Labai aisku viskas kai pasibaigia vasara ir reikia grizt i mokykla. Laikas atrodo kazkur prapuoles ir tie du metai keliaujant, atrodo kaip savaite ar dvi... bet va prabego du metai ir as vel judu su kuprine prikrauta namu darbu...
ir tik pasidaro idomu paciam viskas, kaip susideliojo dalykai, kiek netiketu momentu suvede i sita taska, kur sedziu prabanga apsuptam kambary ir galvoju kaip toliau ka cia veikt... nes atrodo reikia mokytis, bet tyngiu, atrodo reikia eit i miesta pasivaiksciot, kad kazka pamatyt, ismokt.. bet vel nera tokio spyrio, kad jau imciau ir eiciau.. atrodo su manim gyvena dar 40 visokio gymio, plauko ir spalvos mainu programistu... ir gal tik vienas kitas pats sau tiek idomus, kad turi ka ir man papasakot ir as dar linksedamas galva nujausciau apie ka jis...
o kai daug mesos sneka, kokiu aukstumu zada pasiekt finansu sektoriui ir kiek doleriu uzdirbs, kad po to galetu juos uostyt ir degint ant visokiu dziugiu dalyku ...
emm...
o apsidairius ir suvokus kur esu ir kaip cia atsiduriau, tai nori nenori reikia nusisypsot ... nors ir tik trys dienos Japonijoj, (pasirodo jau 20, kai antra karta prisedau parasinet) bet jau po truputi apsiprantu ir pradedu suvokt kas cia daros... o jausmas tai toks pat kai po 3 dienu.. atseit ka nors suprantu, bet istikruju tai nieko... zodzius kuriuos ismokau, jau spejau pamirst ir sumaisyt ir parduotuvej vistiek: sori sori i want veri mach tis ting. nes japoniskai tris kartus pasakius paciam geda pasidaro,...
o kelione iki pat cia, kratytuvej ir orouostu, traukiniu stociu, keltu, autobusu globojamam...
greit po bucinuka mociutems ir diedukui
ir vakare sumusus ta toki kazkoki tikresni, sodresni pitaka su draugais vilniuj, su melynai nudazyta (nes aisku kodel gi ne) barzda lieki stovet vienas vilniaus autobusu stoty, su odine koza ir suplysusiais dzinsais, tarp visai nemeiliu veidu ...
ir tik trypi kojytem, kad tas autobusas greiciau atvaziuotu ir galetum isluzt saugus ramus, judesy, vel kely....
ir jau smigineji ir pramerkus akis Ryga skendi ruke ir ziurek jau talinas.
bet tik labai ankstyvas, toks 7-os ryto ir to laiko iki kelto visai nemazai ir aisku sprendimas padaromas, kad autobusu stotis ir keltas visai netoli, ypac kai kuprine sveria virs 25kg... tai ir einu ir bunda miestas ir valgau savo sutraiskytus bananus ir kazkaip nezinau... atrodo kad paziurejus zemyn, zeme pati sukas, o as stoviu vietoj... aa vel kely... vel guliu kazkur po nieko nezadanciu dangum ir stebiu debesis ... ir bandau suvokt kad jau rytoj... ne poryt busiu ... net nezinau kur.. kas tai ...
o kodel ?
ir kelte sumetu backgamono partija su kazkokiais vokieciais.. ir zinau, kad jie galetu tapt mano draugai... bet dar kart pasiziuriu, jau sita tipaza zinau, zinau ka pasakys ir ko paklaus.. ar noriu degint save ir del to menko sanso, kad vis del to kazka nuostabaus ir idomaus jis turi, pradet bendraut ir but mielam ?
isgriunu,ant labai nepatogaus suoliuko, bandau skaityt winetu ir tapt indenu.
tik kad tas indenas, sneka tokia senoviska anglu kalba, kad atrodo lyg buciau kokioj besisupancioj karuselej ir kas kiekviena rata, stebeciau kaip ten kazkur miskuose, jie bando susineket, issiaaiaiaiaiiaskint, kuris geriau zino misko dvasia ir kuris daugiau skalpu yra surinkes... labaaaai ... laabaaaai nepatogiai, bet miegu.
ir islipus is kelto reikia miegot pas toki suomi, o suomio nera ir nezinau kaip jis atrodo ..
bet couchsurfingas vis del to yra nuostabus dalykas ir truputuka pasiblaskius,
o.
sako: sveikas ir duoda man mumi troliu sausainiu dezute.
geras sitas. bus juokinga.
ir buvo gera pas ji prisiglaust, jei tik ne ta smirdanti kate kur visus reikalus gadina'\
ir ne tas zadintuvas uzstatytas po 4:08 ir tie 5 km iki autobuso ...
ir jau kai sedziu lektuve.. ir atrodo, kad tuoj nusileisiu japonijoj.
tai ne.
dar 1500km iki amsterdamo... .pora valandu trim pim pim
11 000 km iki honkongo... naktis +6h ant laikrodzio ir geras netiketas Jim jarmuscho filmas, apie tikra meile ir toki pavyzdi kaip turetu atrodyt normaliu vampyru santykiai...
mmm... Jimis vistiek privercia ikvept ir uzuost ir pabut su juo
ir dar pasirodo nuskrisiu iki taiwano uz 900km ir tada dar 2000km ir dar 1h plius
ir jau cia.
pokst.
nu ka. lyja.
nu ir gerai kad lyja, patinka lietus, zinau kur vaziuoju, ka darysiu ir tas lietus ne visai toks, kai stovi vidury kelio, vidury niekur ir buna liudna liudna...
cia kazkoks saugus lietus. kazkoks geras. kazkoks kur nuplauna o ne kur susaldo ir sugadina visa nuotaika
ir oro uoste dar biski pastovejus...
vel perlipu per save ir sakau aiii....
jau ir taip ne pankrokas... kai su autobusu nuvaziavau i talina... kai su keltu keliaus i suomija...
galejau tranzuot... galejau su kokia baidare ar kaitu perplaukt ...
o dar kai ir i oro uosta su autobusu atvaziavau ir tada tie visi skrydziai...
