Shanghajus, Kinija

trini trini akis, ne,ne sapnas, bandai judet i prieki - erdve tikra, kazka sakai zmogui - jis tau atsako, ne zaidimas...  viskas ko truksta, kad pro langa praskristu masina.
kai patenki i kita pasauli su atrodytu jo nestabilumu, nezinomybe ir neistirtom erdvem - vau. kad islaikyti ta vau, daug smagiau nezinoti visko i prieki, neskaityt lonely planet, wikipedios kur vaziuojam ka pamatysim... Ieskoti ir pazinti yra geris. gyvenime kaip ir filme ar knygoj tu judi vis giliau ir giliau su kiekvienu laikrodzio tiksejimu, su kiekvienu kilometru, tada atveri paslapi ir dalykai pradeda aisketi ir darytis suprantamesni ir idomesni...

tik kol kas dar nieks neaisku... atrodo, kad judi su vis didejanciu pagreiciu ir visi vaizdai tiesiog skrieja aplink, o vaizdas butu kaip is skalbimo masinos vidaus..

bet kokiu atveju, pasekem Shanghaju- prizas:
Starbuckso kava ir kinas.

padarem 16 000km savo paciu jegomis ir dar nenusibaigem ir kupini entuziazmo judam tolyn ir dar klausiam: nu ka ismoksim siandien?
panasu, kad kuo toliau tuo labiau sekas isiklausyt i savo paties norus ir juos igyvendint ne visai samoningam lygmeny

susitikom savo drauge is Xian'o hostelio, pralaukem jos visa diena, kai buvo sutarta susitikt apie 10.. tai jau 8vakare vaziavom su traukiniu kelis simtus kilometru, kad bent kazkiek pajudetume link Shanghajaus..
jau bus juokinga, jau tranzuosim
nuvaziavom lygiai 2 kilometrus su sutranzuota masina ir... sustoja keliu patrulis..
mes kaip ozkiukai nuo kelio, ok no problem no problem, we go we go... kazkur per tilta ir zemyn, jau begam tik kad nesurinktu nenuveztu i miesta ir vel nereiketu kariaut bandant issigaut is miesto
kitos 10 min kazkas atvaziuoja, kazkur nuves, pades surast masina...
kita valanda vaziuojam kazkur 60km i siaure kur visai ne pakeliui ir galvojam kaip cia ka cia...
gryztam atgal i ta pacia vieta, o gal paleis ir bus ramu..?
islipam is masinos, nu zmones sypsos, kazkas fotografuoja, juokinga, kas bus...?
let if flow
skaniai pavalgom, ateina reporteriai susuka reportaza, kazkokiu nesamoniu pripasakojam tampam vietinem zvaigzdem ir gyvenam policijos bazei kol mus susirenka, nuveza i stoti, nuperka vadens ir maisto ir vaziuojam i shangaju su naktiniu autobusu\

wau, cia bunant biski jau atsikvepavom smogo ir ko gero per daug neuzsibusim, nors dabar tas mintis kazkaip nukreipinejam link darbo ir kazko stabilesnio, bet reikia juros, reikia vejo ir reikia sporto, cia kazkaip dar lyg ir ne tas

jau du menesiai kely, plaukiam, diskutuojam, mastom ka daryt su savo rytojum, kur save padet kad saugiai ir ramiai jaustumeis...
viena diena snekam, kam tie pinigai ir kad puikiai galima verstis ir be ju, o visai geras pavizdys yra, kai nukeliauji 7000km su 700lt per menesi ir beveik ne karto pats negamini maisto ir karts nuo karto miegi hosteliuose ir vaikstai i muziejus uz 100 pinigu... ir kad tie pinigai laimingu taves nepadaro, o daiktai luzta ir reikia juos naudot ir taip toliau, kai kitu momentu ziuriu i doma kai jis checkina laikrodi uz 3000lt ir kitu kalba apie masina su 500arkliu...
o akytes blizga, sirdele kalatojas, jau spaudzia gaza savo macho pasaulyje...

