Urumqi, Kinija

neonines sviesos, zibintai, kiekvienas stulpas apklijuotas ledais(lempa), ir vis keicias keicias keicias ... violetine, oranzine, neonine, zalia, melyna.... ir tik 700km (jau tik 700km) nuo pagrindinio kelio kuriam nera esfalto, ir kitu kazachstano bajeriu...
kinija, vau. pasienio ruozas, jau nori apkabint kiekviena ta smulkuti kinieti paspaust aptarnavimo mygtuka extremely satisfied ir visiem sakyt (sesja-aciu aciu aciu), kazkoks teisingas vaibas teisingos zmoniu sypsenos ir viskas gerai.
atvaziuoji i miesta su dviem masinom, kuriuose jau tavo pramoktas rusu ir ivaldytas anglu zodynelis lygus minus dviem kai nesugebi pasakyt ne zodzio kad tave suprastu... tai sedi ir stebi issiziojes...
keliai kokiu europoj nera ir turbut ilgai nebus- kaulas
vaizdai su kalnais ir stepem, tiltais 3km auksty, ezerais be jokiu itekanciu upiu ir sventyklelem vidury
viskas tik kvapa gniauzia ir nori vis toliau ir daugiau pamatyt
o nakti igriuvus i 12 milijonu miesta, mus paleidzia prie viesbucio, rodo gerasis dedule sudetas rankutes prie galvos ir sako sleep sleep... aha...
susirandam kazkokia nupuvusia sofa, sukertam savo kuklu maisto daviny, kuri suvalgius atrodo noris dar ir dar... maistas dar niekad toks teisingas nebuvo kai, paprika svogunas, sudziuvus bulka su isvirtu kiausiniu yra kaip dangiski migdolai po ilgos dienos darbeliu ...
vau. nu ka ieskom kur miegot... tiltas, valkata-kolega,
krumai pagrindinis apvaziavimas aplink miesta su nesustojanciu srautu masinu ir musu palapine tarp dvieju pagrindniu keliu.. miegam puikiai
tik man kazkaip pastaruoju metu nelabai sekas ilgai miegot ...

vo, o iki tol kazachstane dasimusinejom ir kazkaip issisemem, jau norejos visai isvaziuot ir ikrist i kazkokia kita aplinka... keistas jausmas kai zinai kad viskas awesome, zmones teisingi ir geri, tranzuojas gerai, gamta grazi. bet va kazkaip ne taip ir jau buvo pats laikas lekt is ten.

dar isvaziuojant uzmatem grazu kanjona ir uzsibuvom ten tris dienas nes upe, kalnai, daug ejimo, lipimo, adrenalino, kelios akistatos su ta trapia linija kur viskas bus gerai arba zusi ar bent susilauzysi daug kaulu ...
gamtoj, viskas labai gerai ...  kai turi maisto svaru ora ir sildanti lauza.

atsakymas i laiska ir keli pamastymai i toli:

jeigu be zodziu ?

praturtinus vidu- vis maziau zodziu... kodel ismintingi zmones sneka nedaug ?

kai atrodo kad turi kazka pasakyt labai prasmingo ir jau jau, bet va ir pritruksta to kazko ...

prie prasmes zodziai nesibaigia jie tik priarteja prie to viso idomaus reikalo ka vadinam prasmes ieskojimu ir kai turbut pradedi jaust, kad zodziu vis maziau, o sypsais vis daugiau ir sirdy vis ramiau - judi teisingu keliu.
jau esu kazkur kazkada labai pykes ant zodziu, kad jie niekam tike manipuliatoriai jausmais ir niekur nenuveda tik dar labiau paklaidina, idomu kodel bunant vienuolynuose tiek daug tylos ir ramybes?... o ne tauskalai kaip kokiam babaju turguj... ir atmosfera visai kita, ir vejas ausyse tau pasako daug dagiau nei: BUY, COME, DO... good product my friend cheep cheep, but not really, diferrent diferrent but same...
kol gyvenam zodziuose ir ju apsuptyje, jauciu kazkoki netikruma... o kai zmogus gali but su tavim tyliai, jaustis siltai saugiai ir ramiai, jo akies kampelis, nosies truktelejimas pasako daugiau nei reikia...