ir negi dabar japonijoj eisiu tranzuot i stovejimo aikstele ir prasyt ne kiek angliskai nesnekanciu japonu, kad pametetu tik tiek, kiek jam patogu ?
susimoku uz ta traukinio bilieta...
jes. bent pigesnis gavos, ne expressas...
tai vietoj 20min brazdinuos su tokiu zaisliniu traukinuku kokias 2.5h ir bandau suvokt kas vyksta, kas daros uz lango.
ir uz lango netiketai daug, ziauriai daug - zalios spalvos...
ir ta tvarka ir tie zmogeliukai... vel matau kaip Yamamato is Achilo ir vezlio vaziuoja su savo dviratuku ir bando isdalint laikrascius, bet staiga sustoja paziuret i tilta... nes net ir tiltas toks kazkoks kitoks...
pala, dar per 4 dienas cia, nemaciau ne vienos siuksles gatvej. isskyrus kur varnos istarse siuksliu maisa... ( po 20 dienu, jau maciau ir ne viena, bet vis del to tokios tvarkos tvarkeles tokiam zmoniu skaiciui reiketu pavydet.... bet kai gyveni jau trecia savaite cia ir gauni susipazint su ivairiom institucijom ir kaip apskritai cia vyksta reikalai ... nieko nuostabaus.. )
ir tie namukai, kaip per TOTORO, truksta tik issipustusio katinuko...
oooooooo, viskas idomu
ir ziuriu i save is sono ir viskas idomu... net pats sau idomus daraus..
o jausmas, toks kokio dar nera buve niekad, ypac patekus i kita sali...
toks saugus, toks ramus.
atrodo viskas aplink sustojo, o visata egzsituoja tik cia.
pagaliau atidardejau i savo stoti.. lauke lyja...
vel pasirinkimu metas... dvi stoteles metro -ar ? eiti...
viena kart is stoties iseinu... apsidairau, tos reklamos, viskas zypsi, zmoniu gausybe... nepilnametes mergaites su mini sijoneliais, vercia norom nenorom nuleist tas akis ir paziuret i kojas ir tada jau biski kaip ir iskrypelis jauties... nors turbut ta mergaite kuri atrodo kaip 12 tai jau kokiu 25... o gal ir ne..
ir tada ai... lyja, einu i stoti.. dar karta susimoviau...
o, zemelapis.. o, tai cia paprasta, sitas isejimas i desine i kaire ir tiesiai ...
nu jau matau save... pedinu aisku
ir tie zmones akis nuleide, duoda tau ka nors su abiem rankutem ir tik please please... o ten greiciausiai koks kvietimas uzlekt i meiles kambareli ...
ir kai prieni prie kokio studento... ei brolyti! gal zinai kur mano gatve ?
tai jis hop ir pavirsta i ta tamagochi kur mokykloj turejau, ir tik du mygtukai visam zaidimui lieka.
tai vienas jes o kitas no.
ir taip is kokiu 3-5 tamagochiu issaiskini kur reikia eit...
konischiwa gosajamshites....
hello is this road here?
a tu durns. english? no work.
ir dar kokie 4 km lengvam pasivaiksciojimui lietuje su ta sunkenybe kuprine,
bet sugerinejant viska aplink, visus kvapus, visus garsus ir vaizdus....
suniuku kirpykla.. kaciuku viesbutis...
daug dviraciu, svaru svaru
2 zmones stovi tuscioj gatvej laukia kol isijungs zalia spalva ir zmogeliukas leis jiems eit..
niekas nesisypso, bet ir neatrodo, kad butu kuom nors susikrimtes, visi dzen busenoj...
ir uoj kaip gera prisest po tuo tiltu, ten kur nelyja, ten kur atrodo galetum atsilost ir pamiegot...
nes jausmas toks... kad jei ir uzmigtum cia tarp tu milijono sviesu, zmoniu, masinu ir viso pasaulio... taptum tiesiog nematomas, nes tavo ramybe yra tavo ramybe... ir niekieno kito... kaip ir tas telefonas kuris guli gatvej jau ketvirta diena...
bet namai jau netoli, dar viena stotele liko.. kai galvojai, kad jau koki 20 kartu ta isivaizduojama atstuma suvaiksciojai... tai dar biski ir opa.
ir jau cia - Chikusa stotis.
dabar antra gatvele i kaire
pala pala
koks jo vardas. greit paziuriu telefone.
ok
Yuichi... kaip is dragon balls, atsiminsiu.
ir 6-11
6-13
tai turbut sitos dureles, be numerio, per viduri ir bus mano ...
skambutis neveikia... lietus merkia. namuose lyg ir tamsu.. o dureles tokios stumdomos medines lentutes.. gali ir pastumt i sona.. bet gali ir pastumt i prieki, abiem atvejais busi namuose... spyna?
vidury miesto ? o kam ....
o, lygtais kazkas yra.
bum bum
o, kazkoks europinis veidas. bus cia.
o labas labas, dabar cia Yuichi seima isvare, paliko mane, tai uzeik.
bam
dusas.
bam
arbata
bam
sausaisniai
bam
jauku ir gera
o namai atrodo kaip koks tvartelis ir ne visiem butu cia malonu, bet po visos sitos makalynes ir judesio ir besikeicianciu vaizdu vaizdeliu .... taip gera nukrist ant zemes ir apsidairyt ir zinot, kad esu namuose, kur gyvena zmones, kur vaikai piesia ant sienu, kur yra daug teisingos pozityvios energijos... labai patinka.
o tos jegos vis labiau ir labiau apleidzia ir taip noris isluzt... tai dar puodelis arbatos ir 8 vakare guliu jau paslikas, bandau uzmigt.
ir tik dandinkst kubankst
isiverzia mini uraganas namo, vienas vaikas laksto, tranko per sienas bega i antra auksta kopeciom, meto zaislus zemyn, mama su kudikiu kuris bliauna kaip uzkeiktas...
nu ka, ramiai nepamiegosiu, reik kelt uzpakalis ir sakyt labas vakaras ir taip jau vidury kelio i miego sali
niekur nedingsiu ir is tu paskutiniu jegu.. .oooo labas,vakaras...malonu malonu..