 aisku jokio skirtumo, noret galima ir ko gero reikia kuo daugiau, visatoj tos energijos yra uztektinai visiems, bet tada pamatai kaip lengvai apsviestas lempuciu ir reklamu, garsu ir vaizdu zmogus paluzta ir nori kazkur pasislept tarp viso slamsto, prisipirkt ir bandyt tame atrast save..

lygtais atejo tokie laikai kai zmogui apibudint kas jis yra nebereikia sneket apie savo hobius, apie savo profesija, apie tai ka mate kur buvo... daiktai ir smutkes pasako daugiau nei reikia, kaip tu rengies, kokie brandai tave supa, ka valgai kur ir kaip gyveni...
wwhoa whoaa whoaa
ant kiek tai gali buti tru ? ypac gyvenant ant tokiu snargletu laiku kai viskas atrodo krenta zemyn su vis didejanciu pagreiciu... nesvarbu, kad gyvenimo kokybe auga ir paprastas kinietis gyvena daug prabangiau nei mes savo lietuvelej,ar net kai kurie europieciai, bet jis tuo paciu ir vartoja daugiau ir perka ir ismeta,

o kai ju visai nemazai.. kai suvoki masteli, kad tave nufilmavo kazkoks vietinis televizorius, isspauzdino vietinis laikrastis, bet tave pamate kokiu 20mln zmoniu is 250mln toj provincijoj, kai atvaziuoji i kazkoki kaimeli, ant zemelapio pazymeta kaip Plikiai, pasistatysi palapine ir ramiai tyliai pabusi... o tas kaimelis pasirodo kaip kokie trys vilniai

kinija su savo uzsibreztumu, uztikrintumu ir stipria kontrole juda ir auga ir plecias ir net neabejoju, kad likes pasaulis greitai vadinsis treciuoju...
o gal ir nesivadins, nes jis tiesig bus kinija, arba skyle visatoj...

nezinau is kur bet vis nusmelkia jausmas apie musu planetos nestabiluma storu zmoniu gobsuma ir uzsimirsima, kad vis del to ta zeme ne tokia ir didele ir kazkaip gyvenam visi kartu...
kokia galetu but iseitis?
link kur turim judet?
ka reikia keist?

kuo zmogus bus jis pasirenka pats, o ne salygos ir aplinkybes kurios lyg ir turetu ji itakot,
laisve turetu but daugiau nei leist sau isgert alaus ir nusipirkt naujus sporbacius kai seni dar galetu mint simtus kilometru.
kur ieskot to visapusisko supratimo, kad reikia nebijoti klausti ir ieskoti,
kad atskymas visada salia tik reikia naudot galva ir matyt dalykus racionalia perspektyva

kai bandai isivaizduot, o ka pats gali pakeist ir padaryt del saves ir savo pacio geresnio rytojaus...


klausimas o kam? juk nezinai kas bus kai mirsi, o greiciausiai nieko nebus tiesiog. pyst. game over. tai kam isvis stengtis? kam isvis ieskot prasmes
todel, kad pries mirdamas galetum sypsotis ir zinot, kad shit was real!
nemanau, kad mirdamas galvoju kaip dar litu prikalt, kaip ka nors apsukt ar sumaklinuot, turbut tuo metu yra akimirka kai mastai ka padarei, ka galejai padaryt, galvoji kokie zmones taves pasiges, kaip viskas atrodys, kokia muzika gros (dubstep) dar biski pasijuoki is ko nors giliai sirdy, bet svarbiausia kad esi ramus ir zinai, kad turejai subalansuota kartais full power kartais chill pill. mylejai, tikejai ir svarbiausia buvai laisvas ir gyvenai.

laisvas daryti pasirinkimus, laisvas sakyti ne, laisvas pasirinkti draugus, laisvas sakyti nu bandom ir pasileisti dar vienam nuotykiui kuris nuo taves nepriklause, bet padare kazka del ko tu dabar supranti kodel tai ivyko, maza detale, kazkur kazkas pravaziavo kazka pasake, kai tu susimastei ir nukreipei savo mintis kazkur i ora kazka pamatei.. ir vo

galu gale esi laimingas ir viskas atejo i taska kai tavo gyvenimas yra tiesiog nuostabus.
o tada uzsimerki ir ?... baisu. ir tai gerai. dar vienas let it go, let it flow.
ir tu sypsais. ir tau ramu, kad viskas buvo ir yra taip kaip turejo buti.

