenyne, gal riklys kojos nenukas ir barakuda nenudurs
bakst.
no problem.
No comments:
Post a Comment