o jie iskart,
o tu nori miego tai mes einam pas savo draugus kol vaikai issiduks, nes jie pries miega kartais megsta pazaist... .
ir bam welcome to japan. jus del manes eisit pas draugus ? kad as galeciau ramiai miegot jusu namuose...
ne ne, viskas gerai nejuokaukit, einam pagersim arbatos... ir is to nuovargio, nuosirdziai net neatsimenu apie ka snekejom ir kiek laiko tik jau pajauciau kad reikia miegoooo.....uoooaaaa
staiga prisiminiau, kad turiu sokolado ir galvoju, va, pavaisinsiu...
tai cia jums va, sokolado atveziau... pyst praplesiau padejau ant stalo, pats pasiemiau gabaleli...
tada sedziu ir galvoju ...
a tu durns... cia gi ne namuose sokolado duodi...
biski susigedau, tai suvalgiau dar viena gabaleli savo dovanoto sokolado... ir nusvirduliavus prie lovos... miegas ?
noup.
jau ir jegu yra... ir tie vaikai nerimsta...
ausu kimstukai.
miegas ?
mmmm
labas rytas vidury dienos
ir jau laikas maut i univera
ir su skeitu ir sortukais riedu sau per miesta. esfaltas neblogas, zmones i mane ziuri kaip i godzila. nes tikrai dar niekur nemaciau ne vienos kitos lentos.... o stai ir univeras....
iskart iejus, jau darosi geda uz tai, kad isvis egzistuoju prie tokios aplinkos... girliandos kabo.. odines sofos... keli emigrantai jau irgi laukia susitikimo .. net jauciuos kaltas, kad prie tokios aplinkos isvis isdrysau ieit i vidu ...
o kazkoks juokingas sedi - visas levis straus apsirenges su dzinsofke ir kaubojaus batais pasidabines... jau cia kiek isejo, tiek ne formal apsirenge... ir baisiai atsipalaidavo...
vau.
sedziu,
prakaitas bega, bo aisku tas skeitas ir tiek 4km prie +30 daro savo ...
neturiu isvis nieko, ka pasakyt...
kaip atskridai... o jo jo, siandien... cia su tom ir tom oro linijom....
kur miegojai, ka darei...
yach
ner ne vieno noro sneket cia su jais
pabegu ir apsimetu, kad reikia i tuoleta....
ir jau pagaliau vaziuojam i savo vargius bendrabucio kambariukus...
kazka isleidziam pakeliui
ir atrodo vaziuojam milijona metu ir pagaliau kazkur pasiparkuojam... einam per gatve.. cia gal koks muziejus ar kazkokia super duper vieta kur dar karta pasijausiu nejaukiai?
neup
cia jusu namai.... ir cia ponas Ito'san.!!
jej, bus mano draugas, rimtas ukvedys matos ir su darbiniu kombinzonu, jes.
o namuciai ... wau.
krapai nuliko, vaiksciojau issiziojes is paskos ir galovoju ... jooo... must be karma ..
cia jusu kino teatras, cia sporto sale, cia konferenciju kambarys... cia valgykla, pusryciai kiekviena diena isskyrus sekmadieni ir pirmadieni... ir cia va jusu kambariai....
wau.
vaizdas i miska, japoniskas sodas apacioj, nuosavas balkonas, dusas, vonia? garu masina? automatinis tuoletas kuris atsidaro ir uzsidaro ir pats nuleidzia vandeni...
gerai, kad nesneka...
o siaip net baisu prie ko nors prisiliest, nes atrodo viska istepsiu viskas igaus, gyvenimo atspalvi ir bus panaudota.. nes dabar atrodo kad viskas taip nauja ir nuslifuota, kad jau ner kur daugiau nieko pridet ar atimt....
ar geri kambariai ?? kaaa ?
jo jo, visai nieko aciu...
ir tik dar sia nakt nesiruosiu juose miegot, ir isokus i dusa, vis dar negaliu patiket kokia prabanga ir is kur ji cia atsiradus ... ir tie 6000 jau neatrodo tiek daug uz tuos 4 menesius... nors orginali kaina
aaaai ka, cia tie litai... reikia grizt pas savo pankus, kaip tik ju koncertas siandien... noretau uzmest aki
ir buvo labai smagu, vel Achilas ir vezlys siauteja griaudeja ir taip jauku ramu sirdi...
ir taip gera su sita kompanija isprotejusiu dailininku ir menininku
net sutrepsejau kojytem keleta kartu ...
ir kita diena vel reikia eit i aukso rumus ir jaustis kaltam, kad egzistuoju ir suzinot apie visa esama tvarka... ir labai greit paaiskeja, kad organizuotumas ir planavimas cia yra auksciau bet ko kas yra aukstai...
net sunku suvokt kiek gerai viskas padaryta... bet staiga reikia kazka pakeist ir pachimycint.. kaip tarkim, noreciau studijuot japonu, bet situ kreditu mano mokykla neuzskaitys... ar galeciau eit siaip i paskaitas ir pasedet ramiai tyliai...
aha... jau skaityk sedi.
labai svelniai ir maloniai pirma karta pasako ne.
o kai nueinu i paskaita ir galvoju, kad tikrai nieko blogo negali but ...
antra karta ta pacia zinute pasako, ne taip svelniai...
ir supranti, kad mazi dalykai.... mazi nukrypimai nuo sistemos ne tokie jau ir mazi ....
nu ka padarysi...
reikia ziuret kas toliau
ir dar savaite laiko iki pirmu paskaitu...
tai klaidzioju po miesta ieskau nezinau ko... o daugiausiai tai bunu savo prabangoj ir vis pradedu jaustis tustesnis ir tustesnis ir bandau isbegt is namu ir surast parka ir nuvaziuot ten ir paziuret ta....
bet vis kazkaip nekabina... vis daros baisau ir baisiau stebint visa sita kultura visa sita gyvenimo suvokima ir tempa...
ir save stebint suprantu... kad kulturinis sokas mane istiks ne ivaziuojant i sali ir pamacius visa sita kitoki pasauli, bet isvaziuojant... kai jau busiu pagyvenes, padirbes ir pakeliaves ...