kita vertus same same but different (nieko nesakantis zodynas)  irgi labai reikalingas nes daug sudo reikia su jais atsijot ir sunaudotume per daug energijos jegu atsisaudytume savo giliausiais jausmais, o ne tiesiog mandagiai atsi... traukiant nuo zmoniu kurie ir kuriu tu negali augint/ taves neaugina ir tiesiog turbut buna tokiu nesusipratimu, kaip meteoritai, kosmoso siuksles ir siaip random mess

kada zmogus subresta?

duoti tiek pat svarbu, o gal ir svarbiau nei imti... kazka duodamas tu sukuri vieta naujai energijai (palieki tuscia spintele naujam slamstui) ... o kadangi energija yra viskas kas mus supa, tai kuo daugiau duodi tuo daugiau energijos gali semtis is visatos..(biski sustresne spintele, bo ji vis auga)...
 galvojau ar reikia duoti kai reikia arba kai duodi del to kad siaip geriau jaustumeis is kokiu kitokiu keslu, kad gautum... bet is esmes visiskai nesvarbu,
o jei tas jausmas ateina naturaliai, tai jau man atrodo tada zmogus gali save vadint subrendusiu ir pasiruosusiu tyliai, su sypsena veide ir meile akyse brist per pasaulio dziungles, kalnus, stepes ir dykumas ir mokytis dalintis dziaugtis ir gyventi visumoj...

sirdis ar smegenai? individas ar vis del to same same but different

kiekvienas is proto eina savaip.
is proto eina savaip - kiekvienas... bet protas is esmes vienas. protas, energija kuri veda mus per gyvenima susisiejes su jausmais ir visu kuo kas tave supa, yra tavo vienas is vedliu. bet protas iesko, patogaus, lengvesnio, racionalesnio ir saugesnio (nekalbu apie didziaja dali zmoniu, kurie net naudoja jo tokiom reikmem) pasirinkimo, kuris daznai atveda i akligatvi, nes proto pasirinkimai turi kazkoki limita, o tada kai ateina kitas lygis tu kaip zuveliukas pradedi ziopciot ir ieskot kazko dar....
idomu kas gi tas dar, kas gi tas kitas vedlys kuris tave veda tavo gyvenimo negatyve ir paralelese
idomu, ar jau tai kas vyksta buvo kazkur uzrasyta ir nuspresta, ar tai ka tariesi pasiekes savo pastangom ivyko vien tik tavo deka, ar tavo juokingi tikslai, kurie atrode didingi pries metus, du ar net savaite, buvo uzrasyti ir ar mes tik sukrentam i tuos begelius ar is tikruju juos tesiam savo dabarties pasirinkimais?

jokio skirtumo. yra dalykai kuriuos suzinojes gyvenime nieko neislosi ir nieko naujo nesuzinai/ nepakeiti.. juos ir palieki ramybej... sita galima palikt

