hei, o kodel tu keliauji ? geras klausimas.... kazkaip atrodo kad labai daug masciau ir kad labai daug visko zinojau, bet greit paklaustas tokio dalyko sustojau pagalvot ir tada tiek daug minciu iskilo ir jauciaus lyg ir nic nieko nebuciau sugalvojes...
sedint kazkur australijoj, uzkalinejant litus yra nemazai laiko pamastyt ir sudeliot viska i savo vietas... tuo labiau kai dar gauni paskatinima is dar vieno zurnalo "naturalioji medicina", kur zmones klausia kazkokiu idomiu dalyku.... kuo keliavimas gali but naudingas....
ir atsakymas atrodo kazkaip taip(aisku biski paredaguotas, bet esme turbut kazkur vis dar cia)...
Keliautojas Lukas Radzevičius:
Turbūt kiekvienas iš mūsų gyvenime pasiekiame momentą, kai nebežinome, kur dėtis, ką toliau daryti. Tiesiog viskas atsibosta, atrodo pernelyg paprasta ir neįdomu. Pradedame žvalgytis ir ieškoti alternatyvų, kurios esamą momentą paverstų bent kiek įdomesniu, laimingesniu, prasmingesniu. Deja, daugelį žmonių stabdo nežinomybė, o tiksliau – baimė kažką keisti ir keistis... Leisdamiesi į kelionę išmokstame priimti pokyčius kaip natūralų dalyką, geriau suvokiame, kad viskas yra laikina ir svarbiausias gyvenimo epizodas vyksta ŠIUO MOMENTU.
Pagalvokite – ar ne keista, kad praėjus daugybei tūkstantmečių nuo žmogaus egzistencijos pradžios, žmonės vis dar keliauja, vis dar kažko ieško? Juk viską galima rasti internete... Ko gero, keliavimas yra natūrali žmogaus raidos dalis – keliaujant išmokstama gyventi, kvėpuoti, šypsotis. Juk kiekvienas iš mūsų trokšta suvokti gyvenimo prasmę, suprasti, kas iš tikrųjų esame, kur link einame. Na, o kelionės suteikia galimybę šiuos dalykus suvokti. Esant kelyje ir keičiantis mūsų fizinei bei psichologinei būsenoms, atsiduriant vis kitokioje, naujoje aplinkoje, turime viską pradėti iš naujo vėl ir vėl. Nuolatiniai pokyčiai neišvengiamai parodo, kas tikra, o kas ne – netikri byra lyg smėlis pro pirštus, o delne lieka tik tai didžiausi akmenukai, t.y. tikrosios vertybės. Man pačiam kelionės leido suvokti, kad esu laisvas pasirinkti buvimą laimingu; džiaugtis tuo, ką turiu; klausytis savo vidinio balso; būti atviru sau pačiam; sužinoti savo ribas; suvokti gyvenimo įvykių priežastis; keisti savo mintis bei elgesį ir rinktis tokį likimą (ateitį), kokio man norisi. Kelyje pamatai ir išgyveni tiek daug, kad galiausiai pradedi į viską žvelgti žymiai paprasčiau. Taip pat supranti, kad gyvenime nėra klaidų. Netgi patys nemaloniausi įvykiai ir nuotykiai, kuriuos sukuriame ir į kuriuos įsitraukiame, kiekvienas mūsų sprendimas ir pasirinkimas yra būtini tam, kad išmoktume mums reikalingas gyvenimo pamokas ir būtume nunešti ten, kur pasirinkome atsidurti.
kai antra karta skaitau, atrodo visai genialiai,o kai parasiau skaites kaip meslo kruva...
laikas... idomius dalykus daro...
ir issipleciant ka dar suvokei kas dar nusviete ta maza kopusteli ant tavo peciu ?
sarasiukas ? sunku nuo kazko pradet, tai pabersiu kaip pupas be prioritetu
Siela ir kunas:
When you have come to the edge of all the light you have
And step into the darkness of the unknown
Believe that one of the two will happen to you
Either you'll find something solid to stand on
Or you'll be taught how to fly!
by richard bach. and mister livingston.
nezinomybe ir kiausiai ja iveikt... ja perprast ir su ja buti...
“There are no mistakes. The events we bring upon ourselves, no matter how unpleasant, are necessary in order to learn what we need to learn; whatever steps we take, they're necessary to
reach the places we've chosen to go.”
dar vienas bacho posmelis....
suprantu kad nieko nesuprantu...
geriau patrydaliuosiu apie tai kas daros su mano subjektyviu pasauliu...
kai kraunuos lagamina ir zinau kad laukia skrydis atgal i australija ir einu 4 ryto bundanciam mieste... kisenej barska du zetonai, ant kuriu parasyta nusiplauk masina ir juos padedu ant kazkieno valytuvo ir taip pakeiciu ju likima... kai jis pasiima tuo zetonus isimeta i kisene ir galbut tampa laimingesnis... nes kad ir koks mazas dalykas... kol nemokamas jis kazkaip vis dziugina...
tas pirminis primityvus zmogaus jausmas... pagauti zuvi, nusauti barsuka ir issitraukt is konteinerio 10 spurgu... (ir vel ... uch, jaunasis filosofas... kiek realybes tavo gyvenime jei nesurezgi 4 eiluciu be apmastymo...)
ir kai visas kitas pasaulis pro tave zvimbia su nesuvokiama konsumpcija ir vartojiskumu ir kai gyveni fermoj ir uzsiagini savo vistas ir kiausinius, numelzi karve ir surinkes lietaus vandeni galvoji...
kur veda tokia konsumpcija kai gali nusipirkes batus, visiskai juos sudrozes, o po 3 menesiu pasikeiti i naujus nepridejus jokios vertes... kiek istikruju yra vertas tavo nusipirktas daiktas///?
koks nezmoniskas tarpas yra tarp vartotojo ir vartojimo, tarpas kuris paprasciausiai tiek isaugo jog mes net nesuvokiam kiek destrukcijos jis inesa, kiek resusrsu yra ismetami ir iseikvojami
ir jei kiekvienas is musu uzsiaugintu savo salotas ir pomidorus.. kiek maisto butu ismetama? o perteklius nepadovanojamas ar iskeiciamas?
ir jei pats susirestum savo stala ir kede... kiek laiko ji laikytu ? ir kiek itakos turetu naujam dekorui!?
nedaug...
kapitalizmas... visad augantis dinozauras ant visad mazejanciu resursu...
begt...
ir nors ir jauti kad tiek daug netikrumo visame kame, bet gera isgirst kai bent kokie norai pildos ne tik tau ir kad gal viskas gerai ir kad gyvenimas kupinas nuostabiu dalyku ir idomiu pamoku...
bestovint jau paskutinej atkarpoj tranzuojant zelandijoj... sustojo zmogus su viska apibendrinancia istorija. norai. netetktys. tikras dziaugsmas...