o atejus pirmai dienai kai reikia eit i paskaitas... nors paskaitos ir labai velai vakare, o keliuos anksti ryte... nes nemokamu ir dar skaniu pusryciu su kiausiniene, vaisiais ir musliais su pienu pramazint nesinori....
ir jau sedziu paskaitoj ir mirksiu tom akytem... ir galvoju..
ka as cia darau... kas dabar vyksta, kodel... strategic what ?
ar tai nors kiek susije su manim ir mano gyvenimu? mano ateitim ?
gal gal... o dabar susikoncentruok, nes gal net visai idomu ....
ir jau antrai paskaitai atejus, jauciuos kaip profas ir viskas gerai...
konspektai i sali... youtubas pilnu pajegumu pumpuoja kaitu filmukus,
gerai. mokyla. ramu....
vel inkubatorius, vel galima atidet gyvenima i sona... ir ramiai egzistuot, paskaitant po pora valandu per savaite .... nors mama ir sako, kad reikia dirbt ir kad cia ir yra tas tru gyvenimas kuris ziauriai gerai, kad buna sunkus... bet kai is sono pasiziuri tai jis ne toks ir sunkus... nebent primirsai tikimybiu teorija... finansiniu pora modeliu ... ir ups ups... jau panasu kad ne taip ir lengva cia viskas ... .
ir teks to darbo idet nemazai... ir nukabines nosi vaikstau pirmyna atgal is virutves i savo kambari ir kepu koki makarona...
nes nuejus i parduotuve, kad issirinkt koki produkta ... tai nelabai imanoma...
nes paprasciausiai 70% visko ka matai prekybos centre net nesuvoki is kur ir ka ir kodel ten veikia...
bet vis ekspermento budu nusiperki kokia nesamone ir gaunas visai neblogas makaronas...
ir prieina alexas ir tarp kitko... ai mes cia ryt varom i mount fuji ... nori ?
emmm ai nezinau... o kiek kainuos ?
nu gal koki 40 euru uz traukini ir 30 uz autobusa... o kurmi brangu kaip
tikrai ne... as tranzuosiu ir pats nuvaziaves nugalesiu japonu ungnikalni..
ir sedziu kambary ir kratos ta koja.... ir iseinu i koridoriu ir sakau e seni... as irgi vaziuoju, visas sitas reikalas, kad isvaziuojam anksti ryte, per diena nusigaunam iki vietos ir nakti lipam ir kita diena griztam, per daug gerai skamba... .
per daug random ir per daug nesamoningai...
ir tas traukinys mano, suvokimo skalej ne toks ir blogas variantas ir kazkaip itikinu, kad tie pinigai sudas ir pats laikas juos pradet leist...
nu ir ka....
uz maziau nei 100 euriuku... nes litukus jau galim pamirst ..
pamatau viena graziausiu dalyku savo gyvenime..
kai kylancios saules saly, kyla saule is po debiesies ir palenda po kitu ... ir ta spalvu gama ir viskas
po visos nakties lipimo, po visu apmastymu, viso nuovargio ir nesuvokiamo salcio, kad atrodo lyg tuoj tuoj numirsi ....
epic.
just epic.
sedim visi susiguze tuolete... bet ir tai nelemta boba ibega ir sako graziuoju budu fuck off and die... . ir isvaro mus is siltosios oazes ...
biski juokinga, bet gal del to ir pasirinkau su jais vaziuot i tokia kelione... nes kazkaip buvo sunku patiket, kaip imanoma tiek minus patirties turint imt ir kazka tokio padaryt...
ir tik pasidaro idomu paciam viskas, kaip susideliojo dalykai, kiek netiketu momentu suvede i sita taska, kur sedziu prabanga apsuptam kambary ir galvoju kaip toliau ka cia veikt... nes atrodo reikia mokytis, bet tyngiu, atrodo reikia eit i miesta pasivaiksciot, kad kazka pamatyt, ismokt.. bet vel nera tokio spyrio, kad jau imciau ir eiciau.. atrodo su manim gyvena dar 40 visokio gymio, plauko ir spalvos mainu programistu... ir gal tik vienas kitas pats sau tiek idomus, kad turi ka ir man papasakot ir as dar linksedamas galva nujausciau apie ka jis...
o kai daug mesos sneka, kokiu aukstumu zada pasiekt finansu sektoriui ir kiek doleriu uzdirbs, kad po to galetu juos uostyt ir degint ant visokiu dziugiu dalyku ...
emm...
o apsidairius ir suvokus kur esu ir kaip cia atsiduriau, tai nori nenori reikia nusisypsot ... nors ir tik trys dienos Japonijoj, (pasirodo jau 20, kai antra karta prisedau parasinet) bet jau po truputi apsiprantu ir pradedu suvokt kas cia daros... o jausmas tai toks pat kai po 3 dienu.. atseit ka nors suprantu, bet istikruju tai nieko... zodzius kuriuos ismokau, jau spejau pamirst ir sumaisyt ir parduotuvej vistiek: sori sori i want veri mach tis ting. nes japoniskai tris kartus pasakius paciam geda pasidaro,...
o kelione iki pat cia, kratytuvej ir orouostu, traukiniu stociu, keltu, autobusu globojamam...
greit po bucinuka mociutems ir diedukuiir tik trypi kojytem, kad tas autobusas greiciau atvaziuotu ir galetum isluzt saugus ramus, judesy, vel kely....
ir jau smigineji ir pramerkus akis Ryga skendi ruke ir ziurek jau talinas.
bet tik labai ankstyvas, toks 7-os ryto ir to laiko iki kelto visai nemazai ir aisku sprendimas padaromas, kad autobusu stotis ir keltas visai netoli, ypac kai kuprine sveria virs 25kg... tai ir einu ir bunda miestas ir valgau savo sutraiskytus bananus ir kazkaip nezinau... atrodo kad paziurejus zemyn, zeme pati sukas, o as stoviu vietoj... aa vel kely... vel guliu kazkur po nieko nezadanciu dangum ir stebiu debesis ... ir bandau suvokt kad jau rytoj... ne poryt busiu ... net nezinau kur.. kas tai ...