o kas gali but svarbu, tai kaip tu sugebi paziuret atgal, suprast ar teisingam kely esi ir is kur atejai, savianalize ir saves suvokimas, sugebejimas atsakyti teigiamai i klausima ar as esu laimingas, ramus(nebutinai uztikrintas) del savo pasirinkimu(absoliuciai visu, nuo pirmo suzviegimo ir snarglio paragavimo iki kazko didingo kaip pirma meile, seima, uzsibrezto tikslo pasiekimo ar kancios isgyvenimo).
vo. kai ikerti i sita klausima TAIP(ar bent jau pradedi galvoti, kad taip), as esu teisinguose begiuose ir toliau leidziu sau augt, klyst ir daryt teisingus pasirinimus, va tada rocknrolla. tipo toliau ieskau prasmes, leidziu energijai siautet..
o jei ne, pats laikas susirast granatu ir susiprogdint.BOOM. arba psichologo/draugo/suns pasiklaust ka as cia veikiu, arba bato... jie daug zino ypac kai buna ant koju ir eina eina eina.... arba va kaip man puikiai sekas keliaut ir sutikt daugybe gyvenimu, daugybe begiu, daugybe ne ir dar daugiau taip... susipazindamas su kiekvienu skirtingu zmogum, praturtini uzaugini  save (o jei dar is skirtingos kulturos... awesome) ir va kaip viena pirmuju sutranzuotu masinu sake: su kuo daugiau zmoniu susitinki ar susipazysti(tada dar rusu ne rocknrolla) tuo labiau zmogus tampi. tru dat.

Ar tau kada teko buti prie zmogaus, pries kuri jautiesi toks zalias pasaulyje, kad issibalansuoji ir vis netenki saves, taciau su niekuo kitum nesijauti labiau savyje? 

zmones kaip energijos pliupsniai,(arba kaip duju balionai) kartais kupini jos, kartais su jos trukumu ir bando kazka rast vampyraut is kitu. tai kai buni prie zmogaus kuris tau gali duot, tai reikia ismokt imt... bo jis duodamas atidaro daugiau vietos sau paciam, kad gaut daug daugiau veliau( awesome spintele)...

o tu imdamas brendi iki lygio kol galesi pats duot tam kuris maziau turi... kaip ir visata plecias nuo sprogimo iki unlimited ir nesuskaiciuotomybes arba kvartazikstilizisijono(mano apskaiciavimais), taip ir zmogus nuo snarglio plecias ir auga kol vel sprogsta ir tampa vienu. (kas anksciau atrode vienas tas dabar yra begalybe ir atvirksciai)

ar galima paskest visiskoj ramybej ir nustot saves klausinet?

del ko neklausinet saves? klausinet saves tas pats kas ieskot konteineri pacio skaniausio kasnelio ; ] arba bandant uzskvotuot pastata, pacio prabangiausio.. arba tau aiskesnio emmm, kartais zinai skaitai knyga ir istikruju tai skaitai ir ieskai saves, kur galetum padet ir kai randi kokia vieta artima sirdziai ir tau ji atrodo svarbi... 
ir jau atrodo tam gyvenimo tarpeliui radai atsakyma
tai kai  uzduodi sau klausima apie bileka,  tada ir tam momentui tau jis svarbus ir idomus, nes tavo knygos puslapiai su kiekviena diena auga ir pildosi, o uzversti puslapiai jau niekur neisnyks
too much random

Almata-Kazachstan

karsta
braukiam per kazachstano stepes ir dykumas
po biski, kartais issekdami ir digimolizuodamies i piktuosius digimonus..
o kartais juokiantis taip kad skilineja lupos..

ant kiek astriai galima zaist santykiais kad islaikyt gera nuotaika ir pagarba? kaip zinoti ar tavo pasirinkimai siandien teisingi ?

islipus is atyrau, stojam akis i aki su kazachstano tranzavimo statistika is 5 masinu - 4, jeigu yra vietos, nebuna kad prasauna pro sali. tranzuoti cia - kaulas. negano to, pastarosiom dienom keturis kartus buvom pakviesti random zmoniu pas juos i namus uzkast, pasivaisint arbuzais ar arbata, o karteli ir nakvojom...

aktau
vaziuojam link ten greitai... pirmus 400km ir labai letai 460 po to... 200km iskalti duobem ir neimanoma vaziuot greiciau

nei 20km/h, ant kupriniu susikaupia 2cm dulkiu sluoksnis, karstis 40_c, vandens nera, domas pameta fotika, viskas blogai. to fotiko kaip ir neverta ieskot nes mus paleidzia vidury niekur ir uz kokio kilometro yra kavinuke, tai valandele pakepus

ant saules, belaukiant, gaaal netycia ir grys tie zmones pamate, kad isslydo is kisenes, nuejom i ja, jau kaip ir susitaike

su likimu, kad bai bai... skaniai pavalgom, pailsim pasedim, o ir fotikas atvaziavo ir galim judet toliau... dar 8h besikratydami per ta buvusi minu lauka...

