Saturday, September 14, 2013

Lake Hawea, Naujoji Zelandija

Israsas is dienorascio Luxmore hut 29.08.2013

Ir situacija tampa siek tiek kitokia. Ir ka gi reiskia laikas sitiems puslapiams ?
(turbut pravertus paskutinius puslapius kurie buvo irasyti kazkur indonezijoj prie +35 ir bangu osimo)

Pirstukai neprakaituoja, nelimpa, o biski igave violetini atspalvi... esi nusitrenkes dar 10 000km nuo paskutinio iraso kazkur zemyyyn

ir ka ?

visai gerai jauties, peciukas kurenas, pupeles, morka, batono gabaleliai ir netgi padovanotas suris ramiai guli pilvuko dugne ir laukia savo bilieto i laisve..

ar tu kur nors skubi? ar turi ka nors padaryt ?
 ir taip ir ne, be didelio strioko galiu pagyvent kalnuose, pakankamai siltai (isgyvenamai) ir releatyviai saugiai... su mintim jog gryzinet atgal tuo paciu keliu gali but ne taip idomu, kaip kad judet i prieki ir tyrinet nepazinta horizonta... bet jau antra diena laukiant ir stebint kas dedas uz lango sitas variantas kirba...

tik nukritus i Zelandija turejau kazkoki tai keista kirminuka savy...
tiek verziaus tiek norejau, tiek kartu isvaizdavau kaip cia viskas nuostabu ir panasiai ir taip toliau.. bet tos visos svajones rodes kaip juodai baltos medines kaladeles.. tik kazkokios nesuvokiamo gerio abstrakcijos...

snowboardingo sostine,.. surfingo gimtine... motokroso isradeja...
viskasa tik epic ir epic ir epic...
o tik jas isvydus gyvom, nuostabiai zerinciom spalvom ir variacijom negaliu pasakyt, kad buvau nublokstas i kazkokia realizaciju ir astrios realybes erdve, bet viskas kazkaip pamazele susitate i savo vietas ir ... ir ?

taip kazkur ir pakybau ore:

pasiekiau tiksla, valio!
nu ir kas dabar ?
jau kaip ir nors namo ir mociutes virtiniu su aguonom...
visi planai skrist i Fiji, Aliaska, Kanada eme ir isgaravo..

ko gero kaip darbas gali atsibosti, taip ir kelione gali tapt kaip prisisunkus kempine ispudziu, emociju, pazinciu, gerio ir meiles... bet kad imti daugiau ?
reikia sustot ir palaukt kol atsiras naujos vietos.
arba imt ir isgrezt su kokiu darbu ?
 o dabar, kol nera darbo kazkaip reikia rast ta balansa ir dar sugebet dziaugtis ir sypsotis ir noret judet tolyn ir patirt kas dar nepatirta..

o mintis apie gyvenima cia ?
imt ir pradet gyvent nusibeldus i kita pasaulio gala ? tooooli tooooli nuo visko ?
kazkas viduj kuzda kad dar ne.. dar ne cia ...

o dabar vaikstau kaip zombis po 20km per diena (nes autobusas, tai neidomu.. ir to laiko kaip ir yra)
 po sita... zemes drebejimo suniokota miesta ir jauciu kaip visos sitos nuolauzu kruvos, apleistu namu, sugriuvusiu sodu dalele, skverbias i mano siela...
tampa dar vienu atspindziu manes, mano veiksmu, mano pasirinkimu ir truputi daros neramu, nes jauciu laiko trapuma, pradedu skaiciuot dienas ir kurt ateities planus.... realiai... tiesiog svaistau laika kuris man duotas dabar.

kazka naudingo.
kazka naudingo..

va cia tuoj susipirksiu snoubordo iranga ir desiu i kalnus, tai praleidziu 3 dienas ieskodamas internete kazko ko net nezinau ar noriu pirkt... tuo paciu metu dar derinu bungee jump plana chuligana.. tai atceit naudinga..

issoksiu su guma, taip gausiu dar gabaleli laiko susiliet su VIENIU ir pamirsta save... bet dar iki to geras gabalelis laiko.. sulaukt pasto ir panasiai..

kazka naudingo.
kazka naudingo.

bet taip gerai darzoviaut ir nieko neveikt, niekur nevaziuot... tik va, sedet... skaityt... ziuret filma koki... ir leist tam trapiam laikui teket..
o vis del to, gal jis ne toks ir trapus.. ?

kazka naudingo.

bandau stebet savo mityba..
suvokt balansa ir pasauli.. atrast matrica ir atrakint visata...
suvokt save ir pamirst saves svarbuma
gyvent dabar ir gyvent gerai...
kol kas pavyksta tik atrakint vista ir suprast kelis dalykus beziaumojant guminukus ir geriant piena su sokoladiniais sausainiais...

o kol pedinu po nesuvokiamo grozio kalnus ir lygumas klausiu ir stebiu

kada jauties laimingas?
kada buni laisvas ?
kada ka nors supranti?
kada paverti zinias - ismintim?
kada isminti paverti veiksmais?
kada veiksmai tampa as ?
kada as tampa vieniu ?
kada vienis paskesta laike ir erdvej ?
ar laikas yra?
ar forma yra ?
ar as esu ?
kodel ?

(naujas puslapis)
ir su nauju puslapiu viskas prasideda is pradziu... nors ir atvertei ji pries 10sekundziu.
ar ar ar
karr karr karr
kodel kodel kodel
tik kartais beieskant teisingo kelio, teisingu tikslu, teisingos disciplinos, teisingo modelio.....

nujauti kad yra ka veikt... ir kad neimanoma visko imt ir suvirskint vienu ipu, bo kol virskini viena pamirsti kur pradejai ir .... babach.

o ar tik kartais beieskodamas ir besiekdamas - nepamirsti rasti ?
ar tik teisingos ir gudrios mintys is vakar neisblunka ir netampa akmenukais po vandeniu...
ilgai ir nuobodziai dylanciais ir vis veikiamais sroves ir ne taip stipriai  ja itakojanciais kaip kad jie noretu...

tai ka tu darai su savo gyvenimu/laiku ?

ar bandai ir ieskai skirtingu modeliu, skirtingu tiesu ir ar nepamirsti, kad vienintele tiesa esi tu pats?
ka tai galetu reiksti? kad viskas ka pamatei ir supratai - uztenka ?
visus zmones kuriuos sutikai - uztenka?
gali but su savim, savyje, taikoje, ramybeje?
gali dziaugtis vienatve, bet ne kupina liudesio ramybe ?

bet kokiu atveju TAI "tu pats tiesai", nemaiso zinot kuo daugiau modeliu ir kitu tiesu ir jei kur uzstringi su savim paciu visad randi iseiti kazkame kitame ?