o kodel ?
ir kelte sumetu backgamono partija su kazkokiais vokieciais.. ir zinau, kad jie galetu tapt mano draugai... bet dar kart pasiziuriu, jau sita tipaza zinau, zinau ka pasakys ir ko paklaus.. ar noriu degint save ir del to menko sanso, kad vis del to kazka nuostabaus ir idomaus jis turi, pradet bendraut ir but mielam ?
isgriunu,ant labai nepatogaus suoliuko, bandau skaityt winetu ir tapt indenu.
tik kad tas indenas, sneka tokia senoviska anglu kalba, kad atrodo lyg buciau kokioj besisupancioj karuselej ir kas kiekviena rata, stebeciau kaip ten kazkur miskuose, jie bando susineket, issiaaiaiaiaiiaskint, kuris geriau zino misko dvasia ir kuris daugiau skalpu yra surinkes... labaaaai ... laabaaaai nepatogiai, bet miegu.
ir islipus is kelto reikia miegot pas toki suomi, o suomio nera ir nezinau kaip jis atrodo ..
bet couchsurfingas vis del to yra nuostabus dalykas ir truputuka pasiblaskius,
o.
sako: sveikas ir duoda man mumi troliu sausainiu dezute.
geras sitas. bus juokinga.
ir buvo gera pas ji prisiglaust, jei tik ne ta smirdanti kate kur visus reikalus gadina'\
ir ne tas zadintuvas uzstatytas po 4:08 ir tie 5 km iki autobuso ...
ir jau kai sedziu lektuve.. ir atrodo, kad tuoj nusileisiu japonijoj.
tai ne.
dar 1500km iki amsterdamo... .pora valandu trim pim pim11 000 km iki honkongo... naktis +6h ant laikrodzio ir geras netiketas Jim jarmuscho filmas, apie tikra meile ir toki pavyzdi kaip turetu atrodyt normaliu vampyru santykiai...
mmm... Jimis vistiek privercia ikvept ir uzuost ir pabut su juo
ir dar pasirodo nuskrisiu iki taiwano uz 900km ir tada dar 2000km ir dar 1h plius
ir jau cia.
pokst.
nu ka. lyja.
nu ir gerai kad lyja, patinka lietus, zinau kur vaziuoju, ka darysiu ir tas lietus ne visai toks, kai stovi vidury kelio, vidury niekur ir buna liudna liudna...
cia kazkoks saugus lietus. kazkoks geras. kazkoks kur nuplauna o ne kur susaldo ir sugadina visa nuotaika
ir oro uoste dar biski pastovejus...
vel perlipu per save ir sakau aiii....
jau ir taip ne pankrokas... kai su autobusu nuvaziavau i talina... kai su keltu keliaus i suomija...
galejau tranzuot... galejau su kokia baidare ar kaitu perplaukt ...
o dar kai ir i oro uosta su autobusu atvaziavau ir tada tie visi skrydziai...
ir negi dabar japonijoj eisiu tranzuot i stovejimo aikstele ir prasyt ne kiek angliskai nesnekanciu japonu, kad pametetu tik tiek, kiek jam patogu ?
susimoku uz ta traukinio bilieta...
jes. bent pigesnis gavos, ne expressas...
tai vietoj 20min brazdinuos su tokiu zaisliniu traukinuku kokias 2.5h ir bandau suvokt kas vyksta, kas daros uz lango.
ir uz lango netiketai daug, ziauriai daug - zalios spalvos...
ir ta tvarka ir tie zmogeliukai... vel matau kaip Yamamato is Achilo ir vezlio vaziuoja su savo dviratuku ir bando isdalint laikrascius, bet staiga sustoja paziuret i tilta... nes net ir tiltas toks kazkoks kitoks...
pala, dar per 4 dienas cia, nemaciau ne vienos siuksles gatvej. isskyrus kur varnos istarse siuksliu maisa... ( po 20 dienu, jau maciau ir ne viena, bet vis del to tokios tvarkos tvarkeles tokiam zmoniu skaiciui reiketu pavydet.... bet kai gyveni jau trecia savaite cia ir gauni susipazint su ivairiom institucijom ir kaip apskritai cia vyksta reikalai ... nieko nuostabaus.. )
ir tie namukai, kaip per TOTORO, truksta tik issipustusio katinuko...
oooooooo, viskas idomu
ir ziuriu i save is sono ir viskas idomu... net pats sau idomus daraus..
o jausmas, toks kokio dar nera buve niekad, ypac patekus i kita sali...
toks saugus, toks ramus.
atrodo viskas aplink sustojo, o visata egzsituoja tik cia.
pagaliau atidardejau i savo stoti.. lauke lyja...
vel pasirinkimu metas... dvi stoteles metro -ar ? eiti...
viena kart is stoties iseinu... apsidairau, tos reklamos, viskas zypsi, zmoniu gausybe... nepilnametes mergaites su mini sijoneliais, vercia norom nenorom nuleist tas akis ir paziuret i kojas ir tada jau biski kaip ir iskrypelis jauties... nors turbut ta mergaite kuri atrodo kaip 12 tai jau kokiu 25... o gal ir ne..
ir tada ai... lyja, einu i stoti.. dar karta susimoviau...
o, zemelapis.. o, tai cia paprasta, sitas isejimas i desine i kaire ir tiesiai ...
nu jau matau save... pedinu aisku
ir tie zmones akis nuleide, duoda tau ka nors su abiem rankutem ir tik please please... o ten greiciausiai koks kvietimas uzlekt i meiles kambareli ...
ir kai prieni prie kokio studento... ei brolyti! gal zinai kur mano gatve ?
tai jis hop ir pavirsta i ta tamagochi kur mokykloj turejau, ir tik du mygtukai visam zaidimui lieka.
tai vienas jes o kitas no.
ir taip is kokiu 3-5 tamagochiu issaiskini kur reikia eit...
konischiwa gosajamshites....
hello is this road here?
a tu durns. english? no work.
ir dar kokie 4 km lengvam pasivaiksciojimui lietuje su ta sunkenybe kuprine,
bet sugerinejant viska aplink, visus kvapus, visus garsus ir vaizdus....