:
kai pamaciau land rover 90 ir man buvo 12 metu, pasakiau sau kad ji turesiu...
nusipirkau modeliuka ir jis buvo su manim dar 15 metu, kiekviena ryta pries veidrodi...
augau ir atsirado nauji troskimai... nors jie ir materialus, bet tuo metu man jie buvo svarbus tam kad suvokt kaip pasaulis sukas. sekantis modelis buvo vintazinis renault ir kai abu juos pamaciau stovint salia vienas kito. ir uz kaina kurios net nesvajojau kada nors pamatyt..(dar plius 50 gyvenimo posukiu iki tol kol juos pamate) ir kai modeliukai virto tuo kuo turejo virst. suvokiau kokia galia turi mintis ir kaip lengvai ji gali materializuotis.. jei ji turi materializuotis...
ir visa ta laika turejau nuostabia parama.. zmona, su kuria susipazinom 16'os ir buvom MES, naujas kurinys Sue and David ir aisku ismokau, kad nieko nera svarbiau kaip MES, kad visada turim saut i zvaigzdes ir viskas klojos kaip is pypkes... geras darbas, namas.. masinos, vaikai.. ir taip toliau.
ji zuvo ir liko tik david
ir uztruko labai ilgai kol tapau vel 16 ir vel buvau patenkintas tuo kas esu... kol sugebejau i tai pazvelgt kaip i pamoka.. kol suvokiau, kad ir kaip svarbu kad ir kaip viskas tikra atrodytu, negaliu prisirist prie nieko, nes prie ko prisirisi ir su kuo susigretinsi susitapatinsi, gyvenimas suras balansa ir ji istaisys i tavo nauda.
kazkiek miglotai bet tokie paprasti dalykai, kai islipi is masinos ir su tuo zmogum praleides valanda, didziaja dali pralinkesejes ir jo mintis isreiskes savais zodziais ir savom mintim ir potyriais spaudi ranka ir sakai buvo isties malonu su tavim pasivezint ir kuo geriausios tau kloties is sirdies.
buni mazumele pakyletas, gauni mazumele vilties ir dziaugsmo ir jauties lyg atsakes dar viena misle keturgysle...
staiga meti kuprine ant zemes, pakeli siuksle ir pradedi rasyt, rast ir atrast, kurt ir sujungt ir nesvarbu kas pirmas tai pasake... nes tai kartojas jau tukstancius metu kazkur musu pasamonej/////
ir cia noretus ikelt ir padekot visu 461 sutranzuotu masinu vairuotoju ir keleiviu nuotraukas ir dar dvigubai tiek sutiktu zmoniu pakeliui ir visom numestom monetom ant zemes kurios vis sake viskas gerai... judi teisinga linkme ir visiem zmonem kurie myli ir palaiko ir supranta ir leidzia suvokt tokius paprastus ir tuo paciu super sudetingus dalykus... kaip tapt geresniu kaip keistis kaip suprast kaip iskoduot ta gyvenima kaip ji mylet kur kaip kodel... kiek dar daugybe visko ismokt ir koks nuostabus tas gyvenimas...
norek, bet nepamirsk kad viskas keicias.
norek ir nebijok paleist.
turek bet neprisirisk
bet kas ka duosi ta ir gausi.
jei noresi laimes ramybes meiles ir draugystes, tuomet reikia but laimingu ramiu mylinciu ir draugisku.
gyvenimas reikalauja musu dalyvavimo.
but savim tai apsupt save su tuo kas tau svarbu dabar.
bet kas, kas mus supa tai yra atsakymai ir patarimai i musu dabartine busena
ir jei zmoguje matai tik blogas savybes tai kazkur tavyje kirba per daug kirminuku
tai ka atmeti, tai tesis visada
bet kur kur eini, ten ir esi
bet ka ka mes keiciam savyje, gyvenimas ir zmones aplink tai atspindi.. nuostabus budas pamatyt kur eini.
augti reiskias keistis o ne keisti.
jei kas nors yra blogai mano gyvenime, reiskias kazkas yra blogai manyje
mes atspindim kas mus supa ir kas mus supa atspindi mus.
mes galim imtis atsakomybes ir keisti savo gyvenimus
jei ka nors darai daryk gerai. nes kad ir kaip nereiksmingai tai atrodytu viskas kazkur susijungia.
kiekvienas zingsnis veda i sekanti.
kazkas turi padaryta darba, kad jis taptu realybe. mintys materializuojas tada kai ju imiesi.
nei pirmas nei paskutinis zingsnis negali but sureiksmintas. pasiekes virsune nesustok kopes
praeitis dabartis ir ateitis. viskas sujungta kazkur/cia
negali mastyti apie du dalykus iskart, taip ir su darbais.
jei mastysi apie aukstesnes vertybes ir keisi negatyvias mintis i pozityvias neliks vietos sudams kaip pykciui ar pagiezai.
jei manai kad kazkas yra TIKRA tavo gyvenime, lauk testo.
jei per daug laiko praleidi praeity, pamirsti buti cia ir dabar
senos mintys, seni poelgiai, senos svajones... uzblokuoja mus naujoms.
pamokos gyvenime kartojas tol kol mes ismokstam, kad laikas keisti krypti. ciklai? ... iseitis ? stebek.
nieko nera nemokamo, kiekvienas apdovanojimas, reikalauja tam tikro indelio
tikras dziaugsmas yra daryt tai ka darai ir laukt kol busi apdovanotas tada kai ateis laikas.
tikra verte yra tik tiek kiek pats i ja idejai savo energijos.
kiekvienas asmeninis indelis yra indelis i viska
vienas stipriausiu mokytoju ir nuostabiu kada sutiktu zmoniu Potato point!
ir prisiminus visa geri kuri gavau per viena vakara kazkada pries keturis menesius, ir visai gerai jauciuos tiesdamas nyksti ir tranzuodamas kad ir tuo paciu keliu dar 350km ir zinau, kad vaziuoju pas nuostabius zmones ir nuostabu maista... ir pagaliau gausiu proga padirbet ir gal pritrint viena kita pusle...
netiketi dziaugsmo pliupsniai, apkabinimai ir gera nuotaika ore ! pirmas vakaras kaip namuose, apsuptas sunu, besisypsanciu zmoniu ir nesuvokiamai gero maisto... ir kita diena keliuos kaip spirgas ir nu nu nu duok darbo duok darbo... uz 2 valandu, ai... gal jau nepatinka dirbt, kazkaip jau ka zinau, nieks pinigu nemoka, o cia su tuo grebliu prie pliu 40 mojuot ir kai viskas pradeda suktis ir keist spalvas... nepatinka.. jau noriu namo ir valgyt...
o tu tik nepasiduok. dirbk ir viskas bus gerai.. ir ziuriu kaip mano seimininkas dirba traktoriuky ir dirba kaip kazkas kas ismano tai ka daro... ir kaip nuostabu matyt kai zmogus pavercia masina saves dalim... kazkokiu testiniu ir juda dirba, nors ir viena koja(viksras) slubuoja, yra kita koja ir lazda... ir visada yra iseitis... o tu tik nepasiduok! dirbk gerai...!