ir visgi vienam taip sunku...
ir visgi reikia zmogui zmogaus.

dar esti begalybe dalyku kuriu galiu ismokt kurie gali ismokint, kuriais galiu tapt ir kurie gali tapt manim... nes ta manes matrica turi begalybe variaciju...

ir tik suvokus, kaip jas atrakint ( pasirenkant ir veikiant), gyvenimas tampa nesuvokiamai idomus ir spalvotas... o tos dienos kuriom neturi ka veikt ir pirmo zvilgsnio atrodo kaip ypac nuobodzios.. tai tik stotele laukiant naujo pasirinkimo... ir laikas ?

laikas neegzistuoja. jis trapus ir pats galingiausias... jis keicia likimus per 0.1s ir formuoja vistas bilijonus metu...
watafak, tas laikas.

ir kai atleidi... kai pamirsti ... kai nuzudai saves svarbuma.. isores (daiktai aplinka smutkes) svarbuma...
atrandi nesuvokiama erdve...
laisve.
laisve rinktis ir daryt.

vau.

turet namuka prie upes ir mokytis is jos.

pirmiausia ismokt klausytis
klausytis, neteisiant, nekritikuojant,
nemastant, tik klausytis, idemiai ir
susikoncentravus
ismokt girdeti
ismokt suprasti savo mintis
ismokt kontroliuoti savo mintis
isgirst tikraji save, nes jau dabar jauciu. jis kazkur salia, jis visada cia.
bet ji isgirst ir juo tapt.. ?
kur gi ta laisve
ismokt suvokt jog laiko nera, jog tikslu nera, jog viskas yra ir viskas buvo ir viskas bus, nesvarbu ar tu ten tuo metu busi ar ne..

upe.

upe, jos srove visada cia ir visada ten, visada kupina savo tikslu...
cia vingins, cia krioklys, cia akmuo kuri reikia deformuot, cia ezeras, cia miskas, cia kita upe, cia jura ... ir ?
ten vingins, ten krioklys, ten akmuo kuri reikia deformuot, ten ezeras, ten miskas, ten kita upe, ten jura ... ir ?

bet ji nesustoja tekejus (nebent kokie nekadejai pastato uztvanka)///
ir netgi kai ji pasiekia jura, vanduo tampa garais, garai lietum, lietus medziais, medziai upe..
ir vel ji skuba ir vel ji turi nesuvokiama laika, turi skubet ir turi laukt, turi cia ir turi ten, turi tikslus kuriuos jau paseke ir kurie dar laukia...
o ar as nesu toks pats ?
kai buvau vaikas ir tikslai kuriuos pasiekiau ir kuriu ne. ar jie dabar svarbus? jie ten kazkur ir liko ir siuo momentu neturi jokios reiksmes, nors atrode kaip tas nesuvokiamo svarbumo krioklys...

nu, nebent jei vienas is tikslu yra islikt gyvam..

o ateities tikslai apie kuriuos svajoju ir sutelkiu tiek dabarties minciu, tiek energijos? ar jie jau cia? ar jie jau buvo ar tai isvis turi kokio nors

svarbumo ?
ar viskas vyksta ratu ?
ar vis del to zmogus yra raktas, iseitis ?

tiesus kelias,
gelezinkelis
dangoraizis
tanklaivis
lektuvas
raketa
ir visa ale evoliucija? del ko? kur ? tam kad gryzt i pradini taska ? kur nieko nera, nieko nereikia?

o gal upe apejus viena cikla tampa geresne? skaidresne? o kas yra geris ? tai tik dar viena iliuzija...
gamtoje nera gerio ar blogio, nera kalto ir teisingo... tai tik tavo susikurtos taisykles. zmogau.

ar yra raktas ? ar tik rakto ispaudas ant nulyto lango? tik iliuzija..
ir vel gi... ar verta kvarsinti sau galva? ...

ar verta suteikti tiek svarbos mastymui, gudriems klausimams ir suktoms mintims ?
ar uz viso to slypi laisve ? o gal butent atvirkstinis procesas turetu vest i laisve?
kada as esu laisvas?
tada kada galiu rinktis ? ar tikrai ?
o kada galiu rinktis ?
tada kai turiu pasirinkimu?
o kada turiu pasirinkimu ?
A!
kai esi tuscias ir gali kurti is nulio. nes "niekas" yra super galinga pozicija su super neribotom galimybem
nulis nulis...

kai prarandi isorinio pasaulio svarba.. kai prarandi saves svarba... kai atleidi .... ir isgirsti zvaigzdziu kuzdejima, kai esi atviras pasirinkimams, nes gali sukurti, pasirinkti bet ka?
ir taip pat lengvai tai atiduoti ...

B!
kai viska zinai ir seki logika, ieskai uzdaru atsakymu, kai prikaupi daug visko ir su tuo viskuo manipuliuodamas gali gaut viena ar kita tiksla ...

o ar laisve rinktis ir reiskia, gauti tai ko nori?
ir viskas ?
taip paprasta ?....
ka reiskia buti laisvam ir noreti ? ar tai imanoma?

gal del to zmogus ir juda tokioj spiralej ir daro daug dalyku kuo sudetingiau, kuo naujau, kuo isradingiau...

**Labai salta pirsciukams toliau rasyt... matyt laikas paskaityt**

*po trupucio rytiniu apmastymu ir gero pasivaiksciojimo po sniega, is naujo

pasikuriu peciuka, pasikurenu pora zvakiu ir dabar jau galima kazka

parasinet...

siandien ypac, leidziu sau pasileisti i kuniskus malonumus ir jau suslamsciau beveik visa batona ir puse kilogramo surio.

ko tais, labai skanu.

turbut balansuoju nerima ir salti ...

o. o pirma nakti zelandijoj- savo svajoniu sali praleidziu pankakamai idomiai, skubedamas pas couchsurfere ir dar isokdamas i kruma pamiegot, nes aisku kai labai skubu tai reikia kad nusileidziu pirma nakties ir turiu atsidurt prie namu duru pries 8, jei nenoriu visos dienos praleist kur nors bevalkataujant su savo lengvaja kuprinyte....

tai tam krume suluzta palapines strypas, ai nieko tokio, grazi naktis, nelis... nors jau lasa...
uz kokiu 20 min jau biski slapia. galiu grezt savo kuprines turini... greit elektronika i maisiukus
dar pora valandeliu..
galiu keltis.. juk reikia skubet...

kelios dienos tarp zmoniu.. alus, vynas, negyvos tems, negyvi pokalbiai, kazkokios neaiskios moterys kazko neaiskaus norincios... negyva. nobuodu.
ne man.
laikas nest lauk savo pasturgali.
tik islindus i lauka, gamta pradeda spaust smegenis ir sakyt... problem problem. per daug grazu. nesuprantu.. neiseina suvirskint.

