Tuesday, March 18, 2014

Casablanca, Marokas


Pabundu ryte ir zinau kad gyvenimas grazus ir viskas dar pries akis...
pusryciai, mamos bucinys i zanda ir reikes eit susidet pratybu sasiuvinius i kupreka su dragonbolais ir saut i mokykla
kur galesiu aptart rimtus ir svarbius reikalus su draugeliais..
bet zengus pirma zingsni is lovos jauciu kad kazkas ne taip.. apsidairau ir ziuriu kad esu oro uoste,
klega rekia simtai zmoniu ir visi kazkokie labai svarbus ir kazkur labai skuba..
skauda nugara, kojos dreba nezinau kur eit.
dar noretus pamiegot prie tos pusantros valandos kur siaip ne taip pavyko priklijuot prabimbinejus trylika valandu oro uoste...
gerai kad sviecia saule ir galiu lauke isgriut ant zemes ir biski pagert spinduliu ir pasiruost marokietiskai kaitrai...
bet kai ateina vakaras ir jau skauda akis ir nebegaliu skaityt o kompas nieko idomaus nerodo ir reikia kazkur pasidet sitoj realybej tarp viso surmulyno... kazkaip nepatinka.. kazkaip yra buve ir geriau..
nu bet turbut kita karta reikes paziuret i skrydzio data ne tik laika.. tai kai jau per savo gyvenimeli sugebi sufeilint visais imanomais budais.. atvaziuot diena per velai, atvaziuot  ne i ta oro uosta, neuzsicheckinint, dar kaip nors nugrybaut ir tada jau viska vainikuoja atvaziuot diena pries tai. ir ziuret didelem akytem, kaip cia yr kad ner mano skrydzio

opiumo dumas
o pabundus saule sviecia pro tarpeli tarp knygu ir tada susiguziu i kampa ir pasislepiu nuo jos, dar biski nelaikas, dar niekur neskubu, nors jau girdziu kaip pro gretima siena surmuliuoja arabai ir pardavineja kazi ka
taip ramu tiek jegu, noris sokt i batus ir lekt ikvept saules ir isgirst gyvenima.

molis, mozaikos, durys milzinam ir durys nykstukams, durys atveriancios graziausius sodus ir durys vedancios i siena, siauros gatveles ir pasitikintis savim tvirtas zingsnis.
tik svarbu nesustok, judek i prieki ir neleisk vietiniams prisokt ir suvalgyt taves, nes tik vienas susimetymas ir pasukimas pirmyn...
ai ne, atgal ir tu jau spastuose.

hello my friend welcome to morocco
ir tada tik mirkt mirkt no no viskas gerai
i am very high and very full and very sleep and very good
ir ziu vel laisvas... bet pasuki i kaire kaire kaire ir spek ar bent atsiduri kur buvai pries tai ...
ir negali sustot pagalvot kur eini, nes turi plaukt upe ir ta upe tave nesa gilyn ir gilyn ir toks jausmas kad jau liksi striges visam laikui, bet staiga isgirsti kazkur masina ir tada jau tereikia dar penkiolika kartu atsitrenkt i siena ir gryzt atgal i ta pati kelia, kad pagaliau iseitum i pagrindine gatve
ant kalno zvelgi i visa ta nesuvokiama surmuli ir mastai kiek svarbiu gyvenimu vyksta vienu metu po vienu dangum po viena marokietiska sirdim. saugu gera. apelsinu sultys gaivina


fatima zara
dykumos gele
puodelis kavos
ir puodelis cukraus su metu arbata

vakarelis kur jauties kaip varle ant keptuves, eilini karta nieks neidomu ir gali visi eit susidegint

sypsaus kaip durnelis, pro pazasti bega prakaito lasas, kazka darau ne taip
kodel stovint jau valanda plius ne viena masina net nemegina stabtelt
o sustoja kazkoks motocikliukas su priekaba - BATMAN
labai gerai.
pradeda pasakot kazka prancuziskai ir matomai man nelabai suprantamai,
tai sakau aciu viskas gerai
no problem, miska miskal
tas juokias, sako durnas tu ka cia darai, i joki Rabata cia masinos nevaziuoja
aaa gerai gerai, aciu tau, dabar jau zinau
aciu aciu
labai noreciau, kad tu jau vaziuotum savo keliais ir nekamuotum profesionalo hitchhikerio nereikalingais reikalais... tai stoviu toliau o ir jis stovi toliau ir dar kazkokia moteriske prisijungia ir sako a tu durnas!? ka cia darai
tai dabar jau du isijaute stipriai stabdo man autobusus, taksistu masinas, derina kainas
o as tik ne ne aciu aciu
prasaau tik ne taaai
ir jau kisa pinigus man i rankas ir galvoja, kad as paskutinis debilas, kad neturiu pinigu ir dar ir neimu is ju
jau rodo pirstais ir rekia besispjaudydami... biski nejauku, tai paeinu biski i prieki ir palieku juos du ten pyktis ir aiskintis... o man jau kaip ir noretus judet link tikslo
o tada dar koki desimt kartu pasakius aciu-no problem, pagaliau ir jiems atsibosta ir palieka mane ramybej.. o tada kaip ir normaliai.. kelios minutes viena kita masina ir jau vel kely

ir tik isedus i masina noris is jos islipt ir rekt STOK
ne ne tik ne taip
ka darai...
nes maroke zmones vaziuoja astriai
ir cia jau nieko nepadarysi.
aisku stabdymas vyksta paskutine minute, lenkimai is kaires per salikele o jei koks kamstis tai neprosal ir saligatviu pralekt ar priesinga juosta islekt ir biski prie kokia fura pasimandravot
o telefona, kad is rankos paleistum tai turi but paskutinis asilas ir isvis net ner apie tai daug ka sneket
ypac kai lenki...
o tada kai pestieji eina gatve tai reikia mazdaug stengtis kad liktu kokie 2 cm nuo kulno ir su veidrodeliu bent uzkliudytum, tada islyst per puse pro langa ir aprekt ir tada lupt ant stabdziu nes jau liko kokiu 20 cm iki sekancios masinos
jauciu kaip per sonkaulius teka dar vienas salto prakaito lasas ir koja spaudzia isivaizduojama satbdi ir jau taip noriu islipt ir nesvarbu kur kaip bet jau vaziuot uzteks.

ir paskutine minute parasau sms kazkokiam couchsurferiui, kur tik vakar susikure accounta ir nieko gero nekvepia, bet gal neturiu ko prarast... o pacukas is padorios seimos, atvaziuoja su masina susirenka ir supazindina su savo teciu, o seimos moteru dvi dienas ten praleidus taip ir nemaciau, nors kiek supratau buvo trys... gal ir gerai, bo jau buciau zenotas...
ir snekam apie bangas ir pedinam per senasias sostines gatveles kurios kvepia ramumu ir taika ir zmones netempia uz rankoves ir nesako hasssshhhiisshhhh goood price, buy cheap veri good
o tu eini ir ziuredamas i vandenyna viduj dziaugies kad jau pasiekei tai ka reikia.
ir net nepuciant vejui ir nesiubuojant bangoms jau gali ramiai ziuret i toli ir laukt kol ateis stichijos ir nudziugins savo jegom
nom nom nom.
reikia eit dabar su gejum dalintis lova, biski nejauku, bet tai ka cia ...

No comments:

Post a Comment