2 dienos ir
maudomes juroj, dziaugiames besisypsanciais zmonem, skaniai ir LABAI DAUG valgom. netiketai uztrunkam keturias dienas vietoj vienos ar dvieju planuotu, bo traukinio bilietai visi ispirkti.

gera buti tarp dosniu zmoniu, stebet kaip vietiniai dirba darbus, nepersistengia, nes vistiek chill pill full powa, reikia palaikyt
sulauzau akinius.

pakliunam i konstitucijos diena, pamatom nejuokingus zmones darancius kazkokia parodija
laukiam tanku, bet nera nei naikintuvu parado, nei ilgakoju kazakiu sokiu pokiu.
sulauzau skeita.

traukinys
pirmas kartas kai kazkas pasako man - ubju tibe(ne liubliu), ir perpjauna sau gerkle su nyksciu.. nejauku, idomu...
 zmogelis, varganas, piktas\ daug zmoniu, visi praeina pro ji atidaro duris, uzdaro, o jis rekia kaip isprotejes, spardo kojom duris uzrakina mazus vaikus tualete,
o as ka, sypsaus isleidziu koki vaika, dar kazka. tai pykstames
islieku gyvas.
bandom ziuret kompiuteri, elektros ner, tai sakom pakraukit ponas kontrolieriau, tai sako duok 10litu, tai sakom einam miegot siandien..

islipam is traukinio
slep slep a i kuria puse ? jau kalba ivaldyta viska susizinom, viska pasiklausiam ir jau visai ramu, kad bent
kiek imanoma orientuotis, miesteliai vargani daug daug daug dulkiu ir zmoniu sypsenos pro jas atrodo dar grazesnes *Ajei matos

tai kelias kuris turejo but pagrindinis toks nera ir nebuvo, tai siaip ne taip dasikasem koki 80km ir jau sakem lipsim i traukini- gaudysim, vaziuosim ant stogo, bet sustojo atskiras variantas kuri verta panagrinet is giliau:

zmogus -
vaziuoja apie 5000km, viena maike vieni dzynsai, vieni batai, sudziuvusio batono gabals, riesutai kuriuos suvalgom su domu, miltai skirti lopyt skyles radiatoriui...
per daug neapsikrauna...
buvo elektrikas, du kartus vos nemire nuo elektros soko, dabar vairuoja
masina genda - kiauras radiatorius, bez problem - miltu i kanistra, skyles uzkeps vaziuosim toliau, noup.
stabdziai? pfff nevykeliams... nerabotajet
krovinys? veza uniformas, reiketu bent apsimest kad jas saugo ir tausoja, tai issitraukia per tas kelias dienas kokias 3 - visas ispurvina
o ka bosas pasakys? bus matyt
ratai ?
nu cia sita galima nuiimt, bo is sesiu, penki rieda o kiti penki atsarginiai pradurti (Kciortu, iscio ras dirka)
mazdaug su tokiu variantu susipaude i puse metro kur netelpa kojos, brovemes dvi dienas per bet kokius sudkelius, vazinejom po random miesta ieskodami naujo radiatoriaus, kuri galu gale uztaise ir davaziavom iki posukio link juros, kuri turbut isvis neegzistuoja.

jura
aralo jura, kas gi tu tokia?
tai aralo mieste kur ji buvo pries 50 metu tai jos jau nebera. ir uosto nebera, ir nebera laivu kurie turejo kiurksot vidury dykumos, pasirodo juos kitaicai supjauste ir isveze pas save
va.