turiu visa diena smirinejant po hobitu apylinkes, su vienintelem avim dalinantis savo dziaugsmais ir nesutinkant nieko kito...
lakstau sau po hobitu sali ir esu be galo laimingas, vaizdai kvepia nuotykiais

ir biski aviu sudais... vis dar be galo linksmas..
atrodo dar kazka planuoju ir galvoju apie ateiti, bet per toki ruka... ir ne taip agresyviai.

sekancia diena pabundu su saule virs debesu ir dar labiau nieko nesuprantu nes

dar viskas kokiu 15 kartu graziau. problem.
begu i debesis valio valio!

debesys nusprendzia nesibaigt, tai einu per debesis visa diena apie 24km ir matau koki 15m i prieki... vis dar linksmas, bet jau kazkur matos linksmumo galas:  slapia, salta, pucia vejas. isejimo is debesies nera, jis tampa ruku ir problem.  same same but different

idomu kai is ruko prizigiuoja koks arklys ir sako:
 labas.
o tu didelis, man biski nejauku, bet labai mielas...

vis dar linksmas. ( linksmesnis nei pries 5min)
kita diena po miego tarp aviu bandos sutranzuoju futbolista, pripliumpinu alaus.. nes aisku pries futboliuka kaip cia neisgerus...
o vakare jau ramiai guliu po stogu ant savo oranzines lovos, apsivyniojes siltu miegmaisiu... beklapsnojant klavisus ir gyvenant dalele saves kazkur atgal; namuos...
o pas situos zelandus namuose salciau nei antarktidoj.. nes tokia izioliacija, insiuliacija ar dar kokis biesas neagzistuoja..
brrr

surenku bungee bilieta. dar pora dienu.. kazka naudingo.
laimingu apspirkimu; kaip dirzas, pirstines, puodas ir akiniai... uz mazdaug 15 $
pasivaiksciojimu po botanikos soda klausantis juros osimo
tvarkant bobutes soda...

ir nykstys vel i virsu, galvoju kaip cia sutaupyt piniga, bet labai toli eit..
si kart teks vaziuot su autobusu 3$.. nu ka padarysi...
autobusas sustoja ir bilietu masina neveikia.. vajeee.. kaip gala.

miestas pamirstas ir nieks neidomu... sutranzuoju dana, kuris kazkaip gerai isipaises gyvena, zaidzia jureivi uoste ir vairuoja mersedesa kazkoki next level..

trumpa stotele miesteli, kuriam galima tik numirt.. nes tik tuo jis ir kvepia... bent jau turi jura ir suoliuka, kur galiu pasedet suvalgyt biski riesutu sviesto su batonu ir paskaityt knyga

reikia toliau judet... labai greit suvokiu kad daros salta..

lendu i kalnus, kazkoks neramumas, ka as tuos kalnuos veiksiu, kai uzslinks naktis ?


o. ezeras.
o. spalvos.
o. kazkas pamete bulviu free maiseli, dar siltos. nom nom nom.
o. kazkoks valakata, ryskiai dar vienas hitchhaikeris.

uz valandeles dega lauzas ir mes konstruojam ir rekonstruojam pasauli is pradziu iki pabaigos i kita dimensija atgal ir vel is naujo.

pagaliau kazkas, su kuriuo galima pasidalint mintim ir sneket sau. per daug nesigilinant ir net neklausant jo ir vistiek zinant apie ka vyksta sneka ir kur viskas juda... jis sneka sau... as sneku sau... abu juokiames is saves ir abiem ramu.
 dar pora pasiklydusiu sielu susikirto ir gavo galimybe pasidalint lauzo siluma, arbata ir gabaleliu skanestu...

paryciais, anas pradeda tyciotis is manes su kokio dydzio kuprine as keliauju ir kiek sudo nesu ant kupros... ivaro nebloga kompleksa po kurio pradedu metyt daiktus i salis ir stengtis ale susimazint svori... nelabai sekas... tai planas geriau priaugt svorio ir kazkiek isbalansuot saves ir kuprines indeksa..

o jo kuprine sveria dvigubai maziau nei mano... bet nu ka, jis be kompo.. be normalaus fotiko.. plaudamas rubus turi sedet po triusikais ir laukt kol viskas isdzius ir t.t. ir panasiai, o as toks jau visai prabangus keliautojas galiu sau leist visokiu idomybiu, ko gero savo nugaros saskaita...

bet kokiu atveju kiekviena ryta kai turiu stoga darau mankstele ir stiprinu nugaros raumenis.. nes biski jaucias vistiek tas svoris

kopiam i observatorija ir labai greit pasimato prancuzo pranasumas, kai jis skuodzia kaip i subine igeltas, o as puskuoju kaip senas garvezys. bet rezultatas pasiektas. abu stovim ir negalim atsidziaugt kaip grazu... kokios ezero spalvos... kokie vaizdai. nieko nesuprantu.
mmm turkio spalva. epic.
neapciuopiamos lygumos
ir fone tvirtai isirezusios alpes.
grozis

kol kas judam ta pacia kryptim, nors jau biski anas pradeda nervuot, nes turbut nesugalvoja nauju pokstu ir vis trykstauja dziaugsmu primindamas man apie mano tempiama manta..

..... tik 5km lengviau nei isspaust suda.. be to dar yra 4h iki kol sutems...
lipam!
aha....
ir kurgi tas begalinis laikas ir kur tas vienis ir neissenkanti energija kai jos reikia ... ?

pirmi trys kilometrai iveikiami kaip semkos nes zygiuojam per lygumas, kur pilna ezeru ir keliukas kaip autostrada piestiesiems o tada ziuri ziuri...

kaip cia tie laiptai dabar atrodo... nu gal cia jau uz kampo ir bus musu namukas ir galesim siltai isikurt ir ramiai pamiegot... be to reikia sleptis nuo girininku, bo gausim bauda, kad nenusipirkom bilietu...
nes tu tik pagalvok ! einam nacionaliniam parke... jop. zelandijoj eiti, reiskia primiausia susimoketi...  manes neitikina toks variantas... geriau rizikuoti ir gaut 500$ bauda nei susimoketi daug kartu po 30-100 ir pan ir t..t.

laptai... ahaa, nu ka, tepu tepu, pusku pusku, tos kojos jau linksa, bet juk negali but taip toli tik 5km ... che che o kad tie 2 km yra vien tik kopimas i virsu beveik i siena tai nesugalvojai... be to reikia skubet, nes pamatys koks reindzeris ir dar sutems ..
toliau dusauju, jau nedaug, jau nedaug... o cia fotkyte, cia fotkyte.. to laiko simtas metu, no problem

be to, negali but, kad reikes visa amzinybe lipt i virsu, vistiek kazkur yra stop..