Lingbao, Kinija

pabundi, skauda blauzdas (po 20 000+ laiptu), biski uzia galvoj... chmmm esi kazkur vidury kinijos ir viskas super, tik tas alus meslas niekaip nelimpa...
iseini su plafkem i miesteli susileist sumustini ar makarona, be didesniu minciu ir jegu kazka nuveikt.. gal nusipirkt sausainiu ir nueit i kompiuterine pasaudyt blogieciu ir pasijuokt is ko nors.
bet planas ne visai rutuliojas kaip noreta, jau vienas antras alus vaziuoja, dar kazkokio maisto whoaa, jau girtas ir toks pilnas kad net bloga.. sedi tarp kinieciu kur praeidinejant pro kavine buvai pakviestas prisest.. aisku dialogas nelabai vystosi ir filosofijos nedaug kabinam, bet sypsomes juokiames ir kazkaip kazka snekam.. turbut.
sako karaoke, o juokinga no problem. bet is tikruju tai su tokiais dainavimo igudziais tai tik nusibaust, pagrojom linkin park, foo fighters, nezinodami ne vienos dainos paspjaudem semku ant zemes, pasokom kaip keksytes su bachurais nes liepe, o mes juk ir geriam ir valgom nemokamai.. tai reikia.
damn.

vienu momentu kinija su savo ismintim, kultura, darbstumu, augimu, konfucianizmu, budizmu, ramumu, teisingumu ir skaniu maistu,
o kitu su visiska istaskancia betvarke, isprotejusiais kinais, neimanomais kramtyti ar net kartais ziureti dalykais, tukstantiniais srautais, siuksliu metymu, spjaudymu, rukymu ir kitom nesamonem pastato tave i tokia padedi kai nebesupranti kas yra tikra.

atrodo tiek metu evoliucijos, genu formavimosi, zmogaus isauskstinimo kaip tobuliausios butybes zemej, bet vistiek niekur nepabegi nuo gamtos desniu, o jei tik bandai atitrukti ir tapti savarakiska butybe, yra tik vienas kelias, atsiskirti ir numirti kupinoj liudesio ramybej...
paklusti gamtos desniam, isiklausyti i save ir viskas bus taip kaip turi buti?

kinieciai sako:
viesulas ar audra nesitesia visa laika, tai taip ir blogi iprociai, blogas valdymas ir bloga sistema turetu keistis
ir mainytis i teisingesne, kol isivyraus giedra diena.

o kas nulemia kad audra liaunas? Dangus ir zeme,o jei audra kazkada nurimsta tai ir blogi ir ziaurus iprociai kazkada prieina liepto gala..

tie, kurie sugeba isigilinti i siuos desnius, traukia kitus zmones, kurie paklusta ir nesipriesina siem desniam ir taip susiformuoja didele, vieninga kryptingai judanciu zmoniu mase...

ekonomikos gigante ir siaip tauta kuri sugeba suvaldyt tokius milziniskus srautus, zmoniu, triuksmo, siuksliu, maisto istekliu ir kitu nesamoniu per daug nededama pastangu o leisdama viskam plaukt... ir ji tikrai nezada sustot ir sakyt, o uzaugom iki amerikos lygio, visi gyvena pertekliuj, prisgalvoja nauju problemu ir paskesta didmiesciu neurozej. noup, shits rollin and gonna roll and apread all over the place...
filmas(loopers): -i want to go to france afterwards... -believe me, I am from future, go to China.

isedi i masina ir negali pasakyt ne vieno vienelycio zodelio, su musu kinu ziniom tai dialogas.. labas, ar sneki angliskai? nesuprantu atsiprasau... thats it thats all.

sako: ne.

tada aisku sneki angliskai ir rodai zemelapi kur vaziuoji ir aiskini kad neturi litu, kad isvengt nemaloniu situaciju, kad kaip jau buvo.. kai vienas kinietis uzsiprase 50Yuaniu(25lt) uz 10km, nors lyg ir sakem kad neturim litu, tai teko gan nemaloniai issitraukt savo rankas is jo rankuciu ir nupuskuot i kita gatves puse, kad neuzpultu minia...