ir vakare gaunu komplimenta... nes matau ir gerbiu ji uz jo padaryta darba ir jis sako, vo as irgi taip buciau padares, saunuolis... gaila kad uodegos neturiu ir negaliu pavizgint.. ar bent sokt ir veido palaizyt... namuose, pasikuriam didziuli peciu, as aisku jau pirdolinu rinkt uogu nuo silkmedzio ir kimst kol neteksiu samones ir visas veidas taps violetinis ir rankos juodos... ir tada dar viena nuostabi kelione prie pietu stalo, dar pora nuostabiu istoriju is gyvenimu, netiketu susijungimu, netiketu posukiu... (gerai gerai, nefilosofuojam jau.) ir diena is dienos gaunu uzduoti ir jau noriu pasiduot ir isgirsti, kad viskas gerai, tai ne 20 minuciu, turi visa pasaulio laika, tik nepasiduok... ir kasi kasi kasi.... ir lygini metala su plaktuku... ir slifuoji sena traktoriu ir jau vel ziu, renki uogas ir jau zinai kad siandien ramiai galesi poilsiaut o rytoj gaudysi bangas!
ir is ryto atsikelus, surenki kiausinius is vistides, pasidarai gera pusryti su namuos iskepta duona.. nuostabia kava ir medum ir uogomo ir makadamijos riesutais...
ir ka, gal siandien reikia pagaudyt bangu ? kodel gi ne/// potato point, tik nuejus i pliaza sako labas kokie 3 delfinai, ir sako e bachurai, cia musu bangos! ziurek... ir matai kaip jie patys turskias bangose ir sokineja ir surfina... ir ka... tampi tarp realybes ir kazko vel kur net nebandai nieko suprast... tik pasakai dar karta... : turbut cia normalu taip ...
ir soki i vandeni ir staiga viskas labai normalu pasidaro kai suvoki kokio saltumo tas vanduo...
bet kelis kartus pabandzius pagaut banga... ir jau ziu....
kai mintys tuscios ir kai jau esi tik tam momente ir iries ir prisimeni kazkokio random sutranzuoto surferio patarima... pries stodamas pasiirk dar du kartus.. nes tai pades pasiruost atistojimui ir gaut truputi daugiau greicio... jau stovi ir cypi is dziaugsmo nes jau pasirodo ilgai stovi ir kai paziuri atgal ir is bangos soka delfinas ir... ir... normal...
soki salto atgal biski atsitrenki i lenta su galva... bet jau nieks neidomu nes toks laimingas, kad iki isprotejimo...
ir tada nori dar ir dar ! ir iries ir iries, bet mintys jau kazkur kitur ir viena banga sumala ir vejas pasikeicia ir kitos nepagauni ir tie kiausiai jau ant tiek nusale kad net negali nieko galvot... ir jau tavo draugas su hidreku krante jau koki pusvalandi... ir kazkaip vienam nejauku... zinant kad ir tu rikliu ir raju pilna knibzdete knibzda... jau iries i kranta... ech... nu bent jau viena.. ir pati geriausia .. ir vistiek laimingas... tik ai ai kaip salta... dar pusdienis susilt... paslifuot traktoriu... pavalgyt ... ir vaziuojam i latvija.. laikas dirbt ... laikas kalt litus... nes ziauriai reikia... ir per viena diena nutrakiu daugiau nei stuka kilometru... pamiegu dykumoj, turbut viena is paskutiniu kartu savo nutresusioj palapinytej ir jau vel pirstas i virsu ir jau atsidarau saldytuva ir ten manes laukia du sureliai is lietuvos.... mmm dreams come true ir jau kita diena slifuoju ir valau ir darau tvarka kur tik imanoma ir darau kaip tik galiu geriau... ir pats savim didziuojuos koks geras darbas.. nors gal ir biski daugiau valandu nei koks ponas greitis... bet uztat rezultatas... blizgete blizga... labai gerai.
ir laukiu vis nauju uzduociu ir vis kazkas atsiranda ir dar dvidesimt dienu liko cia ir tada vel soksiu i bangas kazkur malaizijoj ir nors ir gerai dabar... nors ir ilsiuos ir skaitau knygas ir zaidziu su svoriu badaudamas... ale 3 dienas nevalgyt... ir net nesijauciau baisiai alkanas... ypac ketvirta diena.. keista... idomius dalykus tas kunas gali padaryt.. .ir ir ir jau visai noris sukt link namu.. nes jau pats laikas.
sedint kazkur australijoj, uzkalinejant litus yra nemazai laiko pamastyt ir sudeliot viska i savo vietas... tuo labiau kai dar gauni paskatinima is dar vieno zurnalo "naturalioji medicina", kur zmones klausia kazkokiu idomiu dalyku.... kuo keliavimas gali but naudingas....
ir atsakymas atrodo kazkaip taip(aisku biski paredaguotas, bet esme turbut kazkur vis dar cia)...
Keliautojas Lukas Radzevičius:
Turbūt kiekvienas iš mūsų gyvenime pasiekiame momentą, kai nebežinome, kur dėtis, ką toliau daryti. Tiesiog viskas atsibosta, atrodo pernelyg paprasta ir neįdomu. Pradedame žvalgytis ir ieškoti alternatyvų, kurios esamą momentą paverstų bent kiek įdomesniu, laimingesniu, prasmingesniu. Deja, daugelį žmonių stabdo nežinomybė, o tiksliau – baimė kažką keisti ir keistis... Leisdamiesi į kelionę išmokstame priimti pokyčius kaip natūralų dalyką, geriau suvokiame, kad viskas yra laikina ir svarbiausias gyvenimo epizodas vyksta ŠIUO MOMENTU.
Pagalvokite – ar ne keista, kad praėjus daugybei tūkstantmečių nuo žmogaus egzistencijos pradžios, žmonės vis dar keliauja, vis dar kažko ieško? Juk viską galima rasti internete... Ko gero, keliavimas yra natūrali žmogaus raidos dalis – keliaujant išmokstama gyventi, kvėpuoti, šypsotis. Juk kiekvienas iš mūsų trokšta suvokti gyvenimo prasmę, suprasti, kas iš tikrųjų esame, kur link einame. Na, o kelionės suteikia galimybę šiuos dalykus suvokti. Esant kelyje ir keičiantis mūsų fizinei bei psichologinei būsenoms, atsiduriant vis kitokioje, naujoje aplinkoje, turime viską pradėti iš naujo vėl ir vėl. Nuolatiniai pokyčiai neišvengiamai parodo, kas tikra, o kas ne – netikri byra lyg smėlis pro pirštus, o delne lieka tik tai didžiausi akmenukai, t.y. tikrosios vertybės. Man pačiam kelionės leido suvokti, kad esu laisvas pasirinkti buvimą laimingu; džiaugtis tuo, ką turiu; klausytis savo vidinio balso; būti atviru sau pačiam; sužinoti savo ribas; suvokti gyvenimo įvykių priežastis; keisti savo mintis bei elgesį ir rinktis tokį likimą (ateitį), kokio man norisi. Kelyje pamatai ir išgyveni tiek daug, kad galiausiai pradedi į viską žvelgti žymiai paprasčiau. Taip pat supranti, kad gyvenime nėra klaidų. Netgi patys nemaloniausi įvykiai ir nuotykiai, kuriuos sukuriame ir į kuriuos įsitraukiame, kiekvienas mūsų sprendimas ir pasirinkimas yra būtini tam, kad išmoktume mums reikalingas gyvenimo pamokas ir būtume nunešti ten, kur pasirinkome atsidurti.