pailsesiu kitam gyvenime, dabar jau reikia pasispaust, nes saule jau linkus kazkur pasislept ir sakyt bai bai ir tai kazkaip per greitai pradeda temt... chmmm

 o! uzlipom. t.y. o! baiges laiptai, bet namuko dar nesimato.. o !?

cia kazkoks sniegas, uolos .. turbut cia uz kampuko jau bus.

prancuzas skuodzia, o as tik bandau nepasisikt pries ji ir bandau puskuot is paskos, blemba, greitas gyvate...

nu ka, kojytes dar nesa, sniego man iki puses, bet reikia rautis priekin..

o poilsis labai pradeda patikt ir kas 5 zingsnius vis stop. vis stop. vis stop.
ir ta tamsa jau labai labai arti.

neramu.
jegos tirpsta kaip ledai ant pliazo... ir vis lipu ir lipu ir seku pedas ir vel susmengu ir vel visas jegas sukaupiu, issikapstau ir vel susmengu ir ta kuprine noris imt ir mest zemyn. bet ne. varyk. kentek. negali but toli.

sniego vis labiau ir labiau... slaitas vis staciau ir staciau... nepatinka.

gerai, kad yra pedos kazkieno paliktos, galim sekt ir but ramus, kad greiciausiai jos veda i namuka.. aisku genialios mintys tokios... kaip kad jau pasiklydom, kad jau praejom namuka ir dabar toliau lipam velniai zino kur neapleidzia ir vis karts nuo karto pradziugina...... mintyyys...

ir tas vejas kyla.. ir uoj kaip neramu daros.
gal jau cia ? jau cia ! ne cia tik stulpelis... kuris atrode kaip kaminas..

o jei tu, tik nujaustum, kiek dar tau teks lipt, tai turbut butum apsisukes ir skuodes zemyn kaip vijurkas ir nesukes per daug galvos.

arba bent jau sustotum ir apsiverktum

ir kuo auksciau ir tuo labiau tos kojos sminga, nugara jau permirkus prakaitu ir kai uzpucia vejas, pasidaro visai nejauku. jauti kiekviena raumenuka, kiekviena skausmuka ir akyse kaupias tas jausmas ... ir gerkle pradeda spaust.

nieko. jau arti, jau arti.
ir dar karta issikapstau
ir dar karta susmengu
ir dar karta sukaupiu jau paskutines jegas
ir darosi nejuokinga
prancuzo nesimato, bet gal gerai, lai bega jei ras namuka, gales pakurt peciuka ir isvirt arbatos... vien tik apie tai pagalvojus atsiranda siokia tokia sypsenele ir galiu toliau puskuot. jau cia, jau cia.

toliau seku pedom... ir kazkur uz manes luzta ledas ir krenta kokiu 50t gabalelis i ezera... visai nejauku, nes atrodo kad cia pat... biski pradedu begt. pabegu, vos nenumirstu... o kodel begi? imsi ir pabegsi nuo ko nors.. juokingas.
o pedos sniege pradeda sukaliotis ir uz 5metru issiskiria i dvi puses.. vienos lyg senesnes, kitos lyg sviezios.

o balsas.
is kaires.
is desines.
kas cia dabar... gal jis atrado teleportacijos masina ir daro pokstus... ot tai pokstininkas. mintys...

reikia sekt svieziom pedom, nes jei dar atitruksim vienas nuo kito ir jei anas nukris kur nuo slaito ir ....
kad neatrodytu pakankamai nuobodu, tai uzeina rukas ir sutemsta kaip reikals ir matau siek tiek po kojom... prozektorius nedaug naudos, nes tik atspindi ruka ...  tipenu tamsoj. seku pedas

o. prancuzas, lyg noriu ir apkabint, bet kaip ir ziebt i aki... bo paliiko mane... viena.. vargsa...

sako:
cia ka tik sutikau zmogu, sake jau netoli.

ahaa.. problem, man jau blogai, atrodo raumenys tuoj plys ir galvoj nieko gero, bet sitam jau isvis kukumaku... 
-mate zmogu ir sake kad jau netoli-
vidury nakties, vidury niekur

ha ha ... klausyk, gal statom palapine ir pralaukiam iki ryto kazkaip, nes jei kur nusibelsim nuo slaito, bus problem...

o tas tik chi chi... ir atgal i ruka... fukin haris poteris kazkoks.

nervas ima. nu ka, vienas neliksiu cia...

uz 100m stovi namas.

cha cha

nu kas dabar juokias, kai lukas apsirengia antra pora siltu rubu, ir dar prengia puse prancuzo...
ir tik tarp kitko?!
koks sansas, kad.. toj kalnu bazej, uzstrige gyveno alpinistai... ir vienas is ju nakcia isejo i lauka, butent musu kryptim, paziuret kaip skamba
jo aidas.

neimanoma patiket.
tik pasakyt aciu ir nulenkt galva. kazkam kas mane dar saugo,

aciu.

o jei ne jis... mes jau ir taip buvom gerai nuvare i sona... ir dar butume normaliai klaidzioje kol surastume baze arba paprasciausiai kur nors atsidure ne TEN.
gyvenimas nuostabus.

sedziu kaip slyva, geriu arbata valgau makaronus. ir vajee kaip gera... dar nakcia prasisklaido rukas ir gaunam toki vaizda ir tokiu garsu kur nei regejes nei girdejes...
kalnai. grozis. geris. jega. nesuvokiama jega...
prasisklaido debesai ir atidengia kazkokio nesuvokiamo dydzio, baltumo ir galingumo kalnus...
nakti,
menulio sviesoj
ir kelio zenklo sesely.

o kazkur uz simtu metru nuo ledyno skyla ledas ir krenta ir sukuria sniego lavinas ir kitas gabalas luzta ir vel krenta ir taip kas kokiu desimt minuciu.. o mes ramiai ant virsaus galim klausytis ir zinot kad jau greitai lysim i silta miegmaisi ir ramiai snausim.. uff kaip gera.
'
vertejo.

nu ka. atrodo kaip teisinga pradzia Naujajai Zzelandijai. ziurim kas toliau.

miegas. geras miegas. labai ramus ir labai efektyvus. nes pabundu su tiek energijos kaip jau senai buve.

kita diena puskuojam zemyn, su dviguba adrenalino doze, nes atsidengia vaizdai kur vakar ejom... gal ir gerai kad nematem ...

atsidengia Mt. Cook ' iee ir ezerai... net nezinau, kad tokios spalvos egzistuoja... ir tas luztantis ledas... ir nieko nesuprantu. per daug gerai.
per daug gerai but gyvam ir tai bandyt suvokt, matyt, patirt.


uzpuola dziaugsmo pliupsniai... noriu eit ir apkabint kiekviena sutikta zmogu...