tai vo, ilipi i ta masina lygtais nujauti kur vaziuoji ir kartais nuvaziuoji 7km, nors galvojai ...jau kai varysi...
o kartais 1500km+, kai galvojai, kad vaziuosi tik kelis simtus ir butum buves tuom visiskai patenkintas, nes masina vaziuoja ant 180-220km/h sustoja greitai pasimaitinam ir judam tolyn. jokio streso, visi sypsos, kazka makaluojam tais liezuviais, rankom, veri gud tcank ju, ir judam tolyn... svarbiausia juoktis ir leist viskam tiesiog plaukt, atsikabint ir nustot stresuot, kad kazkas gali but blogai.

kaip ir meginant pavalgyt tenka tik plaukt, ateini issitrauki savo heroglifu zodyneli su paveiksliukais, bedi ryziu, bedi tofu, bedi kopusta ir darzove kokia ir bedi vista... arba kaip dazniausiai kali makaronus, kas cia panasu daug populiariau nei ryziai, ir atnesa tau arba dangisku migdolu, arba kokios vistos snapa nagus kojos likucius subinkauli, odos gabala ir sypsosir taip emmmm. neup nieko ten kaip ir nenori, bet tai ka, kai alkanas po visos dienos siurbi ta maisteli ir labai nesipiktini...

vo o gryztant prie kinijos isminties ir atmosferos,atrodo jog su kiekvienu veidu, su kiekviena sypsena, sedi akyse pas kiekviena kinieti po maza konfuciju ir suka patarle:
istustink save, kad taptum pilnas, nunesiok save kad atsinaujintum
daryk maziau, kad gautum daugiau..
nesukaustyk saves priesankstinem nuostatom, bo tapsi uzdaras naujoms patirtims
nerodyk visko ka sugebi, bo neprogresuosi
kadangi tu su niekuo nesigincyji, nieks negali tave nugalet
buk paprastas, gyvenk su kuo maziau troskimu...
idomu, kad pas juos kalboje nera taip ir ne, nieko konkretaus... tas biski nervuoja kai nori ka nors rast ir panasiai, tai dazniausias sutinkamas atsakymas yra galbut, arba turbut...
tai taip viskas ant snargliu, bet jei labai neimi i sirdi tai viskas einas per daug gerai.

uz kokiu 7h valandu(nuo pirmo iraso)..
domas: nu idomu ka ismoksim sitam mieste, kodel mes cia atsiradom?
lukas: ka zinau, atrodo nuobodokai, tuoj ikalsim savo palapine kur nors vidury parko ir eisim miegot, tikrai kazkaip ispudingai neatrodo, dar vienas uzmirstas miestelis be kazko ypatingo...
10min, einu pirkt obuolio, kemsu keksa, skanu, nom nom nom.
pribega policininkas uztveria kelia, sypsos, sako: lauk cia.
laukiam, nieko negalim pasakyt, nesuprantam kas daros, gal cia nori mus apsaugot nuo vagiu ar kazka parodyt po to.. ?
kas gi kas gi cia musu laukia...

ni chuja shuo yinguon ma? (tu galeti sneketi angliskai?)
pui chuja shuo... (negaleti sneketi...)
nu ok, laukiam kol kas nors prakalbes angliskai
vunti ma? (problema?)
mei vunti (problemos nera)
nu no problem, viskas gerai, nieko nepakeisim, jau kokiu 30 zmoniu apsupe mentu masina.. o atvaziuoja pastiprinimas islipa dar 10 policininku
sekancios 20 min suzinom, kad cia uzdraustas miestas ir nera buve ne vieno turisto bent 2 metus

tai sedim viesbuti, su zmogum kuris mus priziuri gretimam kambary, pusryciai 7, o po to mus isodina i autobusa ir isveza is cia atgal i Lingbao,
kita diena atvaziuoja policininkas isodina i savo masina ir isveza is visos uzdraustos teritorijos ko gero ne pats nezinodamas kodel mums ten negalima... jam tik pasakyta jog no tourist. thats it thats alll. kartais turbut, kai kuriu dalyku geriau ir nezinot.