apejom rata ir isvaziavom toliau juros ieskoti, issiaiskinom kad tai galetu but uz mazdaug 180km ir link jos veda du keliai, vienas lyg ir geras, su daug eismo, o kitas
zvyrkeliu, nedaug eismo tai tuo kur daug eismo tuos 189 km vaziavom tris dienas ir vistiek ka galu gale privaziavom buvo uztvanka is kurios

pasileidzia vanduo i jura... wtf

isleidom visas bapkes ant autobusu pirmyn atgal sugaisom 3 dienas, reikejo keltis 4 ryto, svilt ant saules visa diena ir atrodytu jau didesnes disaster negali but,
tai negali, viskas buvo gerai, issimiegojom prie ezero kuriam issimaudem po 4 dienu nesvaros ir klajoniu po kazachstano stepes
o autobuse kazkoks random budulis pakviete pas save papietaut, tai skaniai papuotavom ir motociklu kurio baisiai norejom
sededami liulkoj nulekem link kazkokio prudo..
tai va tokia  ta jura, too good Sledusceje ras

o ketvirta ryto kai salta, to miego ne itin daug, stovi, ziuri toj tamsoj, lauki autobuso, viskas atrodo kaip is multiko,

kaip suklijuota sluoksniais
namas
menulis
tvora
suo
kelio zenklas danguj,
viskas uzstinge skirstingose dimensijose, tik tu su savo neimanomu salciu ir viltim kad tas autobusas pagaliau atvaziuos, tu jam sumokesi paskutinius grasius ir leksi is to miesto kuo toliau
o ta aralo jura... kazi ar kada pamatysi bo ji turi tendencija trauktis ir nykti...
planas aplankyt 4 juras per 4 savaites kaip ir zlugo, padarem viska ka galejom

o kaip galima atsispirt zmoniu svetingumui? negalima, gal net ir nereikia, let it flow...
 jeigu anksciau dar jausdavaus nepatogiai ar kazkaip nejaukiai kai kas nors pasiulo pavalgyt ar pas ji uzsukt pernakvot tai dabar vo, sedziu pas kazkoki deduli namuose isvis kazkur niekur ir labai tuo dziaugiuos. sotus, laimingas, uodu sukastas...
vienintelis minusas but namuose o nemiegot palapinej kad tie zarazos uodai tiesiog neleidzia miegot... ne itin apsimoka..
arba atsikeli vidury miesto centro Almatoj ir kazkas pasiulo uzeit arbateles, tai dar nebaigus klaust tu jau dedies kuprine ant peciu ir eini kartu ...

kazkada cia domas jau siule i galva, tai jau visai neblogai, menesi istempem, ta itampa tai pakyla tai atslugsta, kazkaip idomiai..
dabar jau nebera taip, kad buna viskas visada juokinga ir galima numot ranka,

noris, kad butu abiem toks pat kruvis, abu judetume panasiu tempu, islaikytume panasia busena

cia man paciam aktualesnes pastabos ir tai kad reikia islipt is saves paziuret i situacija is sono trecio asmens ir kazkaip pamegint isijaust.. bet
kai atsikratai para masinoj tarp stukos pem sesiu duobiu, kai skauda subine nuo sedejimo, nutrinti keliai nuo bardaciokio,

vos gali islipt is masinos, ir galvot apie kazkoki isejima is saves ir santykiu puoselejima...jau kitas lygis
tai einu uzraukes subine ir nieko nesakau tik nusimu smirdancius batus, pastatau palapine vienas, bo bijau kad jis sudraskys vel ir kazkiek pabludijus pabuvus su savim lendu miegot i smirdanti urveli
jo, kazkaip reikia derintis su tais zmonem gyvent ir dar kartais apsimest kad patinka ir viskas gerai...(nors biski ir lagina)
cia kaip vienas dede sake
jeigu zmona gera busi laimingas, jei bloga, busi filosofas