sumusam pitakais. ir toliau trinu rankutes ir nyksti rodau. ir viskas taip gerai... ir nieks nesvarbu..
su dviem masinom nusigaunu kur reikia, gaunu stoga ir gera gabala vistos su bulvem ir jau myliu sita couchsurfinga...
ir tik nom nom nom ... ir tik sypsaus ir sedziu kamputi ir tik geriu arbata ir gera tiesiog buti ir stebeti.

tada, dar suvalgau visus vistos likucius, kuriuos paprastai valgo mociute per kaledas ir sako vai vai vai kaip skanu.. nu ir ka, tiksliai skanu ir uodegyte ir kremzlyte, cepsiu ir nieks neidomu...

bet pradziai pamiegam... ir atsibudus bandau suvokt kur gyvenu, nes vieta namui ir vaizdai pro langus... tai vel lauzo smegenis.

jau net nervas ima, kodel taip grazu.. jauciu kazkokia neteisybe.
nu ka, rubeliai skalbias, reikia issiaiskint kaip su tuo suoliu, ka cia suchimycinus.
kaina 260$ as nusipirkau uz 50$ tai reikia dabar uzkamsyt skyles ir tapt prancuzu (nes bilietas nekeiciamas)
dabar tampu prancuzu:

OUI
oui
wi wi
Arnaud
arno
Claureuler
klaurel
klaureullere
klau....
net nesuklijuoju liezuvio, kaip cia dabar... sudas. jei net neistariu savo pavardes, gali but problem.
issikepu paso kopija su nauju vardu ir nauja gimimo data... tik biski pasas lietuviskas, o as prancuzas.. ir biski nemoku ne vieno zodzio prancuziskai....planas?

as gimiau prancuzijoj ir gyvenau lietuvoj, turejau dvi pilietybes.. ir tada kai pirkau bilieta naudojau prancuziska pasa.. dbar keliauju su lietuvisku.
nes taip reikia...
biski dar per daug skyliu. biski neramu...
nesvarbu. juokinga... pankrokas juk ...
ner ko prarast
atsipalaiduojam ...

emmm ummmm va cia turiu bilieta, pries metus pirkau emmm ummm,  noriu siandien daryt suoli (  kodel ta debiliska prancuziska akcenta naudoji?)

-labas labas, tuoj cia mes viska suderinsim
ohh ok ok
- kaip tamstos nugara ?
viskas gerai
- sako kad pries metus turejai stuburo operacija, turi daktaro pazymejima kad viskas ok?
ka?
-nugaros operacija
o ne ne, (kas cia do whatafakas, gal cia koks testas.. ?)
dirbau daug,rinkau braskes, skaudejo nugara negalejau sokt tada... gal yra tas zmogus (zmogus?!)
kuris mane priregistravo.. ? (rinkau braskes... tuoj pradesiu juoktis.. o kaip noreciau dabar braskiu su pienu )
-ne ne, ji jau isejo...
o.... kaip gaila...
-tiksliai nieko su nugara?
ne ne, viskas gerai...
-tuoj patikrinsim
mersi. (whatafak vel ta prancuziska nesamone kisi)
++iseina, gryzta. kazkokia sypsenele neaiski, jau bus idomu...++
-tai duok savo pasa....
kopija tik turiu...
-ok.
++limpa++
-tiksliai nieko su nugara... ligu dar kokiu nesamoniu?
ne ne, ten klaida buvo...

smek pek stampa, kazka pasirasau.. turbut, kad atiduodu savo prancuziska gyvenima i ju rankas ir nieko negaliu prisiteist jei sniuras nutruktu ir as kur issitaskyciau i akmenis... (tik neklausinek nieko)
-eik palauk ten ant sofos... pakviesim tuoj...
(pfff. tai ka jau viskas? per lengva.)

-arnaud! arnaud! arnaaaaud!

(o tu kurmi cia gi as.... )
ohh sori sori, biski uzsisvajojau... zinot tie prancuzai, mes.... (gal jau uzsiciaupk)

autobusas... kazka blevyzgoju su kazkokia korejiete.
 apraisai. kabina. guma.
akys tik mirkcioja. tik jau stoviu ant liepto ir girdziu

1 .... 2.....  3.....
paziuriu zemyn, kazkaip neitikina... nors visalaik kai stovi ant kokio kalno, jauti ta jausma... tik vienas zingsnelis... tik vienas opaaa....
vis dar stoviu ir kazkas saukia i ausi...

-a tu cia ko atvaziavai...? skaiciuoju iki 3.
e bet tai ko tu mane laikai? as pats noriu sokt. tik nestumk...

1.... 2..... 3....
-dar ilgai tu cia zadi stovet ?
nu nu nu , dar biski...

1...........2........3........
beeeeeeeeeeeeeeeaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaauuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu

----------------------------------------------------


kooooooooodeeeeeeeeel
prasau jau isitempk sniureeee

piaaaauuuuu .....
rameks
pfff.. viskas?

tooo easy.
bet gal ir patiko. dar nieko nesuprantu... o kai jau ka nors suprasiu jau busiu pamirses.. tai kaip ir gerai... bet kad sumoket 600lt uz toki.... pfff... tik juokas ima is kitu, kurie salia soko...

gryztam i baze, va cia maike, cia diplomas... kuo tu vardu ??

lu.... (ohhh, tas jauduliukas) ai lukas mano antras vardas... arnaud.
-chmmm ane ?
aha aha
++chitras zvilgsnis++
-va, turek diploma... cia siuvenyrai...

opa. padaryta.
diplomas dar neisejus is pastato atsiduria siuksliu dezej. o maike juoda, pravers.

viena kita linksma diena su couchsurferiais ir vynas ir alus ir kokola liejas laisvai ir kasekai sukas linksmai

suvalgau fergurgeri uz 17$ kuri nupirko kinieciai kuriuos mokinau snoubordint ir tuo paciu gavau pats prasciuozt biski... kalnai. trasos. disaster.
bergeri suvalgau per 2 dienas. skanus.


laikas i gamta
tram pam pam... vel tranzuoju ir negaliu atsigrozet keliais ir ju groziu...
atrodo kaip is kokios 5 dimensijoj viskas... tie ezerai, kalnai, saule... debesys
vau...
pirmi 10 km, statom palapine prie upes. lyja.
palipine pasirodo kiaura, kazka ale lopau, apklijuoju celofanais... kazkaip issimiegu
rytas dziugina lediniu upes vandeniu... ir jau jauciuos visai zvalus...

saulute sviecia, pirsciuku nejauciu, kojytes kaip pagaliukai... biski salta is po tos upes...
bandau susilt likusia dienos dali ir jau laikas miegot virskinant dienos vaizdus kurie kazkur pasamonej daro revoliucija ir sako tu niekada nebusi toks pat... nes kalnai, spalvos... o jau sita sakiau.. bet kalnai ir spalvos ir ezerai... ir sleniai...
vau.
nusiprausus ezere, vel reikia bandyt susilt, tai varau i kalna ir siluma ateina po biski ir taip jaukiai, jauciu kaip tirpsta pilvukas ir riebaliukai virsta siluma ir tu jegu kaip pas versi.

niekur neskubu ir nevarau po 50km per diena... tempas letas ir pamacius koki ezera ar upe
nusprendziu praleist vakara salia ir pasidziaugt sirdies ramybe ar gamtos geriu. namai.