kai antra karta skaitau, atrodo visai genialiai,o kai parasiau skaites kaip meslo kruva...
laikas... idomius dalykus daro...
ir issipleciant ka dar suvokei kas dar nusviete ta maza kopusteli ant tavo peciu ?
sarasiukas ? sunku nuo kazko pradet, tai pabersiu kaip pupas be prioritetu
Siela ir kunas:
- metafizinis pasaulis, (kad ir kas tai butu...) ir realybe, kaip pradejau jausti, kad kazkas visada yra salia, kai ziuri i veidrodi ir matai savo atspindi ir atrodo, jog tuoj tuoj imsi ir ilysi ir bum... sekanti dimensija... ir tie sapnai ir mintys ir kai kurie daiktai kurie kazkaip vis mus nuveda i praeiti ir nezinai del ko... bet jie jaucias savi ir priimtini ir juos iskart pamilsti... ar yra praeiti gyvenimai? atsakyma gali pasirinkt pats... jokio skirtumo, kol neismokai astraliniu kelioniu ir kol tupi ant sitos zemes sitam kune, gyvas sveikas ir laimingas... .gali zaist su metafizika ir dabartim suvokdamas labai paprasta dalyka: norai neatsiranada arba tiksliau atsiranda su jiems jau skirta energija realizuotis
Zmones ir santykiai
- kaip tureti sveika santyki su bet kokiu zmogum ir kaip padaryt kad tave pamegtu iskart ir as gauciau tai ko noriu? dazniausiai nakvynes ar maisto? uzsiciaupt ir atsakinet i klausimus kai buni paklaustas, kuo aiskiau ir kuo konkreciau, o didziaja laiko dali nuosirdziai klausinet zmogaus ir leist jam issipasakot... klausant ! girdint...
- gincas niekur nenuves niekada... skaudi tiesa bet pralaimedamas ginca laimi ramu vakara ir ramia dusia likusiam gyvenimui, kad ir kiek patirties turi ir kiek matei ir kiek supratai... vienas labiausiai aiskiausiu dalyku, zmogus niekada nesikeicia ir nenori keistis, ypac jei jaucia spaudima is ale protingesnio ir geresnio... tik suknisi failus ir nieko nepasieksi
- negali teisti zmoniu, teisti... gal ne visai tas zodis, bet lietuviskai turbut tik taip galima issireikst... is esmes jei sakai labas ir galvoji, vo dar vienas debilas... tai ko gali tiketis ? jei matai kad zmogus is kitos dimensijos, bet tu nezinai kur jis buvo ka patyre ka dare... tuo momentu jis gali but paskutinis sudukas, bet kituo kazkas, kas tave ismokys svarbiausios gyvenimo pamokos... stereotipai gerai, jie leidzia atpalaiduot smegenis, bet visada reikia turet saugikli ir zinot kas yra tikra... o to ismoksti keiciant matant ir pazistant naujus zmones... keliones... kaching
- minkstas galingesnis uz kieta, ir kiek kartu buvai tas kuris viska zino ir viska supranta ir gali papasakot dar desimt tukstanciu istoriju, dar labiau pagrazinant viska... nes ta vaizduote kaip ir paiima virsu kai atsirisa liezuvis... bet kad suvokt kaip galima kurt sanytki ir visa apimanti geri, tenka vis pasimokyt but atviram, nuosirdziam ir bent biski minkstesniam, nes tu kieteku ir taip kaip prisikta, jau oldschoolas
Suvokimai ir wau ir wtf
- tu nesi tavo mintys... turbut vienas svarbiausiu ir itakingiausiu ever forever suvokimu kada nors nutinkanciu zmogui... kai visa gyvenima galvoji, kad valdai savo mintis ir uztenka atsisest ir desimt dienu paziuret i save is sono ... wau. nepatikesi pasirodo ne tu, nei tavo, nei nieko supranti... o tada is kur kas kaip ? gyvenimas, esamas momentas, praeitis ir visa kita... tai tik begancios pro sali patirtys ir patirimai, o mintys yra tik dar vienas stalciukas gyvenimo suvokimo spintelej, salia emociju, pojuciu, kvapu, vaizdu, garsu ir t.t. kaip ir bet kokia patirtis ji issireiskia tam tikra forma, ciupinejant gyvenima viskas susikaupia kazkur pasamonej ir visas slamstas ir ale geros mintys sruva pastoviai taip pat kaip ir regejimas mato tai ka nori matyt, uosle uodzia tai ka nori uost... ir tau atrodo kad tu kontroliuoji savo gyvenima? cha! jei gali kategorizuoti jausti kitus pojucius tai ir mintys turi tam tikras strukturas ir jos kazkur veda, kazkur suka tavo gyvenima... ir jei sugebi stebeti savo mintis kaip ir bet kuri kita objekta... kas stebi stebetoja? cia turbut ir suzaidzia savo role visos religijos, gyvenimo modeliai ir strukturos... su savo vienintelem tiesom. kas ! ? o sitam nuostabiam pasauli... kapitalizmas ?
- gyvenimas suvokiamas tik per momentus ir dabarties isgyvenimus... niekas nieko niekada nepatiria kadanors jei tai nevyksta tik tam tikra momenta... tai reiskia jog gyvenimas ar gyvenimo issukis yra dirbti tik su dabartiniu momentu. dabartim. ir is cia isplaukia, planavimo ir jaudinimosi ir nerimavimo beprasmybe... koks skirtumas kai tu sedi masinoj ir nervuojies nes uz lango didziausia liutis ir galvoji ka darysi uz 20min kai reikes islipt... nope. pamirsk pleiskanas ir megaukis savo spurga ir gera kompanija.. o islipus staiga sutinki zmogu ir sako.. aisku ! gyvenk pas mus... ir ko vertas tas 15min tarpas kai sikai i bata ir galvojai kas butu jei butu... jei pasaku mociute butu pasaku diedukas... dabar jau zinau! jie gyventu vakar ir rytoj ... pamirsk kova su ateitim ir kazkuo kas dar bus, ale karjera sudais, saugiu ramiu gyvenimu... yra tik vienas tikras gyvenimas kuris vyksta tik dabar. kol tu skaitai tai. ir kol as rasau tai. niekas nieko negali nuveikt su praeitim ir ateitim, nes tai tik mintys. bet mes galim uzsimust bemegindami,,,, to reikia ?! nope. yes? full powa! cha!