suniuku kirpykla.. kaciuku viesbutis...
daug dviraciu, svaru svaru
2 zmones stovi tuscioj gatvej laukia kol isijungs zalia spalva ir zmogeliukas leis jiems eit..
niekas nesisypso, bet ir neatrodo, kad butu kuom nors susikrimtes, visi dzen busenoj...
ir uoj kaip gera prisest po tuo tiltu, ten kur nelyja, ten kur atrodo galetum atsilost ir pamiegot...
nes jausmas toks... kad jei ir uzmigtum cia tarp tu milijono sviesu, zmoniu, masinu ir viso pasaulio... taptum tiesiog nematomas, nes tavo ramybe yra tavo ramybe... ir niekieno kito... kaip ir tas telefonas kuris guli gatvej jau ketvirta diena...
bet namai jau netoli, dar viena stotele liko.. kai galvojai, kad jau koki 20 kartu ta isivaizduojama atstuma suvaiksciojai... tai dar biski ir opa.
ir jau cia - Chikusa stotis.
dabar antra gatvele i kaire
pala pala
koks jo vardas. greit paziuriu telefone.
ok
Yuichi... kaip is dragon balls, atsiminsiu.
ir 6-11
6-13
tai turbut sitos dureles, be numerio, per viduri ir bus mano ...
skambutis neveikia... lietus merkia. namuose lyg ir tamsu.. o dureles tokios stumdomos medines lentutes.. gali ir pastumt i sona.. bet gali ir pastumt i prieki, abiem atvejais busi namuose... spyna?
vidury miesto ? o kam ....
o, lygtais kazkas yra.
bum bum
o, kazkoks europinis veidas. bus cia.
o labas labas, dabar cia Yuichi seima isvare, paliko mane, tai uzeik.
bam
dusas.
bam
arbata
bam
sausaisniai
bam
jauku ir gera
o namai atrodo kaip koks tvartelis ir ne visiem butu cia malonu, bet po visos sitos makalynes ir judesio ir besikeicianciu vaizdu vaizdeliu .... taip gera nukrist ant zemes ir apsidairyt ir zinot, kad esu namuose, kur gyvena zmones, kur vaikai piesia ant sienu, kur yra daug teisingos pozityvios energijos... labai patinka.
o tos jegos vis labiau ir labiau apleidzia ir taip noris isluzt... tai dar puodelis arbatos ir 8 vakare guliu jau paslikas, bandau uzmigt.
ir tik dandinkst kubankst
isiverzia mini uraganas namo, vienas vaikas laksto, tranko per sienas bega i antra auksta kopeciom, meto zaislus zemyn, mama su kudikiu kuris bliauna kaip uzkeiktas...nu ka, ramiai nepamiegosiu, reik kelt uzpakalis ir sakyt labas vakaras ir taip jau vidury kelio i miego sali
niekur nedingsiu ir is tu paskutiniu jegu.. .oooo labas,vakaras...malonu malonu..
o jie iskart,
o tu nori miego tai mes einam pas savo draugus kol vaikai issiduks, nes jie pries miega kartais megsta pazaist... .
ir bam welcome to japan. jus del manes eisit pas draugus ? kad as galeciau ramiai miegot jusu namuose...
ne ne, viskas gerai nejuokaukit, einam pagersim arbatos... ir is to nuovargio, nuosirdziai net neatsimenu apie ka snekejom ir kiek laiko tik jau pajauciau kad reikia miegoooo.....uoooaaaa
staiga prisiminiau, kad turiu sokolado ir galvoju, va, pavaisinsiu...
tai cia jums va, sokolado atveziau... pyst praplesiau padejau ant stalo, pats pasiemiau gabaleli...
tada sedziu ir galvoju ...
a tu durns... cia gi ne namuose sokolado duodi...
biski susigedau, tai suvalgiau dar viena gabaleli savo dovanoto sokolado... ir nusvirduliavus prie lovos... miegas ?
noup.
jau ir jegu yra... ir tie vaikai nerimsta...
ausu kimstukai.
miegas ?
mmmm
labas rytas vidury dienos
ir jau laikas maut i univera
ir su skeitu ir sortukais riedu sau per miesta. esfaltas neblogas, zmones i mane ziuri kaip i godzila. nes tikrai dar niekur nemaciau ne vienos kitos lentos.... o stai ir univeras....
iskart iejus, jau darosi geda uz tai, kad isvis egzistuoju prie tokios aplinkos... girliandos kabo.. odines sofos... keli emigrantai jau irgi laukia susitikimo .. net jauciuos kaltas, kad prie tokios aplinkos isvis isdrysau ieit i vidu ...
o kazkoks juokingas sedi - visas levis straus apsirenges su dzinsofke ir kaubojaus batais pasidabines... jau cia kiek isejo, tiek ne formal apsirenge... ir baisiai atsipalaidavo...
vau.
sedziu,
prakaitas bega, bo aisku tas skeitas ir tiek 4km prie +30 daro savo ...
neturiu isvis nieko, ka pasakyt...
kaip atskridai... o jo jo, siandien... cia su tom ir tom oro linijom....
kur miegojai, ka darei...
yach
ner ne vieno noro sneket cia su jais
pabegu ir apsimetu, kad reikia i tuoleta....
ir jau pagaliau vaziuojam i savo vargius bendrabucio kambariukus...
kazka isleidziam pakeliui
ir atrodo vaziuojam milijona metu ir pagaliau kazkur pasiparkuojam... einam per gatve.. cia gal koks muziejus ar kazkokia super duper vieta kur dar karta pasijausiu nejaukiai?
neup
cia jusu namai.... ir cia ponas Ito'san.!!
jej, bus mano draugas, rimtas ukvedys matos ir su darbiniu kombinzonu, jes.
o namuciai ... wau.
krapai nuliko, vaiksciojau issiziojes is paskos ir galovoju ... jooo... must be karma ..
cia jusu kino teatras, cia sporto sale, cia konferenciju kambarys... cia valgykla, pusryciai kiekviena diena isskyrus sekmadieni ir pirmadieni... ir cia va jusu kambariai....