*** jau zvakiu sviesa ir zidinys rimsta, reikia parsinest malku, bet taip

vejuota... uch.
isbegu laukan nes pragiedrejo oras ir dave vilties rytojaus zygiui, atrodo biski rizikinga su tokiu veju ir tiek sniego, bet meginsim jei oras bus giedras ir zvalus. reikes tik susiderint reikalus su savo vidiniu balsu ir pasikliaut miskinio nuojauta.***

o is gamtos nusileidus vel ant kelio sutranzuoju kokia tai prancuze is French Guinea ir man atrodo as jai biski patinku, bo ji mane veziojo visur ir dave  pavairuot ir dar pasiule pamiegot jos masinoj ir as buvau labai laimingas nes lietus lyja ir salta, palapine apykiaure..
o gavus skania vakariene su makaronais ir vynu, kazka pablevyzgojus apie meditacija ir budizma, ilindau i miegmais i kirtau kai negyvs i miega. o ji gal ko tikejos?
nu. problem...  o as kadangi jau nusprendziau surast ta vienintele ir nevalkataut su random frau svaistant savo brangia energija, net nesukau per daug galvos... nes dar ne ta, tiksliai ne ji...
kad ir kaip ispudingai skambetu susitikimo istorija... is misko.. isgelbetas.. pirma naktis..makaronai su vistiena...
jach.

pusryteliams pliusku pliusku dar vienoj upej, biski maistuko ir bai bai... as i nauja zygi, o mano kompanija toliau i kelia tyrinet sios nuostabios salies.

greitai kisenes papildomos guminukais, sausainiais ir bananais(tipo kazkas sveiko) dar sokolado plyta... issiunciami keli laiskeliai is bibliotekos, kur izengus kazkaip visad gerai jauciuos.. ech tos knygos..
o uz kokiu 12 km jau ieskau kur numetus palapine ir negavus 500$ baudeles ramiai snaudziu krumuos ir viltingai ziuriu i dangu ir sakau: nelyk nelyk...
o ezeras man liuliuoja visa nakti, gal del to jog jis susijungia su jura ir
osia osia osia... gera. ramu.

o dabar jau antra diena gyvenu reindzeriu bustinej, kurenu ju malkas.. ir siku i kelnes kada gi jie isibraus ir sakys: dolar dolar!

ramu. skaitau sidharta is Heses ir Doriana Greju is Oscaro ir labai dziaugiuos, kad turiu gerus batus kurie dar ne karto nebuvo suslape viduj ir yra labai patogus...
labai patinka.
kazkoks laimingas, nors ir nebejauciu pirstu ir snarglys ka tik nuteskejo ant popieriaus..
**Rytojus. zygis ar atgal ?
paziuresimka sakys oras ir vidus. ***

31.08.2013 Invercargill

PABUNDU. naktis, salta reikia sysiu, nes vakar isgeriau kokius 5litrus arbatos.
tik iskisus nosi i lauka gauni gera bichslapa per zanda, salta.
menulis sviecia danguj ziba zvaigzdes. ramu tylu...momentelis gerio...

atgal i miegmaisiuka, bus silta gera... aha, dar truputeli tenka apsirengt... tik viska ka turiu ir bandyt toliau miegot... bo kitaip problem. dar priklijuoju pora valandu miego ir ateina ta neisvengiama stadija kai reikia keltis, be to kazkokie neaiskus garsai.. kazkas be manes dar bando tvarka daryt...

reindzeriu paranoja jau cia! tadadadadaaa

ai tik kelios kalnu papugos, kurios gyvena tik zelandijoj ir jau nyksta...
kodel gi ne? minus pem, ziema, kalnai, papugos... zelandija...
no problem.
oras skaidrus ir sniegas siugzda, kelios snaiges dar krenta ir nuojauta sako kad reikia eit zemyn...
t.y. atgal... bet nu dar biski pameginsiu, dar biski paejesiu priekin...

greitas pusrytelis, apsiredau kaip i sibira ir pirmyn....
ir pirmyn tampa labai letas... kai brendi per sniega i kalna ir to sniego labai labai daug ir kojos smenga ir vis pakliuna i koki griovi ar dar koki biesa..

 be to kyla vejas, o is nugaros kepina saule, tai toks slapiai saltas ir brendu sau.. ir vis dazniau kyla klausimas o kodel.. o del ko...

dar tik 14km per tokias pusnis.. rubus tai nusirengiu tai vel apsirengiu..

salta karsta.. niek nein suprast. daros biski neramu...
gal ir to laiko neuzteks? ir jegu ? o jei uzklups audra vel...
reikia eit paziuret kaip ten kas uz kampo... jei situacija gera...
o situacija, kur bedugnes dugno nesimato... slaitas status, o sniego iki puses.
ir... stop karusele.


ir pirdolinu atgal ir labai nesijaudinu, nes viska suskaiciavus. gyvent patinka.
 o uz kokiu 4.5h leidimosi atgal, soku i ezera ir truputeli atsigaunu.. .dar liko bent 17km... jau nuejus apie 20...

truputi liudna, kai prasilenki su kitais turistais ir matai prie kuprines pritaisytus sniego batus... bet jie dviese ir tempias kruva virviu... o tu sitoj situacijoj ? vienas, su savo raudonais baciukais...
ech...

bet kazkokdel nuojauta neapleidzia, kad gyvenimas turi grazesniu vaizdu ir dar yra ka veikt ir daugiau kilometru priklijuot prie situ puslapiu... ar? paeit dar kokius 4km, kur nei pirmyn, nei atgal, patekt i audra, nuslyst nuo slaito, susilauzyt kojas ir rankas ir mirinet, kaip nors letai per 4 dienas...
neup.

tai laimiu dar viena gyvenima ir pedinu sau laimingas palei upe ir klausaus kaip ji pasakoja koks nuostabus tas gyvenimas... ir kartais savo uzsibreztus tikslus galima trumpam atidet ar net paaukot vardan jo.

isikuriau nuostabiam kampeli ties upes krantu ikaliau sriubytes su morkytem.
truputeli pasiklausyt. pabut. cia ir dabar...