- gyvenimo kokybe ir gerove ir laimes amplitude priklauso tik nuo to kaip tau sekas iveikti dabarties momenta, bet ne tai kas noretum kad vyktu!. ir kaip nuostabu pagaliau suvokt gyvenima kaip realybe, kaip kazka kur saves neapgaudineji gali ziuret kaip pro praskiestus pirstus ir pats pasirinkt kiek nori matyt... kiek realybes yra tavo gyvenime? priimant dabarti ir su ja susidorojant( pasitelkus praeities patirtis ir isgyvenimus) be didesniu susireiksminimu ir su dideliu uzsidegimu... cia turbut laimingu zmoniu gyvenimo receptas... ignoruojant visa suda aplink. sprogo padanga.. ir akmeninis veidas islipa is masinos nusijuokia, pasikeicia ja, seda ir toliau vaziuoja... jokiu emociju jokiu spardymu ir rekavimu... nes koks skirtumas jei nervuosies ir skatinsi ta vidini demona? vardan juoko nebent... jei suvoki ka darai, kad palinksmint ka nors salia... kazka sudauzai ar sulauzai... ir jokio skausmo jokios prarasties jokio grauzimosi.. nes tai jau praeitis, tai ivyko ir tau liko tik dabartinis momentas kuriam tu kaip ir uzstriges, bet gali pasirinkt kaip elgsies... ir kai su visom ale nelaimem galesi susidorot kaip ne su problemom, bet issukiais... cia greiciausiai tas momentas kai tavo sirdis sypsos ir sako cha cha cha, vienas nulis. ir gyvenimas grazeja grazeja... Modest Mouse dainuoja:
As life gets longer, awful feels softer. - dar viena kabliuka uzkabinau begalvodamas apie dabarti... didziaja dali laiko gvvenime mes/as praleidziu kazkur padebesiuose ir kazka kurdamas ir isivaizduodamas.. atrodo tas naturalus paskendimas mintyse ir pasinerimas i visa genialu savo prota, veza veza ir kur nuveza? stop karusele. visas dziaugsmas sustabdyt nulipt ir pasidairyt aplink. wau. o dabar kai tupi toj gyvenimo karuselej didzioji dalis gyvenimo yra ne tai kas tai istikruju yra, bet kas tu galvoji kad tai yra.. kas noretum kad butu ir kas galetu but... ir kaip tai galima padaryt naudingiau sau ir t.t. gal cia vel atsakau i klausima kodel keliauju nors ir suvokiu, kad nesvarbu kiek tukstanciu kilometru nukeliauciau, visada keliauju po save...
ismokti stebeti ir klausyti ir jausti ir ir ir toki gyvenima koks jis yra. kazkas nepaprasto... gal todel zmones lipa i kalnus ir lipdami galvoja apie nusileidima ir karsta sriuba, bet kai uzlipa jau viskas buna praeiti ir lieka tik tas momentas kuris duoda ta viena maza siurpuliuka ir sako: dabar cia. ir gal todel sokinejam bungee ir parasiutais ir gaudom bangas ir giliausia sniega planetoj...
markas tvenas:gyvenime man nutiko begale siaubingu dalyku, kai kurie ivyko net istikruju...kaip galima issispresti? dar viena meditacijos stovyklos pamoka... mindfullnes(savistaba ir savikontrole) visame visur ka darai. tiesiog but aktyviu gyvenant ir stebet save ir dalyvaut dabarti ir cia, o ne ten ir kazkur... - ir kai gyvenu nuostabu gyvenima, toki koki noriu ir taip kaip noriu ir primetu kad esu is dalies laisvas( ar bent tikiu sia iliuzija, ar bent laisvesnis nei daugelis..) ir galiu mokytis ir megautis gyvenimu, stebiu aplinka ir bandau suvokt kodel zmogus linkes i kancia skausma... kodel is kur tiek lyg atrodytu nereikalingo skausmo ? ir panasu kad zmogus sukurtas kenteti geriau nei bet kas kitas... kartais skausmas uzvaldo ir mastai, kad kazka padarei ne taip, kad gyvenimas skirtas pamokoms ir pamokos ismokstamos tik per skausma.. tai gal kancia yra visiskai sveika ir reikalinga zmogui ir jo augimui ? jei esi kazkokioj situacijoj ir galvoji, kad tau jau game over... ir staiga gauni adrenalino ir genialia mintim issprendi situacija... gal butent tai padejo zmogui evoliucionuot ir tapt tuo kuo esam. tas noras sprukt ir keist esama momenta?gal tai veza didziaja dali musu "svarbiu" pasirinkimu.... gyventi dabar, buti minkstam, ne problemos bet issukiai, ne tu, bet mintys.... skamba kaip vadovelis, bet kiek tuo gali vadovautis, nes viskas turi ribas, viskame yra balansas ir visi tavo isitikinimai yra atvedami i akligatvi kai turi juos patikrint is issigrynint kas tau yra tikra... ar tai tas momentas kai mes kenciam? koks artimas jausmas... kaip paprasta su juo susiliet, susiasocijuot... gal is cia ir jezus isplaukia.. nes jis kencia taip kaip ir tu, kiekviena minute, pats to nesuvokdamas ... gyvendamas kazkur ten ,,, ?
chmm.. kancia.. ir zmones ? panasu kad tai evoliucijos dalis ir mes gime buti, augti joje, kol pagaliau nusvisim... visos religijos ir sneka apie ta vieninteli nusvitima... tik gaila kad didzioji dalis perkelia ji i kita pasauli kai numirsti, nes staiga suvoki, kaip sunku padaryti tai cia.
bet kokiu atveju kancia ir kentejimas ir skausmas nera pozymis, kad tavo gyvenimas ritas i duobe... gal tai tik dar vienas tavo vertybiu isbandymas... ir kad tu visada pats pasirenki kiek tu gyveni sitam momente ir kiek svarbos ir kiek procentu nori suteikt sitai kanciai... ir is to isplaukia labai svarbus dalykas... nesvarbu kur kokia kokio dydzio problema ar beda ar skausmas.... jos visos turi ta pacia prigimti ir ta pati sprendimo buda. suvokimas.pasirinkimas. - kaip suvoki savo skausma laime ir visa kita spama? per emocijas?