wau.
vaizdas i miska, japoniskas sodas apacioj, nuosavas balkonas, dusas, vonia? garu masina? automatinis tuoletas kuris atsidaro ir uzsidaro ir pats nuleidzia vandeni...
gerai, kad nesneka...
o siaip net baisu prie ko nors prisiliest, nes atrodo viska istepsiu viskas igaus, gyvenimo atspalvi ir bus panaudota.. nes dabar atrodo kad viskas taip nauja ir nuslifuota, kad jau ner kur daugiau nieko pridet ar atimt....
ar geri kambariai ?? kaaa ?
jo jo, visai nieko aciu...
ir tik dar sia nakt nesiruosiu juose miegot, ir isokus i dusa, vis dar negaliu patiket kokia prabanga ir is kur ji cia atsiradus ... ir tie 6000 jau neatrodo tiek daug uz tuos 4 menesius... nors orginali kaina
aaaai ka, cia tie litai... reikia grizt pas savo pankus, kaip tik ju koncertas siandien... noretau uzmest aki
ir taip gera su sita kompanija isprotejusiu dailininku ir menininku
net sutrepsejau kojytem keleta kartu ...
ir kita diena vel reikia eit i aukso rumus ir jaustis kaltam, kad egzistuoju ir suzinot apie visa esama tvarka... ir labai greit paaiskeja, kad organizuotumas ir planavimas cia yra auksciau bet ko kas yra aukstai...
net sunku suvokt kiek gerai viskas padaryta... bet staiga reikia kazka pakeist ir pachimycint.. kaip tarkim, noreciau studijuot japonu, bet situ kreditu mano mokykla neuzskaitys... ar galeciau eit siaip i paskaitas ir pasedet ramiai tyliai...
aha... jau skaityk sedi.
labai svelniai ir maloniai pirma karta pasako ne.
o kai nueinu i paskaita ir galvoju, kad tikrai nieko blogo negali but ...
antra karta ta pacia zinute pasako, ne taip svelniai...
ir supranti, kad mazi dalykai.... mazi nukrypimai nuo sistemos ne tokie jau ir mazi ....
nu ka padarysi...
reikia ziuret kas toliau
ir dar savaite laiko iki pirmu paskaitu...
tai klaidzioju po miesta ieskau nezinau ko... o daugiausiai tai bunu savo prabangoj ir vis pradedu jaustis tustesnis ir tustesnis ir bandau isbegt is namu ir surast parka ir nuvaziuot ten ir paziuret ta....
bet vis kazkaip nekabina... vis daros baisau ir baisiau stebint visa sita kultura visa sita gyvenimo suvokima ir tempa...
o atejus pirmai dienai kai reikia eit i paskaitas... nors paskaitos ir labai velai vakare, o keliuos anksti ryte... nes nemokamu ir dar skaniu pusryciu su kiausiniene, vaisiais ir musliais su pienu pramazint nesinori....
ir jau sedziu paskaitoj ir mirksiu tom akytem... ir galvoju..
ka as cia darau... kas dabar vyksta, kodel... strategic what ?
ar tai nors kiek susije su manim ir mano gyvenimu? mano ateitim ?
gal gal... o dabar susikoncentruok, nes gal net visai idomu ....
ir jau antrai paskaitai atejus, jauciuos kaip profas ir viskas gerai...
konspektai i sali... youtubas pilnu pajegumu pumpuoja kaitu filmukus,
gerai. mokyla. ramu....
vel inkubatorius, vel galima atidet gyvenima i sona... ir ramiai egzistuot, paskaitant po pora valandu per savaite .... nors mama ir sako, kad reikia dirbt ir kad cia ir yra tas tru gyvenimas kuris ziauriai gerai, kad buna sunkus... bet kai is sono pasiziuri tai jis ne toks ir sunkus... nebent primirsai tikimybiu teorija... finansiniu pora modeliu ... ir ups ups... jau panasu kad ne taip ir lengva cia viskas ... .
ir teks to darbo idet nemazai... ir nukabines nosi vaikstau pirmyna atgal is virutves i savo kambari ir kepu koki makarona...
nes nuejus i parduotuve, kad issirinkt koki produkta ... tai nelabai imanoma...
nes paprasciausiai 70% visko ka matai prekybos centre net nesuvoki is kur ir ka ir kodel ten veikia...
bet vis ekspermento budu nusiperki kokia nesamone ir gaunas visai neblogas makaronas...
ir prieina alexas ir tarp kitko... ai mes cia ryt varom i mount fuji ... nori ?
emmm ai nezinau... o kiek kainuos ?
nu gal koki 40 euru uz traukini ir 30 uz autobusa... o kurmi brangu kaip
tikrai ne... as tranzuosiu ir pats nuvaziaves nugalesiu japonu ungnikalni..
ir sedziu kambary ir kratos ta koja.... ir iseinu i koridoriu ir sakau e seni... as irgi vaziuoju, visas sitas reikalas, kad isvaziuojam anksti ryte, per diena nusigaunam iki vietos ir nakti lipam ir kita diena griztam, per daug gerai skamba... .
per daug random ir per daug nesamoningai...
ir tas traukinys mano, suvokimo skalej ne toks ir blogas variantas ir kazkaip itikinu, kad tie pinigai sudas ir pats laikas juos pradet leist...
nu ir ka....
uz maziau nei 100 euriuku... nes litukus jau galim pamirst ..
pamatau viena graziausiu dalyku savo gyvenime..
kai kylancios saules saly, kyla saule is po debiesies ir palenda po kitu ... ir ta spalvu gama ir viskas
po visos nakties lipimo, po visu apmastymu, viso nuovargio ir nesuvokiamo salcio, kad atrodo lyg tuoj tuoj numirsi ....
epic.
just epic.
o ir pati kelione nebuvo tokia liudna, su keturiais traukiniu persedimais... ir vos vos spejimu i paskutini autobusa atsidurt kalno papedej, kur skendi rukas ir atrodo, kad tuoj tuoj prades pliaupt...
ir tik viena guodzianti mintis, kad tik viena diena... ir kad ir kad benutiktu, visada yra kelias atgal ir svarbiausia yra silti namai ...