kita diena dar priklijuoju 15km lengvo pasivaiksciojimo ir atgal i kelia!
uz kokios geros valandeles, pasiblaskius po fermas, sedziu su ale metalistais furgoneli ir sypsaus kaip slyvukas, bo jau turiu kur gyvent ir bachuriukai atrodo smagus, bus linksma!

ta pati vakara tiek prisivalgau kad net vimcioju ir atrodo tuoj sprogsiu...

bandau suvokt kodel, kaip ... turbut is po misko truputeli nusekinau organizma ir jis gaves leidima valgyt bando belekaip beleka...
reikia pasimokyt savikontroles, panasu.

praleidziu kokias penkias dienas, per daug nesukdamas galvos,vis suvalgydamas koki batona ir riesutu sviesto stiklaini per diena... ir pasirodo chebryte visi uzkieteje geimeriai, tai sedim prie kompo ir kalam visus is eiles...

daug juoko, daug kazkokio jaukaus siltumo.. gera kai esi suprastas ir gali pasidalint savo
retardedness su kitais ir nesukt galvos.
viskas osom.

jei nebutu taip salta tuos namuos ir lauke isvis butu geris...

o jei reiketu gyvent nors vienam zelandijos mieste turbut jausciaus kaip plikiuose tik is kuriu neiseina isvaziuot... blogis.. dead fish cia tie miestai..  ir jei ne zmones. wau. net neisivaizduoju ka cia veikt.

kartais atrodo kad turiu labai daug laiko.. kai atvaziavau, galvojau 3 menesiai... wau too much, nebus ka veikt... dabar kai liko menesis su biskiu

... tas laikas kaip ir neatrodo toks ilgas... o dar kai ale keliauji tai kirminukas sako veik kazka naudingo.. matyk... daryk.. bendrauk... socializuokis... skaityk.... blah blah blah

ir kazkaip ziuri ziuri ir matai kad tas laikas tik iliuzija..

buna laikas kai jo turi daug ir jis yra produktyvus ir yra tokios dienos kaip si, kai turi stoga ir zinai, kad siandien nieko neveiksi nes ka imanoma veikt jau isveikei ir yra tik pasirinkimas ar judet toliau, kai zinai, kad ko gero didesnis sansas bus susalt ir tada gailetis, jog galejai pasilikt ramiai siltai...
o jei "sugaisi" viena diena... kas tada? kur paveluosi? ko nepadarysi?
ka galima nuveikti siandien?
knyga
kompas---filmai, zaidimai,
sportas?
naudingo ?
o kas yra naudingo? ar tik ne ta pati iliuzija kai prastumi ta pacia diena, tik prisigalvojes nauju zaidimo taisykliu?

... kaip koks nuostabusis krepsinis ar futbolas, kur turi lakstyt paskui svilpuka, tilpt i

minutes ir tapt labai svarbus uz 45 ar 90 minuciu arba pamirstas ir pagailetinas... taip taip. pagailetinas. bet nesustok, kazkas yra sakes... yra viltis! kad kita zaidima...

o kad idomiau butu, tai neduok die, priliesi kita zaideja ir gausi raudona kortele/ baudos taska... game over.

tai klausimas ar tik nebauduoji pats saves ir savo gyvenimo ir ar isties esi toks laisvas kaip manai ?
kur kelias ?
kelias?
zinai kur kelias, tu pats esi kelias ir tu pats ji vingiuoji, statai kliutis, kalnus, lieji upes, sprogdini tunelius ir tiesi tiltus...
ir kiek tukstanciu kilometru dar vaziuosi ratais?.... kol ?
kol... ?
issuksi i salikele? nutiesi nuokalne i dugna? ipirdolinsi gelezinkeli ir galesi nusivezt daugiau slamsto i ?
daugiau sankryzu? su daugiau pasirinkimu?
daugiau maloniu stoteliu ir graziu vaizdu ?
sustot?
apsidairyt?
judet atgal?
o ar atgal isvis egzistuoja?
tarp visos matricos, tarp visu informacijos ir energijos sluoksniu?
jei nera tavo paties "atgal" o tu tikies gryzt atgal, kur zmones ir aplinka bus tokie pat kai isvaziavai...
bet jau tu pats nebusi toks pat.. tu jau busi imerkes koja i bala... pamates sudziuvusi medi, suvalges lasisos gabala, susipazines su vampyru...

////jeeeepaaadiiibbbiiiippooo"??//

susikurt zaidima, kuriam butum pagrindins herojus..
juk kiekvienas zmogus nori but svarbus, jaustis reikalingas ir tuo paciu but nepriklausomas ir laisvas....
bet kiekvienas ale svarbus zmogus ir tupi savo zaidime. uzrakintas ir jaucias svarbus, nors niekam jis neidomus, nes visi kiti turi susikure savo zaidimus ir ju pagrindinis herojus yra tas pats tik kitas "AS"
kokie kodai, kokia iseitis? ar sistemoj? ar informacijoj? ar visuose kompiuterio viduriuose? ar tam paciam savo zaidime ?

gal cia ir yra pradinis zingsnis, paleist as...
aisku kad cia yra pradinis zingsnis... visu zmoniu nusvitimai ir visu nusvitusiu likimai yra aprasomi kai jie pamirsta as... vieni pasineria ir tampa kitu "aukom"... kiti tiesiog uzsikabine ant adrenalino ir kiekviena diena ko nors ziauriau ir ziauriau... kiti turi savo meditacijos kampeli ir bando atrast savi kontrole ir uzmust mintis... kiti randa narkotika ir alkaholi... kiti darba... seksa....
same same same...
visi is proto eina skirtingai.. ir visi jauciam kur tas raktas kur tas tikslas, o kaip ji pasiekt pasirenkam patys...
savo kelia...
pamirst save, pamirst isorinio pasaulio svarba... ir ?

tapt laisvam? laisvam, tai reiskia turet galimybe rinktis i kiek zaidimu uzrakint save? kiek labirintu susikurt? kokio sudetingumo juos pasidaryt.. ?

kokius kelius tiest... ir eit....
bet jei busi laisvas.. ar isvis turesi norus? ar turesi krypti ar noresi kur nors eit? ar galesi gyvent kaip morka tarp braskiu ? bet kol nesi ten... kol nezinai ir nematai to...
prarasti/pamirsti
svarba...
saves/pasaulio
TAPTI LAISVAM
RINKTIS LIKIMUS?

ir kiek tos laisves turesi kai pasirinksi tai ka nori... gyveni ne vienas ir gyvenime kupina susikirtimu su zmonem, gamta, isgyvenimais kurie radikaliai pakeicia tavo laisve... tavo pasirinkimus...

ir net neverta sukt galvos... gyvenk dabar. buk dabar. cia... ir kad ir koki zaidima zaistum ir kad kiek taisykliu pats butum prirases... visada zinai kad yra ctrl+alt+delete