emocijos mus privercia but saliskais ir mazumele supi....a visus failus.. kartais galvoji kad emocijos yra geras indikatorius tavo gyvenime... bet ar emocijos nera tas pats objektas apie kuri snekejau anksciau kaip mintys, kvapai, skoniai, garsai ?.... atsigulk ant pievos ir stebek kaip debesys slenka isiklausyk i savo kvepavima... ir pamatysi kaip emocijos.. mintys.. kvapai... garsai viskas tik ateina ir praeina tik tam tikra momenta ... ir tik tu pats pasirenki uz ko uzsikabint ka sureiksimint, ka pasiimt ir kas taps dalele taves.. ir emocijos negali ir neturi buti taves teisejas, taves kazkas auksciau... negalima pasitiketi pravaziuojanciu traukiniu ant kurio yra uzrasas kokio nors grafitioro : tu sudas!... nope. bet tai yra vienas geriausiu irankiu tai suvokti, viena geriausiu priemoniu stebeti save ir suvokti kad gali paleisti ir atitrukti nuo bet ko... jei to nori.. - tai jei viskas taip paprasta ir kancia mus mokina... mintys emocijos ir panasiai viskas tik laikinimo simboliai skirti viska sugniuzdyt ir panasiai... tai kur ta motyvacija kur tas dziaugsmas gyventi is kur ? i kur? but laimingu? jausti kontrole? turbut ... kaip jaustis laimingu ? ispildant savo uzgaidas ir troskimus ? juk bet koks noras neatsiranda be jam skirtos energijos realizuotis cia.... pabegt nuo kancios ? o gal visa apimanti savoka, buti saves kontrolej. buti auksciau visko ? oho, kazkaip labai aukstai kapstai.. atsiskirti nuo sielos kuno ir buti ar tiksliau nebebuti... ? bet cia jau tau.. o kitiem zemes kirminukam uztenka pamirsti kad jiems visada skauda ir kol gali ispildyt savo troskimus ale buna laimingi... kol kol kol... bum. ir vel viskas is naujo... ratai sako.. viskas ciklais... cha cha sita suvokus ar bandant suvokt staiga supranti kodel ir kaip zmogus yra toks galingas ypac kai klausimas liecia vienas kito iskaudinima. paprasciau galvot jog kai kurie zmones yra tiesiog demonai, blogieciai ir tiesiog nuskriausti ir pikti... bet gal cia ir yra mintis, kai sakai neteisk kito... pamegink ji suprast suvokt apie ka jis... bet kai zmogus turi (ir didzioji dalis zmoniu turi) tik 2 troskimus. pasiekt savo troskima ir issivaduot is kancios(kurios gali net samoningai nesuvokt)... ir nesvarbu kad ir kaip jie elgias, jie tai daro paciu efektyviausiu budu, ka ju praeitis juos ismoke, tam kad pasiekt ta troskima ar issivaduot is kancios... paprasti motyvai. skirtingi metodai. skirtingi mokymai. skirtingi modeliai. skirtingas samones lygis. kai kurie momentai yra geri ir padedantys zmonijai, kai kurie tiesiog atitolstantys ir uzsiimantys saves ir savo pasaulio stebejimu ir gerinimu... kai kurie kenkejiski is tavo akiu. ir tie kenkejiski retai buna gerai apgalvoti ir pasverti... ir cia iskyla klausimas kas yra geris ir blogis? jei tu uzaugai statinej ir islipes nukandai kam nors ausi, nes jis tave sveikindamas isskete rankas noredamas apkabint ir tu galvojai kad jis tave puola... krimst.
morale. teisingumas. geris blogis. troskimas ir kancia? kodel nepabandzius laipteliu auksciau savikontrole ir saviugda, bent tiek kiek gali ... bent biski pamirstant kad tu nesi svarbiausias. - ir cia dar vienas svarbus epizodas, jei negali nieko teisti ir isvis nieko nesupranti kas daros aplink tave su kitais ir tuo labiau su tavim paciu... tai kiek tikri ir kiek svorio gali tureti tavo isitikinimai... tavo tiesios... tavo kertiniai akmeneliai... buti uzsipyrusiu oziu ir kazkuo tiketi... panasu, kad tai nera ir niekad nebuvo didelis pasiekimas... pameni? minkstas visada nugali kieta? dar vienas isitikinimas? gal gal... o tie isitikinimai kur jau visiskai "tikra" yra ne kas kita kaip visos kitos atmestos nuomones... ir tu tupi uzsidares savo backoj nes backa yra tikra.. kita vertus, jie labai gerai ir labai patogus visokiem rimtiem bachuram, nes jie yra labai saugi pozicija ir kuo stipresni jie yra, tuo maziau tau reikia sukt galva ir tuo maziau tu augi ir tobuleji.. ir ir .. kam klausinet saves kaip ir taip viskas gerai.. uch. kur ta stadija, noreciau penkiolikos tukstanciu isitikinimu ir ramiai sau gyvenciau pasistates sau sienas ... ar tikrai ? gal ne. ir net ka rasai cia.... ar tai nera tie patys isitikinimai tik ale gudresni ale stipresni ale kazkur vedantys... suzinot yra tik vienas kelias... kai isitikinimas tampa dalim tavo ego... ir kai matai kiekviena rimta pilieti ar piliete nesvarbu ar konservatoriu ar liberala snekancius apie savo giliausias tiesas, tai gali pamirst ta momenta kai jis nores isgirst tai ka tu galvoji.... ir tai dar vienas efektyvaus bendravimo budas... dar vienas filtras beieskant savo sielos partnerio savo .... antros puses .. kiek mazai ar daug isitikinimu tu turi? kiek pasiruoses augt ir tobulet? ten kur yra isitikinimas, ten yra uzdarytos durys.. bet gal turet vertybes ir sioki toki isitikinima visvien reikia? gal kazka tokio kaip... atvirumas, pazinimas, laisve rinktis, gyvenimas? nebijok ju prarast, nebijok rast.
- ir kaip daznai atsiduriu sitam taske kur ir pradejau. ir jokio skirtumo ar skaitei ar ne, nes kiek reiksmes tai turi ? ne kiek? belekiek ? objektyvumas yra subjektyvus... ir nesvarbu ka as cia prirasiau, nors ir pats didziosios dalies nesuprantu, bet jei tu skaitai, tu pasiemi iskoduoji ir atrandi tik tai kas tau svarbu ar idomu ar ar .... gyvenimas yra subjektyvi patirtis is kurios niekada nepabegsi ... jei nemeginsi ? cha cha cha... pabegt. kiekviena patirtis ir suvokimas ateina per mane pati, per manes prizme ir mano patirtis... niekada nepasidalinama poziuri. nes nera kito zmogaus kuris gyveno taip pat kaip as. fak.
- neleisk niekam aiskint kaip tau reikia gyvent ir ka turi daryt ir kaip daryt. nes jie gyvena savo supuvusi/nuostabu gyvenima... ir zodziai susilieja i viena pliurze ir sitam visam purvyneli jau nebeimanoma rast savo lego zmogeliuko ... subjektyvumas yra pirmine prizme visko to ka matai ir patiri... tikras gyvenimas...objektyvizmas, tai kazkas ka kiekvienas is musu pasistato savo galvoj issifiltruoja tik tas kas reikalinga ir svarbu tavo ego... kad galetum paaiskint tai kas daros su tavo gyvenimu. religijos mokslas... kiti sudai... aha. nulinksta visi krapai ir galvoji kad geriau negalvot.. dar viena karta. akligatvis.
And step into the darkness of the unknown
Believe that one of the two will happen to you
Either you'll find something solid to stand on
Or you'll be taught how to fly!
by richard bach. and mister livingston.
nezinomybe ir kiausiai ja iveikt... ja perprast ir su ja buti...