tai cia turbut su visais santykiais mazdaug, kartais vo sedi sau, nereikia ne sneket, ta zmogu jauti, tau su juo gerai, nors jis voliojas kur toli ant pievos ir jokios itampos nera, o kartais tai jau kad pasakoji, kad pasakoji, atrodo kad bandai po tais zodziais paslept kazka, kad tau kaip ir neidomu ar dabar nori pabut vienas, bet bijai tai pasakyt, pagalvoji kad gal nesupras isizeis, tai leidi sau atitrukt savo mintimis ir filosofinemis klajonemis... ne visad aisku, bet yra ir toks variantas... dziugu, kad didziaja dali galiu but laimingas ir filosofuodamas su kazkuom

o kad ramiai ir laimingai but, reikia linket ir noret kad visiem aplink butu gerai,(jau isnagrinejom kaip cia su ta visuotine energija ir ant kiek stipriai mes visi esam susije)

tas pats dede pasakojo istorija apie zuveliuka kuri prarijo kita didele zuvis, o jis nepyko ir nesistenge pakeist to ko jis negali, o tiesiog linkejo tam dideliam broliui gero ir dziugaus gyvenimo ir pyst
pasirodo jis banginis, o ta zuvelioka issove pro savo skyle kuproj... ir jis toliau laimingai gyveno, kol nepagavo krabas ir neperkando per puse.
tai gal ir mes siuo, kazkuriuo, gyvenimo etapu esam tie zuveliokai praryti ir pastatyti isbandymams banginio pilve, o kadangi nera vieno teisingo budo gyventi ir nera vientiso(visalaika) laimingo ar nelaimingo gyvenimo, tai tiesiog pasileisdamas sita nuostabia gyvenimo upe ir linkedamas gero ir bent nesikdamas kitiems pasidarai visu pirma pats laimingas ir ikvept kitus...

kazachstane kazkaip tuose ilgose distancijose po stuka kilometru pamatai daug zmoniu, kurie negyvena didmesciuose nesislepia tarp butu labirintu... ir atrodo, kad tokios atskiros ir kartu artimos detales sujungia zmones..
cia jie turi viena ilga gyvenimo kelia apsupta dykumu, kuriuose atrodytu nieko nera, bet slypi visi didziausi pasaulio turtai, o tas ilgas ir tiesus kelias-kartais duobetas, kartais lygus ir jie per ji braunas zinodami kur ir kodel, nereikalingu kelioniu, klajoniu kaip ir nera...
o va koks londonas ar paryzius, su savo labirintais, pasimetusiais zmonem, beieskanciais savo kelio tikslo ir prasmes istiprsta tarp kitu tokiu paciu milijonu ir negali niekaip issikrt ar surast to savo duobeto, kartais tiesaus ir i tiksla vedancio kelio.. ir vis ieskai ieskai, o sukies tuose paciuose savo 10km ir niekur peizazas is dykumos i jura i kalnus nesikeicia...

turet tiksla(kad ir uz 15zilijonu km), judet, but ramiam ir atviram gyvenimu/gyvenimui.

o kaip ir kur visa tai veda ir kur nuveda pamatysim sekanti karta:

kai domui skauda koja ir jis vos paeina o lukas verzias i kalnus,
kai lukas trina fotkes o domas sako ar graziai pasakyt ar duot i galva, bo jis irgi nori dalyvaut siam procese,
kai lukui skauda subine nuo ilgo sedejimo, nera nieko valgyt ir nori miego ir pasiruoses viska aplink istaskyt gabalais,
kai domas alkanas ir negauna demesio,
kai lukas daro valgyt kuria lauza ir tvarkosi o domui reikia dar 3 min jogai bo jis miegojo visa ta laika...
ir kai buna viskas gerai
ir kai judam i savo tiksla ir esam atviri sitam nuostabiam ir neišsenakčiam pasauliui

bujakašen,,,