___________________________--

o dabar sedziu prie Lake Huewa prie Wanakos, ant sofos knarkia senas senas suo... garuoja puodelis arbatos, pro langus matos nuostabus kalnai ir uz simto metru teliuskuoja nesuvokiamu spalvu ezeras...

susirinkus smutkes is ale metalistu namu, palikus daaaaug sokolado ir sausainiu, bo kazkaip norejos kazka palikt... stoviu, sypsaus.. vaziuoju.. nieks neidomu, tiesiog abzorbuoju situacija... ir esu pritvinkes neapsakomo dziaugsmo... ramu sirdy, ramu pilve, ramu galvoj... beveik...

vien tik del to neramu, kad kaip cia is niekur tiek laimes ir gerio atsirado..

is kur tos realizacijos.. gal jau atsikratai.. saves ir isores svarbumo?
gal jau po biski? gal atsiranda savikontroles ir stebejimo igudziai.. ir tas mintis gali suvokt tik kaip mintis o ne kaip kazka kas turi but svarbu...
ale.

sukramsnoju savo zuvies gabala, gurksnis alaus, sedziu prie peciaus ir sypsaus.. pries valanda ejau keliu jau koki desimta kilometra... kelias vingiuotas ir kiekviena masina, kuriu beje ne itin daug... pasirodo butent kai bunu sudiniausioj vietoj... ir jau dairaus kur numetus palapine...
ir tik atleidziu... tik pasakau let it go...

ir dar uz 5 min truputi panikaves ir sukes galva... jau vaziuoju ir zinau kad viskas bus gerai...
ir uzeinu i uzeigele kur rusena ugnis ir numetu sunkia kuprine ir kazkas nuperka alaus, maisto, duoda pinigu ir kodel? gal tik todel kad nuosirdziai pasiklausiau ka jis veikia ir sugebejau isklausyt. isgirst ir parodyt kad man idomu ? gal... tiek uztenka... gyvenimas paprastas...
pilieti apkabinu.
palapine numetu to pacio kaboko kieme ir pusryciams valgau savo nuostabuji
sviesto/surio/medaus/skruzdintos duonos derinuka su kava... wau.

lengvai pasivaikstau pajuru kuris kvepia skotija.. kazka blevyzgoju sau ir sugalvoju, kad reikes gryzus prikabint versla... tapt turistu gidu ir veziot visokius australijos amerikos lietuvius po lietuva... kept jiems maista ir padaryt osom atostogas.. jauciu kad mintis gera ir jau patirties kaip ir
uztektu.. pasikraunu energija nuo gero planavimo ir nuo to kaip lengvai man viskas klosis ateity ir uz geros valandeles geriu antra puodeli kavos kavinej, kur kazkokia moteriske kuri mane surinko, graziai sypsos savo klientams...
gera ramu...

pagyvenu su studentais, biski pakraupes jais ir savim... jie geria as valgau..
no problem.. niekam tu neidomus, niekas nieko nesako.. atvaziavo kazkoks lietuvis, ai tai jo... jauskis kaip namie.. ir iseina.. nei vardo nei kokiu instrukciju nieko...
home sweet home, del to man cia ir patinka, zmones nesusireiksmina kai nereikia...

apziuriu zuvedras, ruoni, paminu dvirati, pajuokauju su daktaru ir va.
diena cia diena ten.. dvi ten.... keturios cia...
ir atvaziuoju jau vaziuot i vakarine pakrante... lyja, salta... kelias

uzdarytas.
oppaaaa
tai vistiek, reikia brautis i prieki, gal pavyks praeit... paziuri i uzdaryto kelio puse... vejas apsiniauke, baisu... paziuri atgal... saulute sviecia, melynas dangus...

pastovejus gera valandele ir nusalus visus pirsciukus jau pedinu atgal...
vaziuosiu i biblioteka, pasedesiu, numesiu palapine kur nors prie ezero palauksiu viena diena ir ryt jau vaziuosiu ...
 randu moneta. geras zenklas.. nieks neidomu sypsaus...
bibliotekoj paskaitau knyga pagrauziu sausainiu.. reikia eit ieskot kur statyt namus...
randu dar viena moneta. zenklas.. viskas bus tik epic.

tepu tepu tepu ... jau kazkaip per ilgai einu, reikia kirst cia kelia.. nes lyja ir jau tamsu kaip pekloj... ahaa... pasiklydau, gryztam i kelia...

zvyrkelis. kazkur nuves... einu.
jau naktis... daug lietaus... jau rami panika... nieko. eik eik svarbiausia judek, planas rasti tilta ir miegoti po juo, nes palapine, panasu, kad biski leidzia, neverta rizikuot..
o! esfaltas, gerai... reikia issiaiskint kur esu..

nuostabioji nokia su savo nemokamais zemelapiais veikianciais be interneto parodo, kad esu ne itin geroj viecikei... damn. nu ka reikia eit... eit ir tranzuot... nakti?

 jo! no problem, tranzuok ir kai kazkas sustos, kazkaip itikink kad leistu pasilikt pas ta zmogu... ramekas...
o , valio! kazkas sustojo...kazkoks hipis, klauso kazkokio sunkesnio rokelio, bus gerai...
bla bla bla
tai tu pastatyk palapine pas mane kieme...
o gal stogas yra ?
yra siltnamis, nepyk i namus negaliu ileist, nes ne mano ir jei kas suzinos...
no problem
jauciuos toks laimingas kad atsisveikinant net apkabinu... jau antra zmogu....
keista... pirma kart apkabinau ta veikeja kuris pamaitino, pagirde ir dar dave 16$ ..
kazkoks geras daraus... kazkaip pradeda patikt tie zmones.. gal del to kad zelandija ir cia jie siaip nuostabus...
kita diena agresyviai sturmuoju kelio blokadaa... ir ....
ne.. dar bent pora dienu bus uzdaryta...
pakrapstau galva.. dvi iseitys.. vaziuot 1500km aplink,... likt dar dienai kur nors palapinej...
ai.. tingiu mastyt...
o! masina,.
-kur vaziuoji ?
emmm. nezinau.. tiesiai...
-gerai sok...
uz 3 min gaunu pasiulyma pagyvent su kanadiete, bo ji gavo priziuret nama kol savininkai isvaziave ir turi daug vietos...
linksma, gera, valgau lasisa, verdu koldunus, kuriuos netiketai gerai pavyko padaryt ir net ivaldyt mociutes krastu uzlankstymo mena... ir kazkaip jau praleidau penkias dienas cia... ir jau tuoj pirmadienis kai tiksliai atidaro kelia ? bet siandien sako kad mazai sansu, tai gal antradieni ... tai gal ir ne? ir ka gi daryt ? ir kas tas laikas yr ? ir ka naudingo nuveikt ?

aii...