“There are no mistakes. The events we bring upon ourselves, no matter how unpleasant, are necessary in order to learn what we need to learn; whatever steps we take, they're necessary to
reach the places we've chosen to go.”
dar vienas bacho posmelis....
suprantu kad nieko nesuprantu...
geriau patrydaliuosiu apie tai kas daros su mano subjektyviu pasauliu...
kai kraunuos lagamina ir zinau kad laukia skrydis atgal i australija ir einu 4 ryto bundanciam mieste... kisenej barska du zetonai, ant kuriu parasyta nusiplauk masina ir juos padedu ant kazkieno valytuvo ir taip pakeiciu ju likima... kai jis pasiima tuo zetonus isimeta i kisene ir galbut tampa laimingesnis... nes kad ir koks mazas dalykas... kol nemokamas jis kazkaip vis dziugina...
tas pirminis primityvus zmogaus jausmas... pagauti zuvi, nusauti barsuka ir issitraukt is konteinerio 10 spurgu... (ir vel ... uch, jaunasis filosofas... kiek realybes tavo gyvenime jei nesurezgi 4 eiluciu be apmastymo...)
ir kai visas kitas pasaulis pro tave zvimbia su nesuvokiama konsumpcija ir vartojiskumu ir kai gyveni fermoj ir uzsiagini savo vistas ir kiausinius, numelzi karve ir surinkes lietaus vandeni galvoji...
kur veda tokia konsumpcija kai gali nusipirkes batus, visiskai juos sudrozes, o po 3 menesiu pasikeiti i naujus nepridejus jokios vertes... kiek istikruju yra vertas tavo nusipirktas daiktas///?
koks nezmoniskas tarpas yra tarp vartotojo ir vartojimo, tarpas kuris paprasciausiai tiek isaugo jog mes net nesuvokiam kiek destrukcijos jis inesa, kiek resusrsu yra ismetami ir iseikvojami
ir jei kiekvienas is musu uzsiaugintu savo salotas ir pomidorus.. kiek maisto butu ismetama? o perteklius nepadovanojamas ar iskeiciamas?
ir jei pats susirestum savo stala ir kede... kiek laiko ji laikytu ? ir kiek itakos turetu naujam dekorui!?
nedaug...
kapitalizmas... visad augantis dinozauras ant visad mazejanciu resursu...
begt...
ir nors ir jauti kad tiek daug netikrumo visame kame, bet gera isgirst kai bent kokie norai pildos ne tik tau ir kad gal viskas gerai ir kad gyvenimas kupinas nuostabiu dalyku ir idomiu pamoku...
bestovint jau paskutinej atkarpoj tranzuojant zelandijoj... sustojo zmogus su viska apibendrinancia istorija. norai. netetktys. tikras dziaugsmas...
:
kai pamaciau land rover 90 ir man buvo 12 metu, pasakiau sau kad ji turesiu...
nusipirkau modeliuka ir jis buvo su manim dar 15 metu, kiekviena ryta pries veidrodi...
augau ir atsirado nauji troskimai... nors jie ir materialus, bet tuo metu man jie buvo svarbus tam kad suvokt kaip pasaulis sukas. sekantis modelis buvo vintazinis renault ir kai abu juos pamaciau stovint salia vienas kito. ir uz kaina kurios net nesvajojau kada nors pamatyt..(dar plius 50 gyvenimo posukiu iki tol kol juos pamate) ir kai modeliukai virto tuo kuo turejo virst. suvokiau kokia galia turi mintis ir kaip lengvai ji gali materializuotis.. jei ji turi materializuotis...
ir visa ta laika turejau nuostabia parama.. zmona, su kuria susipazinom 16'os ir buvom MES, naujas kurinys Sue and David ir aisku ismokau, kad nieko nera svarbiau kaip MES, kad visada turim saut i zvaigzdes ir viskas klojos kaip is pypkes... geras darbas, namas.. masinos, vaikai.. ir taip toliau.
ji zuvo ir liko tik david
ir uztruko labai ilgai kol tapau vel 16 ir vel buvau patenkintas tuo kas esu... kol sugebejau i tai pazvelgt kaip i pamoka.. kol suvokiau, kad ir kaip svarbu kad ir kaip viskas tikra atrodytu, negaliu prisirist prie nieko, nes prie ko prisirisi ir su kuo susigretinsi susitapatinsi, gyvenimas suras balansa ir ji istaisys i tavo nauda.
kazkiek miglotai bet tokie paprasti dalykai, kai islipi is masinos ir su tuo zmogum praleides valanda, didziaja dali pralinkesejes ir jo mintis isreiskes savais zodziais ir savom mintim ir potyriais spaudi ranka ir sakai buvo isties malonu su tavim pasivezint ir kuo geriausios tau kloties is sirdies.
buni mazumele pakyletas, gauni mazumele vilties ir dziaugsmo ir jauties lyg atsakes dar viena misle keturgysle...
staiga meti kuprine ant zemes, pakeli siuksle ir pradedi rasyt, rast ir atrast, kurt ir sujungt ir nesvarbu kas pirmas tai pasake... nes tai kartojas jau tukstancius metu kazkur musu pasamonej/////
ir cia noretus ikelt ir padekot visu 461 sutranzuotu masinu vairuotoju ir keleiviu nuotraukas ir dar dvigubai tiek sutiktu zmoniu pakeliui ir visom numestom monetom ant zemes kurios vis sake viskas gerai... judi teisinga linkme ir visiem zmonem kurie myli ir palaiko ir supranta ir leidzia suvokt tokius paprastus ir tuo paciu super sudetingus dalykus... kaip tapt geresniu kaip keistis kaip suprast kaip iskoduot ta gyvenima kaip ji mylet kur kaip kodel... kiek dar daugybe visko ismokt ir koks nuostabus tas gyvenimas...
norek, bet nepamirsk kad viskas keicias.
norek ir nebijok paleist.
turek bet neprisirisk
bet kas ka duosi ta ir gausi.
jei noresi laimes ramybes meiles ir draugystes, tuomet reikia but laimingu ramiu mylinciu ir draugisku.
gyvenimas reikalauja musu dalyvavimo.
but savim tai apsupt save su tuo kas tau svarbu dabar.
bet kas, kas mus supa tai yra atsakymai ir patarimai i musu dabartine busena
ir jei zmoguje matai tik blogas savybes tai kazkur tavyje kirba per daug kirminuku
tai ka atmeti, tai tesis visada
bet kur kur eini, ten ir esi
bet ka ka mes keiciam savyje, gyvenimas ir zmones aplink tai atspindi.. nuostabus budas pamatyt kur eini.
augti reiskias keistis o ne keisti.
jei kas nors yra blogai mano gyvenime, reiskias kazkas yra blogai manyje
mes atspindim kas mus supa ir kas mus supa atspindi mus.
mes galim imtis atsakomybes ir keisti savo gyvenimus
jei ka nors darai daryk gerai. nes kad ir kaip nereiksmingai tai atrodytu viskas kazkur susijungia.