o planas lipt per nakti turi but atidetas mazdaug.... 5.5h i prieki... nes atvaziavom tik apie 4 vakare
ir jei pradesim lipt anksti tai bus big problem ir uzlipe ant kalno per 3-6 valandas turesim laukt to sauletekio dar kokias 6h....
neitikina... tai sedim laukiam kol prabegs tos nelemtos valandos kalno papedej, bandom taupyt siluma... as dar surinkus pora viruku ikalu papildoma marsrutuka... dar viena virsune pakeliui
ir jau sutemsta... ir atrodo jau tuoj pradesim lipt... bet dar tik 6 .... ir dar reikia palaukt 4 valandas...
ir kavinukes uzsidarineja ir zmogeliukai tamagochiai sako ne ne ne.... jums cia negalima ir eikit i lauk
ir TOPU TOPU GO TOPU ....
kaip supratau reikia lipt...
bet logika neleidzia.. nes jau dabar salta....
o mano chebra: kas su sortais kas su maike... kas marskinius isidejo ... fak jee...
tai visus rubus isdalinau ir likau su vienu dzemperiuku ir savo atsispaudimais...
nes baisu butu i tuos lavonelius ziuret....
viskas ka turejau kuprinej praverte... o chebra juokes, kad pasiejmiau per daug reikalu...
stovim salam... dar 2h reikia laukt. ..
kazkas sako, kad tuolete silta...
eik jau .. smirda...
saltis vs kvapas ....
sedim visi susiguze tuolete... bet ir tai nelemta boba ibega ir sako graziuoju budu fuck off and die... . ir isvaro mus is siltosios oazes ...
nu ka, dar kiek imanoma zombiaujam ir kazka veikiam ir juokiames ant kiek galima but anti-zmogum, kad isvaryt is kavinukes nors dar jie nemiega... ir is tuoleto ...
ir dar gyvent kalnuose...
nors gal kai tike turistu pro tave kasdien praeina ir didzioji dauguma visiek liurbiai visokie....
tai jau gal ir nusispjaut kaip kas ten ...
o isejus is savo bazines stovyklos, labai greit pasidaro aisku, kad bus big problem...
bet blogo jausmo nera ir po biski po biski spaudziames i prieki...
dvi mergaites kur viena is ju su batais... bet su kulnu ... ir vargsta ir vargsta...
ir spek kas eina is paskos ir sako, viskas gerai... isivaizduok apie Paella isivaizduok apie silta vonia ir judek ...
ir kazkokiu magisku budu jos vis atranda ir atranda tu jegu dar vienam zingsniuj....
o as straksiu aplink ir darau atsispaudimus... nes mano rubai su bachuriukais rimtai pasiruosiusiais jau kazkur virsuj ....
ir tos valandos tokios TOKIOS letos... kad galima sustot kiekvienoj stovyklelej... kurios beje uzdarytos... ir tik siokia tokia uzuoveja duoda nuo salcio .... bet nieko tokio ....
spek kas turi arbatos...
silta arbatele rankose ir dar uzkopiam iki vienos...
ir jau
7
ir 8
ai ne cia 7.5
ir tada jau 8
ir 9
ir 9.5
ir jau paskutine pakopa ir atrodo, kad mano chebra mirs....jei ne visi kartu tai po viena. ..
biski juokinga, bet gal del to ir pasirinkau su jais vaziuot i tokia kelione... nes kazkaip buvo sunku patiket, kaip imanoma tiek minus patirties turint imt ir kazka tokio padaryt...
tai vis papasakoju kokia istorija, kad cia isvis ner ka veikt i ta kalna lipt... ikalu 30 atsispaudimu
ir kamon kamon
vaziuojam toliau ....
ir tokia zombiu gauja su sustingusiais kaulais uzsiropscia i pati pati virsu ....
ir turbut tik 3 is musu grupes butu lipe iki galo, jei butu veike nors viena is stovyklavieciu kur galima pamiegot....
bet nu ka mes jau virsuj...
pasiruose numirt....
ir as tik noriu pradet balsu juoktis ziurint i juos ir galvojant kas bus, kai mes lipsim zemyn ...
o nulipt reikes....
ir nulipt reikejo... ir tikrai atrode, kad jie verciau pasiliktu ant to kalno ir leistu maitvanagiams juos sulest, nei dar viena zingsni det ...
o uzlipus i pati virsu... dar palaukus pora valanda, neiskenciau ir as is salcio ir uzvalde toks kazkoks keistas jausmas... kai as vienas praktiskai pasiruosiau tokiam reikalui ir isidejau tinkamu rubu ir dabar jie visi visi isdalinti... tai kazkaip emiau ir susirinkau bent kazka....
susilau ? ne, bet dar sudiniau pasijauciau, kad praskydau ir taip lengvai pasidaviau savo emocijom....
o prisiminus TOPU TOPU ....
tai nelabai ir galima ka nors pridurt...
wau...
dar vienas Wau i savo kisene ir tada prisiminus:
The person who has lived the most is not the one with the most years but the one with the richest experiences.
Jean-Jacques Rousseau
pasidaro truputi ramiau... truputi silciau.... o ta saule norom nenorom sildo ir daro gera gera ...
o nulipt zemyn.... ir grizt namo... vel begant sokant krentant ir vos spejant i paskutinius traukinius.....
ir suvokus, kad dar ne vienas traukinys nei per anksti ne per velai nebuvo atvaziaves i stoti ir suplanavus savo kelione, kad uz 2 min yra persedimas... imanoma pasiekt tiksla ...
lieka tik vienas nerimas... ant kiek ziauriai as smirdziu ir ka galvoja salia sedintis japonas....
o gal ne taip ir baisiai...
nors greiciausiai baisiai... ai... koks skirtumas... as ka tik is kalno grizau...
ir fak jee....
energijos atrodo bus dar kokiem penkiem metams...
ir uz keturiu dienu....
dabar jau kraunuos kuprine ir galvoju ka toliau cia nuveikus ir kur nukeliavus...
faktas kad reikia pamegint patranzuot ir reikia i miska...
nes tie miestai... neke...