kiekvienas zingsnis veda i sekanti.
kazkas turi padaryta darba, kad jis taptu realybe. mintys materializuojas tada kai ju imiesi.
nei pirmas nei paskutinis zingsnis negali but sureiksmintas. pasiekes virsune nesustok kopes
praeitis dabartis ir ateitis. viskas sujungta kazkur/cia
negali mastyti apie du dalykus iskart, taip ir su darbais.
jei mastysi apie aukstesnes vertybes ir keisi negatyvias mintis i pozityvias neliks vietos sudams kaip pykciui ar pagiezai.
jei manai kad kazkas yra TIKRA tavo gyvenime, lauk testo.
jei per daug laiko praleidi praeity, pamirsti buti cia ir dabar
senos mintys, seni poelgiai, senos svajones... uzblokuoja mus naujoms.
pamokos gyvenime kartojas tol kol mes ismokstam, kad laikas keisti krypti. ciklai? ... iseitis ? stebek.
nieko nera nemokamo, kiekvienas apdovanojimas, reikalauja tam tikro indelio
tikras dziaugsmas yra daryt tai ka darai ir laukt kol busi apdovanotas tada kai ateis laikas.
tikra verte yra tik tiek kiek pats i ja idejai savo energijos.
kiekvienas asmeninis indelis yra indelis i viska
vienas stipriausiu mokytoju ir nuostabiu kada sutiktu zmoniu Potato point!
netiketi dziaugsmo pliupsniai, apkabinimai ir gera nuotaika ore ! pirmas vakaras kaip namuose, apsuptas sunu, besisypsanciu zmoniu ir nesuvokiamai gero maisto... ir kita diena keliuos kaip spirgas ir nu nu nu duok darbo duok darbo... uz 2 valandu, ai... gal jau nepatinka dirbt, kazkaip jau ka zinau, nieks pinigu nemoka, o cia su tuo grebliu prie pliu 40 mojuot ir kai viskas pradeda suktis ir keist spalvas... nepatinka.. jau noriu namo ir valgyt...
o tu tik nepasiduok. dirbk ir viskas bus gerai.. ir ziuriu kaip mano seimininkas dirba traktoriuky ir dirba kaip kazkas kas ismano tai ka daro... ir kaip nuostabu matyt kai zmogus pavercia masina saves dalim... kazkokiu testiniu ir juda dirba, nors ir viena koja(viksras) slubuoja, yra kita koja ir lazda... ir visada yra iseitis... o tu tik nepasiduok! dirbk gerai...!
ir vakare gaunu komplimenta... nes matau ir gerbiu ji uz jo padaryta darba ir jis sako, vo as irgi taip buciau padares, saunuolis... gaila kad uodegos neturiu ir negaliu pavizgint.. ar bent sokt ir veido palaizyt... namuose, pasikuriam didziuli peciu, as aisku jau pirdolinu rinkt uogu nuo silkmedzio ir kimst kol neteksiu samones ir visas veidas taps violetinis ir rankos juodos... ir tada dar viena nuostabi kelione prie pietu stalo, dar pora nuostabiu istoriju is gyvenimu, netiketu susijungimu, netiketu posukiu... (gerai gerai, nefilosofuojam jau.) ir diena is dienos gaunu uzduoti ir jau noriu pasiduot ir isgirsti, kad viskas gerai, tai ne 20 minuciu, turi visa pasaulio laika, tik nepasiduok... ir kasi kasi kasi.... ir lygini metala su plaktuku... ir slifuoji sena traktoriu ir jau vel ziu, renki uogas ir jau zinai kad siandien ramiai galesi poilsiaut o rytoj gaudysi bangas!
ir is ryto atsikelus, surenki kiausinius is vistides, pasidarai gera pusryti su namuos iskepta duona.. nuostabia kava ir medum ir uogomo ir makadamijos riesutais...
ir ka, gal siandien reikia pagaudyt bangu ? kodel gi ne/// potato point, tik nuejus i pliaza sako labas kokie 3 delfinai, ir sako e bachurai, cia musu bangos! ziurek... ir matai kaip jie patys turskias bangose ir sokineja ir surfina... ir ka... tampi tarp realybes ir kazko vel kur net nebandai nieko suprast... tik pasakai dar karta... : turbut cia normalu taip ...
ir soki i vandeni ir staiga viskas labai normalu pasidaro kai suvoki kokio saltumo tas vanduo...
bet kelis kartus pabandzius pagaut banga... ir jau ziu....
kai mintys tuscios ir kai jau esi tik tam momente ir iries ir prisimeni kazkokio random sutranzuoto surferio patarima... pries stodamas pasiirk dar du kartus.. nes tai pades pasiruost atistojimui ir gaut truputi daugiau greicio... jau stovi ir cypi is dziaugsmo nes jau pasirodo ilgai stovi ir kai paziuri atgal ir is bangos soka delfinas ir... ir... normal...
soki salto atgal biski atsitrenki i lenta su galva... bet jau nieks neidomu nes toks laimingas, kad iki isprotejimo...
ir tada nori dar ir dar ! ir iries ir iries, bet mintys jau kazkur kitur ir viena banga sumala ir vejas pasikeicia ir kitos nepagauni ir tie kiausiai jau ant tiek nusale kad net negali nieko galvot... ir jau tavo draugas su hidreku krante jau koki pusvalandi... ir kazkaip vienam nejauku... zinant kad ir tu rikliu ir raju pilna knibzdete knibzda... jau iries i kranta... ech... nu bent jau viena.. ir pati geriausia .. ir vistiek laimingas... tik ai ai kaip salta... dar pusdienis susilt... paslifuot traktoriu... pavalgyt ... ir vaziuojam i latvija.. laikas dirbt ... laikas kalt litus... nes ziauriai reikia... ir per viena diena nutrakiu daugiau nei stuka kilometru... pamiegu dykumoj, turbut viena is paskutiniu kartu savo nutresusioj palapinytej ir jau vel pirstas i virsu ir jau atsidarau saldytuva ir ten manes laukia du sureliai is lietuvos.... mmm dreams come true ir jau kita diena slifuoju ir valau ir darau tvarka kur tik imanoma ir darau kaip tik galiu geriau... ir pats savim didziuojuos koks geras darbas.. nors gal ir biski daugiau valandu nei koks ponas greitis... bet uztat rezultatas... blizgete blizga... labai gerai.
ir laukiu vis nauju uzduociu ir vis kazkas atsiranda ir dar dvidesimt dienu liko cia ir tada vel soksiu i bangas kazkur malaizijoj ir nors ir gerai dabar... nors ir ilsiuos ir skaitau knygas ir zaidziu su svoriu badaudamas... ale 3 dienas nevalgyt... ir net nesijauciau baisiai alkanas... ypac ketvirta diena.. keista... idomius dalykus tas kunas gali padaryt.. .ir ir ir jau visai noris sukt link namu.. nes jau pats laikas.
